Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Radžvilas. Birželio sukilimas tarp antivalstybinės propagandos ir susitaikymo tiesoje

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 13 d. 20:16

15     

    

Vytautas Radžvilas. Birželio sukilimas tarp antivalstybinės propagandos ir susitaikymo tiesoje

Smulkios nuoskaudos greitai užsimiršta. Bet pasaulyje būna tokio blogio, kurio padariniams ištaisyti reikia ištisų dešimtmečių, sutelkto kartų darbo, didžiulės išminties ir kantrybės. Blogis, kuris mus ištiko, buvo Molotovo-Ribentropo paktas. Mes jį minėjome pernai, minėjome šiais metais, galų gale minėjome jį per tą lemtingą mitingą Vingio parke, kuris grąžino mums istorinę atmintį.

Šito blogio šešėlis šiandien tvyro čia, virš mūsų sostinės, ir todėl reikia labai tiksliai įvardyti, kas tai yra. Birželio sukilimas iš tiesų yra didis mūsų istorijos momentas ir kartu didelės tragedijos pradžia. Kiekvienas, turintis nors lašelį sąžinės ir krislelį sveiko proto, žmogus sutiks, kad mūsų bendrapiliečių žydų kančios buvo iš tikrųjų didelė ir tie, kurie sutepė savo rankas kaimynų krauju, kurie nešiojosi jų daiktus, yra padugnės ir tautos atmatos, nevertos atleidimo. Tie, kurių nepasiekė teisingumo ranka, tikėkime, sulaukė jo stodami prieš Aukščiausiojo teismą. Mes esame atviri ir nebijome istorinės tiesos. Esame pasiryžę apie ją kalbėti.

Tačiau istorinės tiesos paieškos virsta visai kitkuo, kai jas įkvepia kerštas ir neapykanta. Būtent kerštas ir neapykanta, kurie užtemdė tas paieškas ir iš tikrųjų sutrukdė žaizdų gijimą ir susitaikymą, atvedė mus į šitą aikštę. Reikia aiškiai suprasti, kad Kazio Škirpos ar Generolo Vėtros puolimas nėra asmenų puolimas.

Mes, lietuviai, dar nesuvokiame, kas įvyko lemtingą 1941 metų birželio dieną, kai sukilome. Mes buvome vienintelė Sovietų Sąjungos pavergta tauta, kuri sugebėjo sukilti ir net paskelbti savo valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Štai kodėl per visą Šaltąjį karą ir iki šios dienos šis sukilimas yra klaikios Kremliaus neapykantos taikinys. Kremlius žino, kad tautos atmintyje jis dar nėra galutinai išdildytas ir todėl urmu viso sukilimo pasmerkti neįmanoma.

Todėl Kremlius pasirinko šėtoniškai klastingą taktiką – jie puola šio sukilimo vadus, apkaltindami juos tuo, ko šie niekada nepadarė. Šios taktikos esmė yra išvirkščias komunistinis triukas. Kadaise jie kalbėjo, kad „mes visi dirbame Lietuvai“ – tiek Lietuvos išdavikai, tiek jos patriotai. Dabar šitą suktą argumentą jie išvertė kaip pirštinę ir sako: „atsiribokime nuo visų, kas bendradarbiavo su okupaciniais režimais“. Į šį „argumentą“ labai paprastai atsakau klausimu tiems, kas jį pateikia. Pasakykite man nors vieną komunistinį kolaborantą, kuris parvežė Stalino saulę iš Maskvos ir kuris būtų sulaikytas Maskvoje ir jam būtų neleista grįžti į Lietuvą, kaip kad buvo neleista grįžti į Lietuvą Birželio sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai. Pasakykite man nors vieno sovietinio kolaboranto pavardę, kuris neva dirbdamas Lietuvai, būtų atsidūręs GULAG`e ir patyręs baisias kančias ar miręs kankinio mirtimi, kaip kad nacių stovyklose kentėjo Birželio sukilimo dalyviai, įskaitant tą patį Joną Noreiką. Kasdienės propagandos išplautam protui užtektų vien šito, kad suprastų, kas iš tiesų vyksta.

Yra kitas labai svarbus dalykas, kurį Lietuva turi pagaliau suvokti. Šiandien sakoma, kad Generolas Vėtra steigė žydų getus. Mes iš tiesų šviesmečiais atsiliekame nuo Lenkijos, nes nesugebame pasakyti, ką sugebėjo ji. Kai buvo prabilta apie lenkų mirties stovyklas, lenkai, neneigdami, kad daug jų tautiečių kaip ir mūsiškių dalyvavo nusikaltimuose, suprato, kad tada Lenkijos kaip valstybės nebuvo. Juk šio propagandinio žaidimo esmė yra atskirų žmonių kaltes suversti ištisoms valstybėms ir jas po to šantažuoti.

Tad jeigu kalbame apie Joną Noreiką, mums kaip pavyzdys nuolatos primenamas vienas žmogus, kuris prieš Noreiką atsisakė tapti Šiaulių apskrities viršininku. O gal mąstykime nestandartiškai ir kitaip? Gal kaip tik tai buvo padorus, sąžiningas, bet silpnas žmogus, kuris sunkiausią Lietuvai valandą nesugebėjo prisiimi atsakomybės? Ką turiu omenyje. Kiekviena tauta, kai ją pavergia okupantas, gelbsti ką gali. Viena iš galimybių išgėlbėti, ką tik gali, yra įtaisyti savo žmones okupacinėse struktūrose, kad jie sušvelnintų okupacijos siaubą šalies piliečiams. Nežinau, ar Generolas Vėtra pats asmeniškai išgelbėjo žydų tautybės bendrapiliečius. Tačiau niekas, net didžiausi Lietuvos priešai, negali paneigti, kad Noreika žinojo laisvėje vykstant žydų gelbėjimo akcijas. Sveiko proto žmogus turėtų susimąstyti ir savęs paklausti: kada lengviau išgelbėti žmones, virš kurių kybo mirties pavojus? Ar tada, kai viskam vadovauja užkietėjęs nacių kolaborantas, ar kai tą daro Lietuvos patriotas, kuris nemato gelbėjimo operacijų?

Iki kokio cinizmo turime prieiti, kad nesuvoktume, jog tokio patrioto kaip Vėtros ryžtas užimti pareigas šitokiomis aplinkybėmis daugybei žmonių realiai reiškė bilietą į gyvenimą? Nors Lietuvoje nacionalsocializmas nebuvo populiarus, nors Lietuva buvo vienintelė Europoje nacius prieš karą nuteisusi valstybė, pripažinkime, kad tokios pasaulėžiūros žmonių buvo. Jeigu į šias pareigas nebūtų ėję Lietuvos patriotai, žmonės kaip Noreika ar Škirpa, tikrieji „Hitlerio šunys“ būtų tvarkę Lietuvą.

Tačiau mes šiandien leidžiamės mulkinami, nes nebesuvokiame realių dalykų. Viena yra fotelinis humanizmas, teisiantis iš istorijos perspektyvos, kitkas yra realus žmogiškas humanizmas, kuris suvokia, koks buvo to meto pasirinkimas. Tas pasirinkimas buvo arba naciai visose administracinėse pareigose, kurie negailestingai naikintų Lietuvą ir žydų bendruomenę, arba lietuviai patriotai, kurie suprasdami, kad tie žmonės galbūt pasmerkti, nepavertė jų paskutinių dienų pragaru ir daugelį jų dar išgelbėjo sabotuodami sprendimus.

Tai ne viskas. Ši propagandinė operacija prieš Lietuvą ir jos Sukilimą neatsitiktinai vyksta dabar, kai akyse byra geopolitinė pasaulio tvarka. Maskva nori ne tik atkeršyti Škirpai ir Sukilimui. Ji puikiai supranta, ką laimėtų, jei mes šiandien pralaimėtume. Vyksta žūtbūtinis parengiamasis mūšis, kurio tikslas yra įtikinti pasaulį ir pačių lietuvių rankomis pripažinti, kad mūsų Sukilimas buvo viso labo nacių pakalikų sąmokslas prieš teisėtą Sovietų Sąjungos valdžią. Meluoja tie, kurie sako, kad reikalauja panaikinti viešą atminimą tik tų žmonių, kurie tariamai dalyvavo nacių nusikaltimuose ir bendradarbiavo su okupaciniu režimu. Logika yra labai aiški: jeigu Birželio sukilimas bus diskredituotas, Ramanauskas-Vanagas, kuris šiandien dar mandagiai vadinamas tikrųjų-nesuteptųjų Lietuvos patriotų vadu, anksčiau ar vėliau bus įvardintas kaip vadovavęs žydšaudžių gaujoms Lietuvos miškuose. Zurofas su Vanagaite tą jau pabandė, tačiau žengė per anksti ir per toli, prieš tai nebaigę naikinti Sukilimo atminimo.

Šis strateginės propagandos planas parengtas tiesiog tobulai. Lietuvos nelaimė ta, kad beveik neturime žmonių, kurie sugeba perskaityti tokias operacijas. Todėl priešiškos jėgos su mumis žaidžia kaip katė su pele. Kodėl visa tai gali atsitikti? Mes užmirštame, kad esame replėse, o puolimas vyksta iš dviejų pusių. Maskva mums primetinėja valią mūsų vakariečių sąjungininkų rankomis. Siekiame ir sieksime artumo su Vakarais, norime būti Vakarų sąjungininkais. Tačiau negalime nematyti, kad ES vyriausiasis vadovas lyg niekur nieko atidenginėja paminklus Karlui Marksui, kai visi žinome, kad nežmogiška ir nusikalstama nacionalsocializmo ideologija tam tikra prasme buvo atsakas į komunistinį marksizmą. Šis komunistinis marksizmas atėjo į Lietuvą ir čia pasiekė labai daug.

Šiandien žiūrėdamas Lietuvos radiją ir televiziją, sekdamas akademines diskusijas, apskritai stebėdamas žiniasklaidą jaučiuosi lyg gyventume 1987-1988 metais. Iš visur sklinda sovietinio komunizmo tvaikas. Yra kartojamos tiesos ir tai daroma tais pačiais žodžiais, nuo kurių darėsi negera jau tada ir kurių tarėmės atsikratę visiems laikams. Senąją nusikalstamą ideologiją sugebėta įvilkti į vadinamųjų vakarietiškų ar europinių vertybių rūbą. Žmonės iš tiesų to neatpažįsta.

Veikiant milžiniškam propagandos aparatui jau trisdešimt metų, vos tik atkūrus valstybę ypač mūsų jaunimui pradėta sėti tai, kas vadintina sielos nuodais. Paprastas pavyzdys – garsusis Ivaškevičiaus romanas, kuriame mūsų partizanai vaizduojami kaip niekingos būtybės, apsėstos keistos idėjos turėti kažkokią Lietuvos valstybę. Kaip bus eilinį kartą apgavo ir suviliojo postmodernistinis romanas. Autoriui užteko vaizduotės nutapyti labiausiai atstumiančius mūsų herojų bruožus. Tačiau niekas neprabilo apie tai, kad šios vaizduotės autoriui staiga pritrūko lemiamoje vietoje – nepavyko sugalvoti pramanytų herojų vardų. Partizanų vardai knygoje tikri. Ką tai reiškia? Suprasti galima prisimenant vieną Rusijos imperijos tradiciją, kurią tęsė SSRS, jos KGB ir dabartinė Rusija iki mūsų dienų. Pagal ją nepakanka fiziškai nužudyti priešus, jų kūnus. Siekiama juos antrą kartą nužudyti dvasiškai.

Ką gali prieš tokio romano įtaką (o menas visada remiasi jausmais) padaryti teisingos, bet sausos frazės ir faktai, apie tai, kas iš tiesų buvo ir ką darė mūsų partizanai. Tokiomis knygomis norimi dalykai įspraudžiami į sąmonę skaitytojui to nesuvokiant. Toks žaidimas įgauna vis didesnį mastą.

Todėl manau, kad jeigu kalbame apie Lietuvos išlikimą, žinokime, kad prieš Lietuvą vykdoma milžiniška hibridinio karo operacija. Jeigu nieko nedarysime, tikrai sulauksime dienos, kai mūsų šaunioji LRT rodys šitą mitingą ir sugebės pasakyti, kad jo dalyviai reikalavo ne išsaugoti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklus, o juos nuimti. Mes tikrai nenumaldomai slenkame link to. Esu tikras, kad mus gali prikelti nuostabūs prieš daugybę metų parašyti žodžiais:

O, juk bus ta diena…
Kai pro vėliavų
Plazdantį mišką
Baltas Vytis pakils
Ir aukštai danguje suspindės…

Manau, kad šitame danguje užteks vietos spindėti ne tik Vyčiui. Jame užteks vietos visų Lietuvos tautinių bendrijų ženklams, taip pat ir Dovydo žvaigždei. Bet mes turime padaryti vieną dalyką. Mums susitaikyti neturi trukdyti tie, kurie 50 metų naikino Lietuvą. Turime iškelti klausimą, kodėl istorinės atminties klausimus sprendžia ir didžiausi ekspertai yra žmonės su sovietine praeitimi. Jeigu mes norime sudarinėti komisijas, tai pirmas reikalavimas turėtų būti patikrinti, ar šitie žmonės ir jų artimieji neturėjo sąsajų su okupaciniu režimu ir jam netarnavo.

Mes turime suprasti, kad praeitis niekada nesibaigia. Praeitis yra jėga, kuri mus stumia į ateitį. Ir aš manau, kad praeitis mus tikrai nuves į ateitį. Mes rasime sutarimą, supratimą su visais mūsų piliečiais. Sugebėsime, galų gale, visam laikui ištiesti susitaikymo ranką ir mūsų žydų bendruomenei tada, kai vadovausimės tiesa, bet šitos tiesos paieškas įkvėps sąžinė, meilė ir ištikimybė Lietuvai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dar tikintiems "holokausto" kliedesiais .       2019-09-15 1:45

Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras žydaujos melas:

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

,,

Taškas       2019-09-14 21:46

Nemėgstu tauįkalių tauzijančių ko absoliučiai neišmano.

Užaugom su       2019-09-14 21:36

žydaitėmis,tiesa,jų mama buvo lietuvė.Niekada nesipykom,buvo labai draugiškos,gabios,gražios.

Laabai blogai        2019-09-14 20:55

OKUPANTAI “IŠĖJO”
KOMUNISTAI PASILIKO

Almantas       2019-09-14 20:43

Visas tas KGB sirsalas yra rezultatas,kad nebuvo ivikdyta DESOVIETIZACIJA.1990m. Lietuvos zmones dar buvo silpni politikoje ir tas Algirduko-Mykoliuko “ejimas zirgu"kai ikure Lietuvos komunistu partija daugeliui atrode kaip progresyvus zingsnis,o istikruju tai ir padejo Lietuvoje isitvirtinti komunistu-KGBistu strukturoms.Juk ir KGB darbuotoja Grybauskaite is Burokeviciaus “firmos"buvo istraukta Brazausko,o paskui su Mockaus ir V.Lansbergio pagalba patalpinta i daukantyne.Kada Lansbergis sudare sajunga su Mockumi nezinau,bat ,kad tokia sajunga egzistuoja ir aklas turertu matyti.Nei vienas is Mockaus Tv kanalu niekuomet nieko blogo nera pasakes ant Lansbergiu klano-koncervatoriu.Tai buvo juodziausi metai Lietuvai.Isigalejo liberastija,tolrtastija,pederastija ir tt.Grybauskaite as galiu suprasti ji fiziskai nekencia Lietuvos ir lietuviu,Mockui svarbu tik pinigai,o Lansbergis svajoja apie jo statula Lukiskiu aiksteje.Teisejai liko tie patys-komunistai KGBistai,i LRT sukisti savi zmones ir dabar uz musu pinigus mums ant galvu “kakoja”,LRT taryba,rasytoju sajunga ir dar visa kruva tarybu ir sajungu ir visur buve,buve.Radzvilas teisu ne 100 o vusu 1000% jokioje taryboje,jokiame dispute prezidenturoje del garbes zenklu ir didvyriu iamzinimo NEGALI DALYVAUTI JOKIE BUVE.Tik taip mes pradesime valytis nuo komunistinio-liberastinio brudo.Svarbiausia yra ATSIKPOVOTI LRT!!!Lietuvos patrijotams privalo buti suteikiamas laisvas zodis tada ir rinkimai bus kitokie,zmones pagaliau supras kas yra kas

žinia       2019-09-14 18:49
LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-09-14 18:47

Kur valstybinių tarnybų reakcija į 2019 rugsėjo 5 rezoliucijos reikalavimus?

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-09-14 18:42

(teksto dalis iš 2019 rugsėjo 5 rezoliucijos)
4. Demokratinei ir teisinei valstybei tinkamomis priemonėmis turi būti užkardyta žiniasklaidoje visuotinai skleidžiama antilietuviška ir antivalstybinė propaganda, kurios svarbiausiu centru ir šaltiniu tapo LRT. LRT vadovybė turi būti pakeista valstybei lojalia nacionalinio transliuotojo administracija; turi būti sprendžiamas nesugebėjusios užtikrinti tinkamo nacionalinio transliuotojo misijos vykdymo LRT tarybos pertvarkymo klausimas – ji turi atsistatydinti ir būti performuota taip, kad ją sudarytų jos paskirtį tinkamai suprantantys ir gebantys vykdyti asmenys.
Visa rezoliucija
va čia
http://www.vilniausforumas.lt/2019/09/mitingo-laisves-kovu-atminties-trynimui.html

Nuostabi Dievo dovana, Vytauto gebėjimas       2019-09-14 18:18

pasakyti tokią kalbą be poieriaus lapuko, prieš tūkstančius Daukanto aikštėje susirinkusių tautiečių! Drauge įpareigojimas kitiems, kiekvienam pagal padėtį ir talentus, pergalėti prigimtinį asilišką tingumą, atvykti ir kūniškai dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose - lemtinguose Lietuvai ašinio laiko įvykiuose.
Rugsėjo 14-oji, Šventojo Kryžiaus išaukštinimo diena, turėtų ypatingai priminti, kad be kovos iki galo dėl brolių ir sesių, be kraujo aukos tikroji laisvė nebuvo ir nėra galima.
Įkurta net lenininio tipo “Laisvės partija”, kad profanams būtų galima laisvai įsigyti laisvę nuo moralės normų ir tapti nuodėmės baudžiaunininkais.

Moralinei padugnei, rašiusiai 16-54 val.       2019-09-14 17:58

Nekviestus raudonuosius ar kitokius okupantus, reikia lupti bet kuriai progai pasitaikius, ypač tada, kai juos dar užklumpa kita jėga…Tauta turi teisę priešintis okupantams visada, patriotų dergike..Pripampai komuniaginių  idėjų per sovietinį laikotarpį, tai dabar jas čia smirdini…Garbė sukilimo dalyviams, garbė kritusiems už Nepriklausomos valstybės atstatymo stebuklą...Dink, raudonoji padugne ir dvasine menkysta, iš šio portalo su savo kreivomis-šleivomis antinaciopnalinio išsigimėlio sapalionėmis…Varyk į Nako ir Vaišvilos kremlinų portaliūkštį ekspertai.eu ir ten esi valstybingumo priešų laukiamas. Nes ten vyrauja ir dvokia   tokie pat komentuotojai- antivalstybiniai, prokremliški dvasnos kaip tamsta ir būsi šliužas tarp šliužų- lygus su lygiais ir galėsi bezdėti prieš Lietuvą, tenkindamas šios saldžiosios porelės liniją.... smile smile

to Šėtoniškai klastinga taktika.        2019-09-14 17:16

O tai reikėjo padėkavot okupantams tiems, tavo taip vadinamiems krauju pasruvusiems, nuskriaustiems, kurie traukdamiesi iš pasiutimo, kad pralaimi vokiečiams, kankino, mėsinėjo lietuvius Rainių miškelyje, Panevėžį, Kauno primiesčiuose. O prieš tai ištrėmė žūčiai į konslagerius didelę dalį lietuvių inteligentijos, ūkininkų, studentų, gimnazistų. Ir mes mat jiems dar už tai anot tavęs turėjome jiems į šiknas pabučiuoti ir padėkavoti už žudymus, kankinimus, trėmimus.

Šėtoniškai klastinga taktika.       2019-09-14 16:54

Kaip taikliai pasakyta. Tik ne tuo adresu. Šėtoniškai klastinga buvo antrą karo dieną iš už kampo užpulti besitraukiančią, krauju plūstančią kariuomenę, kad ir okupanto. Fašistai to iš mūsų neprašė, net nelabai patenkinti buvo. Tai mums, suškirpintiems reikėjo keršyti, ir nevyriškai naudojomės situacija. Po to puolėme naikinti beginklius civilius. Ne, ne žydus. Žydai buvo vėliau, rugpjūtį. Tai gėdinga taktika, tik suvaikėjusiam karšinčiui tas nedašunta…

habilitās       2019-09-14 11:36

Kad „esame atviri ir nebijome istorinės tiesos“, – labai gerai, bet kas čia per kalambūras: „Sugebėsime, galų gale, visam laikui ištiesti susitaikymo ranką ir mūsų žydų bendruomenei“ (paskutinis sakinys).

Kodėl turėčiau tiesti ranką žydų bendruomenei? Nesu susipykęs nei su vienu žydu, o su sionizmo ideologijos puoselėtojais nenoriu nieko bendro turėti, nes žydų bendruomenė yra priklausoma, būtent, nuo jų. Tai, kad žlugus sovietų sąjungai, buvo atšaukta JTO rezoliucija Nr. 3379, sionistų judėjimas netapo mažiau šovinistinis, t. y. sureikšminantis savo tautos išskirtinumą ir rodantis priešiškumą kitoms tautoms, ypač, lietuvių. Būtent priešiškumą lietuvių tautai, nei pačiai valstybei, nes Lietuvos valstybė labai dosni sionistų reikalavimams.

Ar ne dėl šios priežasties vyko pjautynės su teisminiais procesais, už LŽB pirmininko postą. Iš sionizmo ideologijos mintančių ar jiems pataikaujančių Lietuvoje netrūksta.

Melskimės,kad       2019-09-13 20:59

britams pavyktų išsivaduoti.Paskui bus lengviau.

baisu - lietuviai gali pakartoti       2019-09-13 20:32

neapsikentė lietuviai komunistų priespaudos ir teroro - ir progai pasitaikius juos kaip kiškučius išpyškino.
——
dreba mūsų purvini kolaborantai


Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Povilas Gylys. Nacionaliniai rinkimų į Seimą ypatumai

Balys Tulevičius. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTV pradėjo Rūtos Vanagaitės reabilitacijos kampaniją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.