Įžvalgos

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gegužės 15 d. 22:34

26     

    

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

kaunoforumas.wordpress.com

Sąjūdžio pastangomis atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę tikėtasi, kad ji taps demokratine ir laisva šalimi. Priklausomybė civilizuotų ir demokratiškų Vakarų šalių bendrijai turėjo tapti papildoma garantija, jog mūsų šalies piliečiams niekada nebeteks patirti ne tik totalitarinio valdymo baisumų, bet net ir menkiausių jo apraiškų. Atrodė, kad Lietuvoje bus tvirtai ginamos žmogaus ir piliečio teisės, o ypač – Konstitucijoje įtvirtinta sąžinės, minties ir žodžio laisvė.

Šios viltys neišsipildė. Į Lietuvos visuomeninį ir valstybinį gyvenimą sugrįžta ir stiprėja politinė ir ideologinė prievarta. Ji įgyja naujos totalitarinio valdymo formos bruožų. Tokio valdymo požymių gausėja, jie darosi vis akivaizdesni. Lengviausiai ir greičiausiai juos atpažįsta sovietinio komunistinio totalitarizmo sąlygomis gyvenę Lietuvos žmonės.

Šalyje vis atviriau reiškiasi vadinamosios „pažangios jėgos“ – negausios, bet agresyvios visuomenės grupelės, kurios, pretenzingai pasiskelbusios „vakarietiškos civilizacijos“ skleidėjomis, mėgina prievarta primesti savo ideologiją, vertybes ir gyvenimo sampratą tautos daugumai. Kaip ir sovietmečiu, pagrindiniais šių „pažangiųjų jėgų“ puolimo taikiniais tapo krikščioniškoji – pirmiausia Katalikų – religija ir tautinės kultūra.

Krikščionybė yra religinis, metafizinis ir moralinis Europos ir Lietuvos civilizacinio tapatumo pagrindas. Mūsų protėvių kurta, puoselėta, saugota ir mums perduota kultūros tradicija ir istorinė atmintis buvo ir yra kitas nepakeičiamas tautos savasties bei tapatumo šaltinis. Krikščioniškoji religija ir tautinė kultūra – šios dvi mūsų tautos gyvastingumo versmės, padėjo ne tik ištverti okupacijos jungą, bet ir dar kartą pakilti į laisvės kovą, leidusią atkurti savo nepriklausomą valstybę. Būdamos mūsų savasties ir dvasinės stiprybės šaltiniai, jos visada trukdė tiems, kurie atvirai arba slapčia puoselėjo planus sunaikinti lietuvių tautą ir valstybę. „Lietuva be lietuvių“ – tokia buvo mūsų tautą ir šalį kraštą pavergusio komunistinio „internacionalistinio“ totalitarinio režimo vizija ir galutinis tikslas.

Nepriklausomos Lietuvos „pažangiųjų jėgų“ tikslas tebėra tas pats. Skirtumas nuo sovietmečio yra tik tas, kad ankstesniuosius „saulės nešėjus“ iš Rytų pakeitė apsišaukėliai „Vakarų civilizacijos“ vėliavnešiai, ne garsiai skelbiantys komunistinio internacionalizmo šūkius, bet sumaniai skleidžiantys antitautines ir antivalstybines liberalistinio kosmopolitizmo nuostatas.

Krikščioniškumas ir tautiškumas – šie du atraminiai tautos egzistavimo stulpai – nepriklausomoje Lietuvoje kartais griaunami net su didesniu įkarščiu negu sovietinės okupacijos laikais. Ciniškas ir net chamiškas tyčiojimasis iš paprasčiausio sveiko proto, laiko patikrintų krikščioniškos moralės normų, tautinės kultūros tradicijų ir patriotinių nuostatų šalyje tapo įprastu reiškiniu.

Dangstydamiesi skambiais „demokratijos“, „laisvės“, „lygybės“, „tolerancijos“ šūkiais liberalistinio totalitarizmo diegėjai sparčiai grąžina tautą ir šalį į ideologinės bei politinės priespaudos laikus. Vis atviriau ir įžūliau viešojoje erdvėje puolami savarankiškai, laisvai ir kritiškai mąstantys ir kalbantys žmonės. Tikintiems krikščionims ar krikščionybės civilizacinį bei kultūrinį vaidmenį pripažįstantiems ir gerbiantiems asmenims uoliai klijuojamos iš sovietmečio ateizmo arsenalo pasiskolintos „klerikalų“ „tamsybininkų“, „pažangos priešų“ etiketės. Tiesa, „pažangiųjų jėgų“ žodynas ir ideologinių etikečių arsenalas šiek tiek pasikeitė ir praturtėjo. Krikščioniškomis gyvenimo ir žmonių santykių sampratomis besivadovaujantys, tautiškai susipratę ir patriotiškai mąstantys žmonės vadinami jau nebe „reakcionieriais“, „retrogradais“, „buržuaziniais nacionalistais“ ar „fašistais“. Šiandien jie tapo „homofobais“, „rasistais“, „ksenofobais“, „laisvės ir lygybės“ priešais.

Siekiant moraliai ir psichologiškai palaužti ir įbauginti visuomenę nesibodima nešvariausių priemonių. Prievarta diegiant didžiajai tautos daliai svetimas ir nepriimtinas pasaulėžiūros, ideologines ir vertybines nuostatas bei tariamai „pažangų“ gyvenimo būdą vykdomos ideologinio indoktrinavimo –  propagandos, kitaip manančiųjų smerkimo ir „smegenų plovimo“ – masinės kampanijos. Bandant nutildyti piliečius, išdrįstančius daiktus vadinti tikraisiais vardais, vis dažniau griebiamasi atviro melo ir šmeižto. Atgyja sovietmečiu klestėjusi šlykšti kitaminčių įskundimo praktika. Kaip rodo kitų šalių patirtis, šitaip pamažu ir kryptingai kuriamos, o galiausiai ir atsiranda politinės ir teisines prielaidos pradėti net baudžiamąjį „neteisingai“ mąstančių piliečių persekiojimą priimant teisinę atsakomybę už vadinamuosius „neapykantos nusikaltimus“ numatančius įstatymus. Tokie įstatymai jau veikia kai kuriose „pažangiausiose“ Vakarų šalyse ir yra tapę veiksmingu įrankiu persekioti kitaminčius ir gniaužti minties bei žodžio laisvę. Lietuvoje taip pat norima ir mėginama eiti šiuo pavojingu demokratijos ir minties bei žodžio laisvės ribojimo ir gniaužimo keliu.

Didelė mūsų tautos dalis, ypač jaunoji karta, kol kas neįžvelgia dabar jau „vakarietiškumu“ besidangstančio kitokio – „švelniojo“ – liberalistinio totalitarizmo tikrojo veido. Nors jis taip pat pavergia žmones ir tautas, tačiau daro tai kur kas subtilesniais būdais ir paslėptomis formomis. Skiriamasis šio šliaužiančio totalitarizmo bruožas – paslėptas dvilypumas. Viešai skelbiami „laisvės“ ir „tolerancijos“ principai. Tačiau šie principai virsta niekinėmis ir tuščiomis deklaracijomis visose gyvenimo srityse slapčia įtvirtinant griežtus liberalistinio „politkorektiškumo“ standartus. Jų pažeidimas laikomas asmens nelojalumo „pažangioms idėjoms“ požymiu bei įrodymu ir tampa akstinu pradėti moraliai ir psichologiškai „apdoroti“ ir „atvesti į protą“ kiekvieną žmogų, išdrįstantį suabejoti ideologinėmis liberalistinio totalitarizmo dogmomis, juo labiau – viešai jas kritikuoti. Toks „švelnus“ ir „civilizuotas“ totalitarizmas kai kuriais atžvilgiais net pavojingesnis už Lietuvoje egzistavusį komunistinį totalitarizmą. Teoriškai skelbiami „tolerancijos“ ir individo „laisvės“ šūkiai puikiai slepia „politkorektiškumu“ dangstomą tam pačiam individui nuolatos taikomą ideologinę ir politinę prievartą. Todėl tokios stiprėjančios prievartos keliama grėsmė didžiulėmis pastangomis ir aukomis susigrąžintai Nepriklausomybei, pilietinei ir politinei laisvei mūsų šalyje dar nėra deramai suvokiama ir įvertinama.

Tęsdamas ir plėtodamas komunistinio totalitarizmo vykdytą „naujo žmogaus“ kūrimo eksperimentą liberalistinis totalitarizmas taip pat siekia „perdirbti“ žmogų ir pakeisti jo prigimtį. Jį diegiančių „pažangiųjų jėgų“ tikslas yra sukurti „naująjį europietį“ – istorinę ir kultūrinę atmintį praradusį, tautinės savimonės ir savigarbos neturintį kosmopolitišką klajūną ir vartotoją. Toks „europietis“ būtų ir naujos rūšies „mankurtas“ — liūdnai pagarsėjusio homo sovieticus antrininkas ir pakaitalas. Jis turėtų užimti ištautinto ir bešaknio perėjūno – beveidžiu „sovietinės liaudies atstovu“ paversto komunistinio „internacionalisto“ vietą. Įgyvendinus „pažangiųjų jėgų“ vykdomą ideologinę ir politinę „naujo žmogaus“ kūrimo programą tauta būtų paversta lengvai manipuliuojamų „mankurtų“ mase. Ji taptų medžiaga vis naujiems ir kaskart radikalesniems „pažangiųjų jėgų“ sumanytiems ir vykdomiems socialinės inžinerijos eksperimentams.

Šliaužiantis liberalistinis totalitarizmas kelia grėsmę kiekvieno Lietuvos žmogaus ir visos tautos laisvei. Jo šešėlis pakibo ir virš visos Europos Sąjungos. Išsaugoti savo laisvę Europa pajėgs tik tuo atveju, jeigu sugrįš prie savo dvasinių ištakų ir apgins du tūkstantmečius puoselėtus ir saugotus jos tapatumo pagrindus – savo krikščionišką paveldą ir tautinių kultūrų tradicijas, žmogaus orumo ir pilietinės laisvės idealus. Randasi ženklų, kad žemyno tautos pradeda suvokti augantį „švelniojo“ totalitarizmo pavojų ir yra pasiryžusios ginti savo laisvę. Ar Lietuva liks šios kovos nuošalyje ir bus pamažu uždusinta šio totalitarizmo glėbyje, ar jos piliečiai tars „ne“ jo apraiškoms, parodys jau netolima ateitis. Vienoks ar kitoks apsisprendimas savaime taps atsakymu, ar iš tiesų vertiname ir norime išsaugoti taip sunkiai atgautą laisvę.

2010 m. sausio 13 d

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota Jurgiui       2018-05-20 19:29

Ne, Dievas nesakė, jog nereikia teisti. Jis sakė “Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami”, - tai reiškia, jog reikia teisti taip, kad pats nebūtum teisiamas. Žiūrėkite, kaip kas teisia, dėl ko - ar iš geros širdies, ar iš neapykantos, ar neteisingai, ar be priežasties ir pan. Ar mes turime tylėti apie žmogaus blogą elgesį? Ką tai duoda aplinkiniams? Ar tokia pozicija nepasės abejingumo, patogaus pasiteisinimo kaip galimybės praeiti pro blogį? Ir jeigu šitos svetainės publika abejingai nutylėtų  valdininkų elgesį, jei tylėtų dėl šito pedofilijos skandalo, tai reikštų, jog ji elgiasi pagal Dievo valią?..


Štai teisimo pavyzdžiai iš Šventraščio:


Šv. Petras taip sakė žyniui Simonui: „Tavo širdis Dievo akivaizdoje neteisi. Verčiau apgailėk šią savo nedorybę ir melsk Viešpatį – gal jis atleis tavo širdies paklydimą. Kaip matau, tu pilnas tulžies ir esi nedorybės pančiuose“ (Apaštalų darbai 8, 20-23)


O šv. Paulius taip sakė Elimui: „Ak tu, velnio vaike! Tu, visokių klastų bei suktybių pilnas teisingumo prieše! Ar dar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?“


„Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jo paties akivaizdoje jam paprieštaravau, nes jis aiškiai buvo neteisus“ (Gal 2,11)


„Broliai, net jei žmogus pagaunamas nusižengiant, jūs turėtumėte jį sudrausti švelnia maniera…“ (Gal 6,1)


„Nedalyvaukite nevaisinguose tamsos darbuose, bet vietoje to juos paviešinkite“ (Gal 5,11)


„Viešai papeikite tuos, kurie nusideda, kad ir kiti bijotų nusidėti“ (Tim 5,20)


„Aštriai juos įspėkite, kad jų tikėjimas sutvirtėtų“ (Tit 1,13-14)


„Visa savo valdžia juos paraginkite ir pataisykite“ (Tit 2,15


„Esu įsitikinęs, kad jūs, mano broliai, esate pilni gerumo, pripildyti išminties ir gebantys vienas kitą įspėti“ (Rom 15,14).


Gali būti, kad pasikarščiavau, atleiskite. Bet kaip nesureaguosi į žmogaus, kuris keistai atkakliai gina demono,  Bažnyčios Tradicijoje ir Šv. Rašte laikomo turbūt pačia baisiausia pagal hierarchiją pragaro dvasia, nekaltumą? (Turiu galvoje Liuciferį, vadinamą Šėtonu). Ir kaip, analizuodamas jo kalbas toliau, nesistebėsi, kai jis, kartą  pavadinęs žmogų apsėstą piktojo, vėliau jį laimina už idealizmą? Kokį idealizmą? Tik satanistinį.


Ir jei Redakcija nuolatos toleruoja komentarus, kurie plešia žmonėms iš po kojų tikėjimo pagrindą, jei toleruoja Dievą ir Šventraštį šmeižiančius komentarus, ar tai pateisinama? Aš jau klausiau: kas yra svarbiau - valdininkų nusikaltimai ar Dievo garbė?

Jurgis - Jotai       2018-05-20 14:14

Jota Jota, taip jautiesi Dievą pažįstanti, visus jo kelius žinai, o tokias klaidas, net nuodėmes daraisi, ir dar Sekminių dieną.
Argi Dievas mums nesakė, kad teismas tai Jo? Tai ko imiesi laužus kūrenti?
Ar nesudraudė mokinių norėjusių ugnimi atsilyginti tiems, kurie jų nepriėmė?
Ar nesakė palaukti pjūties ir tik tada atskirti rauges nuo kviečių?
Ir t.t.
Nežinau, ką čia inkriminuoji Redakcijai, bet pati taip raugėm apėjusi, kad, ko gero, jau nebesusivoki, ką čia išdarinėji. Tik nemanyk, kad visi kvaili ir akli…
Beje, raugės visai gražus žiedelis, gal tamstai ir įtiko? ir nepastebėjai, kaip priešą pati įsileidai - jei ne per duris, tai per kaminą?
bet įsileidai, iš šalies žiūrint, apgailėtinai atrodo.

Jota       2018-05-20 11:29

Dėkui, Džeikai! Pataisei nuotaiką nuo pat ryto. Eilinė katalikų duoklė dievažudžiams pravimdė, bet perskaičiau tavo komentarus ir apsidžiaugiau.
Aš irgi taip darau - ko nesuprantu, arba priimu sąlygiškai, kitaip sakant, atidedu į šalį, nes kur man vargšei suprasti, jei mokyti vyrai dėl tikėjimo tiesų ginčijasi tūkstančius metų. Neagituosiu ir neatvertinėsiu, surasi pats, Dievo padedamas, o gal ir man reikiamu metu ištiesi ranką... Bet tų satanistų, kurie čia veikia redakcijai padedant, nekenčiu, nes jie atima iš manęs, iš mūsų  žmones, Dievui reikalingus žmones, kuriuos Jis man parodė. Visi galvoja, kad aš čia varau savo agitaciją, o man reikia tikros meilės ir tikėjimo, reikia tikros Dievo meilės per žmones. Jeigu jie netikės, aš irgi nebūsiu laiminga. Kita vertus, gali būti, kad kokiam nors liuciferininkui, žongliruojančiam racionaliais argumentais,  Dievas ir neduoda tikėjimo. Dėl tokių neverta plėšytis.


Gerai, pora pastabų. Jei prisiminsim Kristaus žodžius “Daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje ...,  o karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes (Mt 8,11-12), tai paties mintys ir veiksmai visiškai logiški. Bet aš manau, kad tie “rytai ir vakarai” irgi priklauso Bažnyčiai, tiesiog mums reikia savo sąmonėje išplėsti jos ribas (ir bent jau bandyti suvokti, KĄ ir KIEK toji Bažnyčia apima). Jei yra dogma “Be Bažnyčios nėra išganymo”, tai ji negali būti vienu metu teisinga ir neteisinga (ir tai nėra formalumai, manau).

Panašiai ir dėl popiežiaus neklystamumo - aš žiūriu, KIEK tas neklystamumas (irgi dogma, priimta I Vatikano s.) apima.  Mielai priimčiau autokefalinę struktūrą, bet manęs tai niekaip neįtikina. Evangelija kalba apie VIENĄ PETRĄ, nors tu ką. Kai įsitikinsiu, jog gali būti autokefalija, mielai priimsiu. Nes, kaip pats labai teisingai pasakei, be Dievo žodžio Jo valios nepažinsi. T. p. Dievo Žodžiui neturi prieštarauti sąžinė. Jei netingi, pasiklausyk: https://www.youtube.com/watch?v=4Mr4y7F-buU , bet aš jau pasakiau esmę. Plius dar čia išmintingo žmogaus pasakyti žodžiai, jog EVANGELIJOS PRIESAKAI AMŽINI IR TOBULI, - parašiau tyčia, nes čia vienas idiotas nuolat triūbija apie “iškraipytą” Dievo žodį.


Scholastika, kaip pagalbinė priemonė suvokti tikėjimo tiesas,  gali būti teisinga ir neteisinga, Džeikai. Vadovaudamasis teisinga scholastika, sužinai ką nors dėl paties tikėjimo, o jei neteisingai mąstai, tuomet tiki dėl to, kad žinai. Plačiau (beje, geras straipsnis, čia išdėstytas esminis skirtumas tarp Rytų scholastikos ir Vakarų, kai turėsi laiko, galėtum perskaityti http://karelin-r.ru/diskuss/231/1.html

O klaidinančių pamokslų gal tikrai neverta klausyti, - aš jei ir paklausau, tai išsiaiškinu, ką man Dievas iš tikrųjų norėjo pasakyti, nes kunigas to nežino. Toks kunigas nebepažįsta nei Dievo žodžio, nei Jo valios, bet Dievas per jį vis vien veikia! smile

Dzeikas       2018-05-19 10:45

PPS:
“Kaip tu pažinsi Dievo valią (Mt 7,21) be Bažnyčios?”
Be Jo zodzio Dievo valios nepazinsi.Be baznycios rizikuoji nuklysti, nors Jis per savo zodi istrauks, bet klampinesi.Tiek tos baznycios vaidmens.Ir tai, jeigu sakykloje sh. malamas tai nuo tokio pamokslo ,kaip nuo duonos su smeliu maisytos - puse dienos spjaudai akmenukus ir smeli is dantu valaisi.

Dzeikas       2018-05-19 10:18

Na va, prasideda: kai tik kalba pasisuka apie formalumus Kalno pamokslas iskart tampa “nepakibusiu ore”.Nepakibes.Nes kitoj vietoj pasakyta, kad ka jums zmones atleido,ta ir As jums atleisiu. Prie to pacio ir 2 pagrindiniai Dievo isakymai.
Todel, net darydami prielaida, kad kataliku tikejimas tas vienintelis ir nepakartojamas aprobuotas paties Jezaus is Nazareto, priklaymas tam tikejimui nera vienintele ir nepakartojama salyga issigelbeti.Nes yra zmoniu (teko laime ir nuostaba tokiu sutikti) kurie formaliai budami ateistais elgiasi kaip kriksconys, ir NEMAZAI sutikau “kataliku”, sutikes kuriuos pas Ji, paprasysiu sv.Petro leist iseit lauk.
Praktika tiesos kriterijus, netiesiogiai apastalas Paulius ta patvirtina.
PS. Beje bande provoslavu katechizacijos metu man ikalt skirtuma tarp kataliku ir provoslavu.Na del popieziaus neklystamumo ir taip zinojau.Tai ne dogmatinis skirtumas.Taciau apie pavalduma Sventajai Dvasiai.Man tai pasirode gryna scholastika.Popiezius su metropolitu pjaunasi ar virs ar po Kristus Sventosios Dvasios. Ir mes (katechizacijos klausytojai) turime tai isikalt ir zinot.
Atsakiau, kad negaliu atsakyt , ziniu neuztenka , i si klausyma.Taciau SALYGINAI priimupravoslavu dogma.Salyginai todel, kad perziuresiu si klausima JEIGU JIS ITAKOS praktini gyvenyma ir teks priimti sprendimus atsizvelgiant i tai.Bus problema - Apvaizda duos atsakyma.Dabar gi nera reikalo si klausima nagrineti.

Jota       2018-05-19 9:21

Džeikai, taigi logiškai pagalvok, kad negali būti dvidešimt Bažnyčių, - Kristus tik vieną įkūrė. Modernistai, ekumenistai ir visokie žydbernių pakalikai (prie jų ir Menį priskirčiau) sukūrė teoriją apie kažkokią abstrakčią “Kristaus Bažnyčią”, -  tai yra sinkretinis padirbinys, labai naudingas visokiems evoliucionistams, satanistams ir judams. O tavoji Menio pacituota mintis tikrai teisinga - žmogus pajėgus atskirti tiesą nuo melo, bet bėda ta, kad tiesą mums uždengia piktasis. Tiesiog reikia daugiau melstis (šįryt lyg tyčia perskaičiau arkivyskupo Nikono pamokymą apie tai, kaip reikia siekti išminties, kad tavo maldos, dorybių ir tikslų neiškraipytų ir nepaverstų niekais piktoji dvasia - http://blagogon.ru/digest/245/.

Pats užkibai ant ekumenistų kabliuko. Ekumeniniuose ortodoksų portaluose aš iš esmės nesilankau, ten, kaip ir pas katalikus, beveik nebėra Dvasios. Patriarchas Kirilas susidėjo su mūsų papa, savo avelių vos neišdavė (dėl “vienybės”) Konstantinopolio patriarchas ir t.t.

Kalno pamokslas nėra pakibęs ore, jis įliedintas į visą Evangeliją, į Bažnyčią, jos Tradiciją bei istoriją. Liūdesys, romumas, teisumo troškimas, gailestingumas be tikrojo Kristaus ir be tokios Dievo karalystės, už kokią jis mirė,  yra tuščias reikalas. Kaip tu pažinsi Dievo valią (Mt 7,21) be Bažnyčios? Kaip atskirsi netikrus pranašus ir jų blogus vaisius? Kaip sužinosi, kad tavo norai geri ir dėl to darai tą patį kitiems? O gal tai netikras gėris? Kaip atskirsi netikrą pranašą ir platųjį kelią?..

 

Dzeikas       2018-05-19 1:19

Dzeikuijui:
Biblijoje pasakyta negali tarnaut 2 ponams, Dievui ir Mammonai.Mamona kaip pinigu ar materialios galios simbolis.Taciau panaudota kaip pavyzdys, vietoj pinigu gali buti ir kita sio pasaulio vertybe: galia, slove, pagarba.Sakydami Dievas ir Jis turi buti tas stulpas ant kurio mes stovime turime omenyj Jo kaip pagrindines vertybes ir priemones per kurias mes siekiame kitu tikslu ir siekiamybiu.
Todel Dievas stulpas , kuris turi buti tik vienas. Tevyne - kelias kuri mes pasirinkome, bet jokiu budu ne stulpas.Kelias gali kisti.Stulpas - ne.
O tavo pasakymas, kad ant dvieju stulpu stovime - Dievas ir Tevyne tolygus turtuolio priesaikai tarnauti 2 ponams.Neivengiamai ateis metas kai turesi pasirinkt kazka viena.
Jei ka priminsiu, kad Adolfas Hitleris pasirinko.Kuo baige zinoma.Beje, Vokietija jis nuosirdziai mylejo taip, kaip jis suprato ja.Krikscionybe jis , Hitleris , atmete, nes tai trukde siekti Vokietijai didybes.

Dzeikas       2018-05-19 0:59

Jota,  tavo sakini apie “viena baznycia” pakeitus viena zodi - “kataliku”, galetu pakartoti tukstanciai sventiku, popu,pastoriu ar ju ganomuju.Tik vietoj “kataliku” butu pravoslavu, baptistu, sekmininku, 6-os dienos adventistu ir dar velniazin kokiu -istu.Ir patikek, daug ju isties tiki , kad jie - vieninteliai ir nepakartojami)))))
Todel man artimesni tevo Aleksandro Menio pasakyti zodziai, kad religija tai laidininkas leidzias pajusti Ji tarsi Saule.Tik nekurios religiju arciau ekvatoriaus ir saules atatinkamai daugiau gauna.Kitos toliau ir maziau.Nekurios uz poliarinio rato ir ten puse metu naktis.Pravoslavybeje beje nauji vejai ir tevas Menis dabar nepagarboj, uzkistas i tolimaji kampa .Ne jo metas.
Taip, formaliai priklausau Ortodoksu krikscionims, taciau stabu sau nekuriu, jeigu girdzia is sventiko sh. malima tai ir vertinu kaip malima.Nes ir apastalas Paulius (?) sake, kad jeigu jis kalbes ne is Sventosios Dvasios - neklausyti jo.Kodel nekatalikas? Lietuvos kataliku baznycia ko gero baigesi su a.a. tevu Stanislovu, isgirdes pamokslo metu “nebalsuokite uz komunistus” atsizegnojau nuo sios velnio irstvos. Neidealizuoju ortodoksu, metropolitas su Putinu uz parankes susikabines vaiksto,taciau nors Lietuvoje negirdziu politikavimo ortodoksu baznycioje.
Na o kas issigelbes? Kalno pamoksle parasyta kas issigelbes.Netingek perskaityti .Nekartosiu citatu.O kurioj tu baznycioj turi tik salutine itaka, tik daugiau ar maziau padeda elgtis taip kaip dera krikscioniui.
Bet pokalbis ne komentaro formato.

Dzeikui       2018-05-18 10:28

„Ne 2 stulpai , o tik VIENAS.
Ir ponams patriotams reikia apsispresti kuris: krikscionybe ar tautiskumas.
Nes jeigu tokiai shusharai krikscionybe tik kinkomas arklys vilkti “tautiskumo” vezima, tai sios padermes vieta viename,gerai uzristame maise kartu su bolshevikais ir “liberastais”.“
Pas dorą žmogų nebūtinai turi būti tik vienas „stulpas“ (beje, krikščioniškasis „stulpas“ gali būti ir aukštesnis už „tautinį“), tai viena. O antra, gero „kinkomo arklio“ atveju kiekvienas šeimininkas tokį „arklį“ labai vertina ir, savaime aišku, jį saugo bei tausoja. Todėl tavasis tautininkų, bolševikų ir liberastų kišimas į bendrą „maišą“ yra grynas ABSURDAS. 

Jota        2018-05-18 9:21

Nėra abstrakčios krikščionybės, Džeikai. Kristus įkūrė vieną Bažnyčią - “vieną, šventą, visuotinę (t.y. katalikų; ortodoksai, vadinantys katalikus atskalūnais, šioje vietoje vartoja terminą каФолическую), apaštalinę”, į kurią mes tikime. Mes arba išpažįstame tikrąjį credo, arba ne. O koks tu “pirmiau krikščionis, po to pravoslavas”? Ką tu išpažįsti pirmiau, o ką “po to”?

Dzeikas       2018-05-17 22:17

Jota,katalikybe krikscionybes atmaina.Lygiaip kaip pravoslavybe ar protestantiskos jos atmainos.O kas krikscionis kas ne suzinosim is sv.Petrol prie rojaus vartu.Na o Siam pasaulyj…mane bemaz nuo baznycios atskyre kai pasakiau, kad as pirmoj eileh krikscionis, o po to provoslavas.Deja.

Jota       2018-05-17 18:42

Kad ir kaip jūsų idelogijai būtų naudingas ekumenizmas,  bet pabandykit įsivaizduoti, kad Dievas apreiškė TIK vieną religiją (o kam jų daugiau? kad “meniu” būtų įvairesnis?) Apreikštoji religija, tarkim, yra katalikybė, o skirstymas į “konfesijas” atsirado Reformacijos periodu, kai kalvinistams, cvinglistams, liuteronams reikėjo labiau apibrėžti savo socialines, kultūrines bei teologines skirtis.


“Arba religija tik viena - krikščionybė, arba tik katalikybė.” Koks atradimas!

Dzeikas       2018-05-17 18:30

Marginalui: Eziui aisku su kuom gincijuos.Ginu vertybes, jei nors 1 skaitantis susimastys, kad tautiskumas ir krikscionybe he gas pats, o 2 vertybes kuriu viena svarbesne - jau nauda.

Marginalas Džeikui       2018-05-17 16:15

Negi nesuprantat, kad turit reikalą su populistu? Jei reikės, jis ir Perkūną prisegs prie Kristaus.

Marginalas dėl popiežės išlindimo       2018-05-17 16:11

Pasakymas “katalikų religija” vienareikšmiai neigia bet kokią kitą (net ir pravoslavišką) krikščionių konfesiją. Arba religija tik viena - krikščionybė, arba tik katalikybė.
Niekas nesako sunitų religija, šiitų religija ar pan., bet sako islamas.
Beje, čia ne ginčas (“dialogas”) su besmegene, bet pastanga apsaugoti nuo jos protus ir apskritai prasmes.

Dzeikui       2018-05-17 10:31

„Ir ponams patriotams reikia apsispręsti kuris: kriksčionybė ar tautiskumas.“
O tokiems ponams, kaip „Dzeikas“, juo labiau reikėtų apsispręsti ar krikščionybė, ar turtas ir materialinis komfortas, nes krikščionybėje tautiškumas ir patriotizmas nėra laikomos net nuodėmėmis, kai, tuo tarpu, prisirišimas prie turto ir medžiaginių malonumų, priešingai, yra laikomos vienomis iš didžiausių nuodėmių.

"Katalikų konfesija" (12.45)       2018-05-17 8:11

Nuo tokio cinizmo ir chamizmo kvapą gniaužia. Ir tvirtinimas nekalčiausiu veidu, jog “apie “katalikų religiją” girdįs “pirmą kartą”!

O Dzeikas, beje, teisingai pastebėjo, jog “ponams patriotams reikia apsispresti - krikscionybe ar tautiskumas?” Ne tauta aukščiau tikėjimo, bet tikėjimas aukščiau tautos. Tai žydams tikėjimas nuo tautiškumo nesiskiria.

Pikc       2018-05-16 17:44

“Ciniškas ir net chamiškas tyčiojimasis iš paprasčiausio sveiko proto, laiko patikrintų krikščioniškos moralės normų, tautinės kultūros tradicijų ir patriotinių nuostatų šalyje tapo įprastu reiškiniu.” - ką ir rodo visokių “jokūbėlių” pezalai komentaruose. wink

Kaipirsovietmečiu       2018-05-16 15:43

“...viltys neišsipildė. Į Lietuvos visuomeninį ir valstybinį gyvenimą sugrįžta ir stiprėja politinė ir ideologinė prievarta. Ji įgyja naujos totalitarinio valdymo formos bruožų. Tokio valdymo požymių gausėja, jie darosi vis akivaizdesni. Lengviausiai ir greičiausiai juos atpažįsta sovietinio komunistinio totalitarizmo sąlygomis gyvenę Lietuvos žmonės.
Šalyje vis atviriau reiškiasi vadinamosios „pažangios jėgos“ – negausios, bet agresyvios visuomenės grupelės, kurios, pretenzingai pasiskelbusios „vakarietiškos civilizacijos“ skleidėjomis, mėgina prievarta primesti savo ideologiją, vertybes ir gyvenimo sampratą tautos daugumai. Kaip ir sovietmečiu, pagrindiniais šių „pažangiųjų jėgų“ puolimo taikiniais tapo krikščioniškoji – pirmiausia Katalikų – religija ir tautinės kultūra.”

irvienas irkitas       2018-05-16 15:35

irmarginalas irdžeikas abu labu nelabu

Dzeikas       2018-05-16 12:59

Ne 2 stulpai , o tik VIENAS.
Ir ponams patriotams reikia apsispresti kuris: krikscionybe ar tautiskumas.
Nes jeigu tokiai shusharai krikscionybe tik kinkomas arklys vilkti “tautiskumo” vezima, tai sios padermes vieta viename,gerai uzristame maise kartu su bolshevikais ir “liberastais”.
Vertinu Radzvila uz jo izvalgas,liudijimus, taciau jo “tautiski” nusipezejimai daro ji tolygu Radio Show personazui Albinui.

Marginalas       2018-05-16 12:45

Radžvilai,
totalitarizmas būtų juokas, jei būtų lietuviškas. Deja deja, ar ne Pats nusimuilinai nuo protesto dėl elektroninės kontrolės ir orvelinio biometrinio terorizmo, pradėjęs populistinę kovą su velniam reikalingomis lenkiškomis raidėmis velniam reikalingame mikročipo aplankėlyje (su “paso” išvaizda)? Virš visos Europos (Sąjungos?) niekas nepakibo, nes šis totalitarizmas ten gimęs iš ten ir sklinda. Dar robespjerai su volterais pradėjo.
PS Yra katalikų tikėjimas, katalikų konfesija. Bet apie “katalikų religiją” girdžiu pirmą kartą. Kažkaip painiai dėstoma, net Zylė nuoseklesnis. Gal gana jau veidmainiauti?

du broliai komunistinis ir liberalistinis       2018-05-16 11:29

“Tęsdamas ir plėtodamas komunistinio totalitarizmo vykdytą „naujo žmogaus“ kūrimo eksperimentą liberalistinis totalitarizmas taip pat siekia „perdirbti“ žmogų ir pakeisti jo prigimtį. Jį diegiančių „pažangiųjų jėgų“ tikslas yra sukurti „naująjį europietį“ – istorinę ir kultūrinę atmintį praradusį, tautinės savimonės ir savigarbos neturintį kosmopolitišką klajūną ir vartotoją. Toks „europietis“ būtų ir naujos rūšies „mankurtas“ — liūdnai pagarsėjusio homo sovieticus antrininkas ir pakaitalas. Jis turėtų užimti ištautinto ir bešaknio perėjūno – beveidžiu „sovietinės liaudies atstovu“ paversto komunistinio „internacionalisto“ vietą.”

taip       2018-05-16 11:03

Nuo straipsnio parašymo prėjo 8 metai. Žmogus matė, sakė mums, mes negirdime dar ir dabar. Dauguma, netgi artimųjų tarpe pradėjus dalintis tokiomis mintimis taip nuo jaunimo gauni per sprandą, koks esi dinozauras (dar ir sovietinis). Jaunimas maišo epochas kaip barščius. Kažin ar yra vilties.

G.P.       2018-05-16 10:56

...Tarsi vakar parašytas tekstas. Ačiū Autoriui.

Liberalus totalitarizmas       2018-05-16 6:45

taip pat sėja aukas.Daug žmonių netenka gyvybių.Kada jiems bus pastatytas paminklas?


Rekomenduojame

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Arvydas Juozaitis reikalauja švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimo

Partizano Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba Troikos teisme

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Kaip ideologija nugali mokslą: net „Mein Kampf“ galima „prakišti“ už mokslinį straipsnį

Povilas Urbšys. Kas nuoširdesnis: prof. V. Landsbergis ar R. Karbauskis?

Peticija: solidarizuokimės su mokytojais ir pareikalaukime ministrės atsistatydinti – padėkime pasiekti pozityvių švietimo pokyčių

Vytautas Radžvilas. Lietuvos pakasynos – valstybės lėšomis

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

„Lithuanian Freedom Fighters“: video pasakojimas apie Lietuvos Laisvės kovas ir kovotojus

Vytautas Rubavičius. Mokytojui – „skaičiuoklę“ į dantis

Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ pristatymą

Valdas Vasiliauskas. Konservatoriška svajonė ar klejonė?

Darius Kuolys. Švilpiu ir aš stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimus

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Kviečiame spalio 5 ir 6 dienomis pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą (programa; papildyta video)

Tarptautinės Mokytojų dienos minėjimas Kaune: Danguolė Petrauskaitė-Juodžbalienė. Diena, kai baigiasi kantrybė, arba Kaip man ne gėda

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Kviečiame į Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymą Šiauliuose

Vygantas Malinauskas. Socialinis teisingumas pagal Trump’ą ir Lietuvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.