Nerasta rubrikos, Istorija

Vytautas Radžvilas: Šitokioje Lietuvoje tokie žmonės, kaip Romualdas Ozolas, neturi vietos (papildyta)

Tiesos.lt redakcija   2015 m. gegužės 11 d. 1:02

10     

    

Vytautas Radžvilas: Šitokioje Lietuvoje tokie žmonės, kaip Romualdas Ozolas, neturi vietos (papildyta)

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas „Romualdas Ozolas – žmogus, mąstytojas, politikas, ideologas“, skaitytas gegužės 8 d. konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Filmavo Aušra Gabalytė.

Ilgai galvojau, kaip atskleisti, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas. Nors turėjau tam tikrų minčių anksčiau, bet dabar mes gavome raktą, leidžiantį į šitą klausimą atsakyti. Šis raktas yra faktas, kad mūsų renginys Lietuvos radijo ir televizijos paprasčiausiai „nesudomino“. Kai kas piktinasi, jog trūksta supratingumo, pagarbos iškiliam Tautos žmogui, o aš vis dėlto drįsčiau teigti, kad tai visiškai nesusiję nei su supratingumo, nei su pagarbos stoka. Sprendimas netransliuoti šito renginio, be jokios abejonės, yra politinis sprendimas, ir labai svarbu, kad išeitume iš šito renginio supratę, jog šiandieninėje Lietuvoje kitaip ir negali būti.

Šitoje Lietuvoje tokie žmonės kaip Romualdas Ozolas neturi vietos, ir daug kas iš tikrųjų nuoširdžiai, nors ir tyliai, džiaugiasi, kad tokių žmonių yra vis mažiau. Negalima Ozolo vaidmens suprasti, nesuvokiant, kad tai, apie ką šiandien užsimename kaip savotišką jo asmeninę dramą, vis dėlto yra visos Lietuvos drama ir ją suvokti įmanoma tik platesniame politiniame kontekste.

Negailestingai ilgai mes gyvenome iliuzijoje, kad visi, kurie siekė Lietuvos Nepriklausomybės, buvo vieningi. Savaime Nepriklausomybė, be abejo, yra siektinas dalykas, tačiau kas slypi už to žodžio, toli gražu nėra akivaizdu. Nepriklausoma yra ir Šiaurės Korėja. Tad mums reikėtų suprasti, kad tuo metu, kai mes siekėme Nepriklausomybės, kovotojų gretos toli gražu nebuvo vienalytės ir skirtingi žmonės, taip pat ir sąjūdininkai, su Nepriklausomybe siejo visiškai skirtingus lūkesčius. Labai simboliška, kad šito renginio netransliuoja būtent žmonės, kurie ir šiandien mielai primena, kad jie buvo sąjūdininkai. O galiausiai tai reiškia, kad vieniems nepriklausoma Lietuvos valstybė, ar bent jau formaliai nepriklausoma, buvo viso labo troškimas atsikratyti įkyrėjusia Maskvos valdžios priežiūra, bet tai nereiškia, kad jiems rūpėjo Tauta ar mūsų valstybės ateitis.

Buvo žmonių, kuriems paprasčiausiai vadinamoji nepriklausoma valstybė tebuvo savotiškas dvarelis, kuriame nekontroliuojamai gali elgtis kaip savo kieme ir daryti su šito dvarelio piliečiais, nors veikiau baudžiauninkais, ką nori. Ir buvo žmonių, pirmiausia tokie kaip Romualdas Ozolas, kurie Nepriklausomybę suvokė ne kaip abstraktų tikslą savaime. Nepriklausoma Lietuvos valstybė jiems ištikrųjų buvo Tautos įrankis ir skydas, kuriuo pasinaudodama mūsų Tauta turėjo kaip lygiavertė ir laisva išeiti į pasaulį ir jame būti kartu su kitomis tokiomis pat laisvomis tautomis.

Tad reikia suprasti, kad tai, kas prieš 25-ius ar daugiau metų daug kam atrodė tik menkos intrigos Sąjūdyje dėl įtakos, postų ar valdžios, iš tiesų jau buvo kieta ir negailestinga kova dėl to, kokia bus būsimoji Lietuva. Todėl pasakykime aiškiai ir tiesiai – buvo linija, kuri būtent būsimąją Lietuvą įsivaizdavo kaip laisvos Tautos visavertę valstybę tarptautinėje šalių bendrijoje. Ir buvo žmonių, kurie būsimąją Lietuvą įsivaizdavo kaip savo dvarelį. Pastariesiems toji Nepriklausomybė turėjo vienintelę reikšmę – jiems Lietuva tebuvo teritorija, kurią galima administruoti, ir tokią teritoriją jie buvo pasiruošę paprasčiausiai parduoti. Bet su viena sąlyga – jeigu bus tos teritorijos šeimininkai ir toliau, jeigu šios teritorijos administravimas jiems duos pirmiausia asmeninę naudą.

Gaila, bet toji pirmoji linija, kuriai atstovavo Romualdas Ozolas, pralaimėjo. Štai kodėl visiškai dėsninga, kad tuose kadruose, kuriuos mes šiandien matėme, iš jo sklinda gili mintis ir negailestingai aiškus supratimas, kas įvyko. Jis labai aiškiai mums priminė, kad iš tiesų tai, ką mes vadiname Lietuvos valstybe, šiandien yra tikros valstybės šešėlis, o gal net butaforija. Ir jeigu žvelgtume retrospektyviai, šita linija turbūt negalėjo nepralaimėti, ir Romualdas Ozolas buvo vienas iš nedaugelio, kurie suprato, kad kitaip ir negalėjo būti. Todėl, kad Sąjūdis tam tikra prasme atėjo truputį pavėluotai, kai mūsų Tautos jau nebuvo, o tik daugiau nei 3 milijonai lietuviškai kalbančių žmonių, ir tai, kas šiandien vadinama ištautinimu ir išvalstybinimu, jau buvo iš esmės įvykę. Taip, mums pavyko formaliai atkurti Nepriklausomybę, bet pajėgų ją įtvirtinti ir sukurti iš tiesų visavertę valstybę jau nebuvo, nes trūko tam pasiruošusių žmonių.

Tačiau Romualdas Ozolas net ir po šitos katastrofos nenuleido rankų, jis visą laiką kalbėjo. Štai kodėl po jo mirties vienas mūsų žurnalas galėjo ramiai parašyti, kad jis „nepritapo“. Viena vertus, mes matome tarsi pašaipą – „nepritapęs“, kita vertus, ką išvydome šiandien? Ką parodo tas atsisakymas transliuoti? Baimę. Tie, kurie priima tokius sprendimus, žino, kad nepaisant to, jog šiandien mes pakrikę, dideliu mastu demoralizuoti, praradę orientaciją, vis dėlto esama dar gyvų žmonių, ir supranta, kad šitų žmonių įkvėpėjas, vadovas ir tikras lyderis yra tas žmogus, kurio šiandien tarp mūsų lyg ir nėra, bet jo dvasia iš tikrųjų yra čia. Jis gyvesnis už vadinamuosius gyvus. O kodėl apie Romualdą Ozolą turime kalbėti nuolatos? Todėl, kad jis yra pralaiminčios mūšius, kartais puolančios į neviltį, pavargusios, bet vis dėlto pasiruošusios atsitiesti ir galiausiai laimėti karą Lietuvos simbolis. Todėl Romualdas Ozolas tegul kelia tiesiog niekingą baimę tiems, kurie bijo net jo šešėlio, bet mums jis vis dėlto buvo, yra ir liks įkvėpimo šaltinis ir nepamainomas dvasinis bei intelektualinis ramstis.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tikratiesa        2015-05-11 17:25

sąjūdyje buvo visokių. Ir sunku buvo tada susigaudyti kas yra kas. Net Vaišvila tada atrodė geriečiu, bet šiam didvyriui”, rods, jau per mažai vietos Lietuvoj:)

slaptai       2015-05-11 17:16

Tik mes itin išsamiai analizavome buvusio savanorių viršilos Mykolo Dūdonio persekiojimo priežastis. Tik mes itin atidžiai įsiklausėme į buvusio disidento Algirdo Petrusevičiaus poziciją. Tik mes pradėjome gvildenti temą, ar visos Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos yra lojalios Lietuvos valstybei. Tik mes nuosekliai, kryptingai ir pirmieji pradėjome priekaištauti politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui dėl jo prorusiškos pozicijos nušviečiant Rusijos – Gruzijos karą. Tik mes pateikėme informacijos apie vadinamuosius sekso šnipus. Tik mes pirmieji pažvelgėme į slaptųjų CŽV kalėjimų Lietuvoje buvimo – nebuvimo skandalą ieškodami Kremliaus intrigų. Mes pirmieji Lietuvoje ėmėme gilintis į Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos nusikaltimus baltarusių disidentų akimis… Šiandien “Slaptuosiuose takuose” jau analizuojamos tikrosios vadinamosios teroristės Eglės Kusaitės bei buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino sulaikymo priežastys. Žodžiu, pradėjęs leisti “Slaptuosius takus” redaktorius E.Šiugžda įsigijo išties daug priešų, nedraugų, netgi pavyduolių. Tad vargu ar reikia stebėtis, jog politiniai nedraugai, šį kartą pagalbon pasitelkdami gatvės chuliganus, pabandė įbauginti “XXI amžiaus” redaktorių E.Šiugždą. Neišgąsdino, nepalaužė.

Nepaisant šio ir kitų panašių incidentų “Slaptuosius takus” nuo šių metų rudens planuojame leisti kur kas dažniau.

slaptai       2015-05-11 17:15

Modeliavo užpuolimą greičiausiai tie, kuriems labai nepatiko, jog “XXI amžiaus” leidėjas E.Šiugžda prie krikščioniškosios minties, kultūros ir visuomenės laikraščio sumanė leisti specializuotą priedą “Slaptieji takai”. Laikraščio nedraugai tą incidentą, žinoma, modeliavo taip, kad nei policija, nei teismai nepajėgtų susekti tikrųjų užsakovų, o primityvūs chuliganai nesusigaudytų, jog buvo panaudojami “v temnuju” (KGB terminas, reiškiantis „tamsoje“, t.y. pačiam nusikaltimo vykdytojui neįtariant, kad jis panaudojamas kitų užsakovų).

Tokias versijas kelti mums leidžia sėkmingas “Slaptųjų takų” startas. Tokias versijas aptarti mums leidžia ir nuolat augantis specializuoto priedo apie slaptąsias tarnybas populiarumas. Juk iki minėto incidento “Slaptuosiuose takuose” buvo paskelbta užtektinai daug sensacingų publikacijų apie įvykius, kurių niekas Lietuvoje be mūsų, „XXI amžiaus“ ir http://www.slaptai.lt  nesk,ubėjo aprašyti. Sakykim, tik mes išsamiai, pastoviai ir kryptingai analizavome čečėnų Hadižat ir Maliko Gatajevų sulaikymo Lietuvoje aplinkybes. Beje, analizavome pirmieji, tuo tarpu kai kiti leidiniai tuo metu dar vengė imtis šios temos. Todėl nė kiek nenuostabu, kad šia savo veikla (iš viso – keturiasdešimt publikacijų ir video interviu) labai papiktinome džeimsus bondus iš .... Tik mes Lietuvoje išdrįsome pasižiūrėti į Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho ne krikščionių, bet kito tikėjimo brolių - musulmonų - akimis, tuo susilaukdami proarmėniškai nusiteikusių jėgų pasipriešinimo. Tik mes pasiteiravome Lietuvoje reziduojančių turkų diplomatų, kokių gi priekaištų jie turi mums, krikščionims.

Hmm..mm.. ..Antanui        2015-05-11 17:09

įdomiai pašnekėjot. O gal galit konkrečiau? Šiugžda lyg tai buvo redaktorium? Buvo keistas incidentas - sumuštas nei iš šio, nei iš to.

Visa pasaulio tvarka,dar       2015-05-11 14:13

netobula,nes žodis “interesai”,leidžia be jokio paaiškinimo elgtis,lipant per kitus.Tik vertybės stabdo.O jos neapčiuopiamos ir nepopuliarios.Kad užlipti pasauliui ant nepajudinamo vertybinio laiptelio,gali pasauliui tekti dar skaudžiai nukentėti.

Jei tokiems       2015-05-11 13:59

žmonėms nėra vietos,tai tą vietą užima putinai…Arba į priekį,arba atgal…Išmintingo daktaro žodžiai…

Antanas       2015-05-11 12:05

Va apie tokius žmones, kurie Lietuvoje neturi vietos, davatkiškame laikraštyje XXI amžius, kuris atspindi katalikų gyvenimą Lietuvoje? Pasikeitė redaktorius, bet tvarka lyg tai ir liko sena. Tad šio laikraščio darbuotojai o be to ir miręs šio laikraščio žurnalistas ir fotografas paskojo apie šiam laikraščiui uždėtą cenzūrą iš bažnytinių valdančiųjų, kad kai kurių skaitytojų, tame tarpe ir kunigų nepriimti staripsnių svarbiomis Lietuvai, bažnyčiai temomis. Netgi jeigu nuotraukoje šalimais stovėtų cenzoriams nepatinkantis asmuo, tai jį nuotraukoje iškirpti. Fotografas nešė ir dalino iškarpytų asmenų nuotraukas autoriams, atsiprašydamas, kad ne jis karpė. Ozolais vienas iš panašių ir dabar dar yra nemėgiamų žmonių, kurie kalbėjo ir kalba TIESĄ. Žiniasklaida pajungta manau valstybininkų melui išskyrus du nepriklausomus laisvus laikraščius. Įvairūs internetiniai portalai arba sorosinikų arba kgebistų kontrolėje po tolerancijos priedanga.

Bet ateis lakas,kai       2015-05-11 9:43

“Akmuo,kurį statytojai atmetė,taps kertiniu”...Dabar tokie žmonės-uola-tikrai nereikalingi.Reikia minkšto,mindomo molio.Bet kas iš to,-esame kaip tas namas,pastatytas ant smėlio,“audroms užėjus”...

skaitytoja       2015-05-11 9:36

Labai blogas įrašas - pašaliniai garsai, traškesiai. Būtume labai dėkingi portalui, jei galėtume paskaityti tekstą.

pagal vaisius pažinsi       2015-05-11 6:57

ozolo sukurta centro sąjunga garsi buvo savo kgbistais.
gal tik a.paulausko naujoji sąjunga viršijo kgbistų kiekiu ozolo centro sąjungą.


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.