Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 15 d. 21:11

6     

    

Vytautas Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą

Nuostabus Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas kelia mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties tamsos kovą. Jaunimas išsklaidė Neužmirštuolės skleidžiamą tamsą. Kokia ironija: neužmirštuolė – Alzheimerio ligos simbolis. Šaipytis iš ją sergančių – didžiausia šventvagystė. Ši liga – baisi nelaimė ir viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali užklupti žmogų.

ačiau yra ir kita – politinio Alzheimerio liga, kuria susergama savanoriškai, laisvai pasirinkus išbraukti iš atminties ir užmiršti savo istoriją. Tokie ligoniai neverti jokios atjautos ir gailesčio, nes patys pasirinko Neužmirštuolę, šitaip paniekindami gyvuosius Laisvės kovos simbolius. Ją įpiršo mankurtas, nerišliai postringaujantis apie savąjį „išradimą“ pokarinio stribinio komsomolo padugnių žargonu.

Žinoma, jam niekada nebūtų pavykę, jeigu užkulisiuose nebūtų tūnoję „iniciatyvos“ apkrėsti visą tautą politinio Alzheimerio virusu tik ir laukę galingi bei įtakingi užtarėjai ir rėmėjai. Labai sunku, bet būtina tiesiai pasakyti nepagalvojusiems, ką daro: Neužmirštuolė atlape – akivaizdus ir neabejotinas politinės Alzheimerio ligos požymis.

Bet galiausiai tai išėjo į naudą – prasidėjo ir vyksta seniai reikalingas sielų išsiskyrimas. Yra viena Lietuva – ta, kuriai kova už Laisvę yra Tautos mūšis už teisę turėti savarankišką istorinę ir politinę būtį. Su šia Lietuva dvasioje ir dėl jos gyvena, dirba, kovoja ir prireikus miršta tie, kurie supranta: Tautos laisvė yra pirmutinė ir svarbiausia, nes nelaisvos tautos žmogus iš principo negali būti laisvas. Šiai Lietuvai reikia tikrų – daugybės kartų krauju sutikrovintų ir pašventintų Laisvės simbolių.

Ir yra kita Lietuva – tos tikrosios Lietuvos parodija ir šešėlis. Šiai šešėlinei Lietuvai priklauso tie, kuriems suprantama vienintelė laisvės forma – iš aptvaro išleisto arba ištrūkusio vergo zyliojimas po platųjį pasaulį ieškant riebesnio kąsnio. Tai grynojo biologinio gyvenimo ciklo beprasmybę ir tuštumą įkūnijantis šėliojančių vergų zyliojimas, nuostabiai panašus į „Animal Planet“ filmuose rodomas klajojančių ir ieškančių ganyklų su sodresne žole galvijų bandas. Apie tokių padarų atmintį, kurios simboliu galėtų būti Sausio 13-ąją brukama Neužmirštuolė, viską jau yra pasakęs Nietzsche, pranašiškai įspėjęs apie mūsų nuolatos tykančią praryti begalinės užmaršties tamsą:

„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis to ne taip, kaip nori gyvulys.

Žinoma, žmogus kartais klausia gyvulį: kodėl tu man nieko nesakai apie savąją laimę ir tik žiūri į mane? Gyvulys galėtų atsakyti: taip yra todėl, kad aš tuojau pat užmirštu, ką norėjau pasakyti – bet pamiršta ir šį atsakymą, o šitai ganėtinai stebina žmogų. Tačiau žmogus stebisi ir pats savimi – tuo, kad jis neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet prikaustytas prie praeities

<…>

Tada žmogus sako: aš prisimenu, – ir pavydi gyvuliui, kuris tuojau pat pamiršta ir kuriam kiekviena akimirka tikrai miršta, grimzdama į rūką ir naktį, ir užgęsta amžiams“.

Neužmirštuolė kaip tik ir yra šio pasąmoninio pavydo simbolis. Be galo džiugu, kad Lietuvoje niekada neišnyks ir netrokštantieji bei nepavydintieji tokios laimės, kurią suteikia bemintis panirimas į gyvuliškos užmaršties prarają. Jaunimo deglai ištirpdė Neužmirštuolės skleidžiamos užmaršties tamsą, be žodžių bylodami: Lietuva gyvuos tol, kol jos kelią nušvies jaunų rankų nešama gyvos ir į ateitį vedančios istorinės atminties Šviesa.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2019-01-17 16:27

Perskaičiau ir šitą nuorodą: ” pokarinio stribinio komsomolo padugnių žargonu”. Po ja slepiasi Tomo Baranausko straipsnis apie “neužmirštuolės” atsiradimą Lietuvoje: “Sausio 13-osios „neužmirštuoliai“: chamizmas keičia pasiaukojimą?”, 2016 m. sausio 11 d.

StasysG       2019-01-17 16:04

Straipsniui pliusas. Stiprus.

tiapkinas       2019-01-15 23:31

Deglų eisenos yra fošyzmas-nacianalyzmas. Nezamirštuolės yra Pažanga, Diamokratija ir Toliarastyja.

Keista , gal ir rode?       2019-01-15 23:19

Bet , niekur nematem , niekur neskaitem Medijoje, kad buvo lietuvisko jaunimo eisena su deglais. Gerai , kad nors Jus paraset. Gai kas nuotrauka ides nors paveluotai kokiam puslapi.O gal jau nebegalima lietuviu eisenu lietuviams matyti?

skvernetz       2019-01-15 22:39

Vaikai yra rimta kliūtis kurią būtina pašalinti!

kubyyylius       2019-01-15 21:58

Nu, reiškia reikia MUMS dirbti taip, kad dar vis užsilikę jaunimomlikučiai kuo greičiau išsipošolvonintų lauk. Duokit man valdžią dar bent vienai nakčiai ir padarysim tooookią naktinę Reformą....
Aišku, kolxozninkaibirgi daro dag reformų. Bernavernetas, ligoninių verygizacija, švietimo užtamsinimo reforma,dvilinka pilietybybė, Maroko, Stambulo konvencijos, žydrų santuokų pripažinimas, - tai yra labai gerai, vysiškai atitinka mano Vizijos formatą. Nu bet biškį greičio trūksta.
Darom uri būti darom. Per naktį.
Ot jeigu iš visų Lietuvos tėvų per vieną naktį atimtų vaikus ir išpirdolintų į zelandijas, ot tada būtų maštabas.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Remigijus Šimkus: Labai norėčiau būti neteisus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.