Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Vytautas Radžvilas: „Nepriklausomybę paskelbti lengva, bet nežmoniškai sunku sukurti tikrą valstybę“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. birželio 29 d. 12:52

14     

    

Vytautas Radžvilas: „Nepriklausomybę paskelbti lengva, bet nežmoniškai sunku sukurti tikrą valstybę“

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Nors už lango įsisiūbavo vasara, o dalis tautiečių įsitraukė į Pasaulio futbolo čempionato aistras, grupė neabejingų savo valstybei piliečių atėjo į rajono viešąją biblioteką susitikti su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigėju, Vilniaus universiteto dėstytoju, filosofu Vytautu Radžvilu. Čia jis susirinkusiems pristatė savo naujausią publicistinę knygą „Kiek kartų gali atgimti tauta?“

Susitikimo pradžioje renginio moderatorius politologas Dovilas Petkus prieš pristatydamas prelegentą bei jo knygą pabrėžė, jog „nors šiemet Sąjūdis ir mini 30-tąsias įkūrimo metines, šis susitikimas nebus įprastinis prisiminimų vakaras“. Kalbėdamas apie naujausią profesoriaus rinktinę jis pastebėjo, jog į ją sudėti tekstai, mintys, straipsniai, analizuojantys reikšmingiausius 30-ties metų įvykius Lietuvoje. Pasak politologo, Vytautas Radžvilas – netipinis filosofas. „Jis mėgsta eiti į žmones, yra suaugęs su Lietuvos valstybės reikalais ir susijęs su tomis aktualijomis, kuriomis mes gyvename šiandien“. Pabrėžęs viešumo vaidmenį dabartiniame pokyčių etape, jaunasis politologas pristatė renginio svečią, profesorių Vytautą Radžvilą.

Filosofas prisipažino, jog jau senokai lankėsi Alytuje, „turbūt prieš gerą 30-metį“ ir padėkojo atvykusiems į susitikimą. Pristatydamas savo rinktinę jis pajuokavo, jog „ji išėjo tada, kada reikia. Nes ta knyga yra apmąstymas, trukęs nuo 1990-ųjų metų, analizuojant, kokios buvo mūsų Sąjūdžio klaidos ir, svarbiausia, ar iš jų būtų galima pasimokyti“.

Svečias prisiminė, jog Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje jam teko būti atsakingam už tris veiklos sritis. „Buvau laikomas vienu iš jų ideologų (bent Maskva taip manė), koordinavau Sąjūdžio rėmimo grupių steigimą Lietuvoje ir buvau tokio neformalaus intelektualų klubo prie „Atgimimo“ laikraščio simboliniu vadovu. Tas klubas ir rengė pagrindinius Sąjūdžio programinius dokumentus. Todėl viską mačiau iš vidaus“, – atviravo jis.

Anot profesoriaus, prasidėjus Sąjūdžiui pradžioje vyravo džiugi nuotaika, tačiau pirmieji nerimo signalai buvo juntami jau pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo metu. „Mes pakėlėme tautą, bet tie plojimai rodė, jog tas pakilimas yra labai paviršutiniškas. Penkiasdešimt metų mūsų tautinė ir valstybinė sąmonė buvo nuožmiai ir nuosekliai naikinama. Ir nors mes atėjome į Sąjūdį truputį geresnės būklės negu baltarusiai, kurie net gėdijosi savo kalbos, bet tai nereiškia, jog mes atėjome į Sąjūdį su tokia tautine ir valstybine sąmone, kokią, pavyzdžiui, išlaikė lenkai ar vengrai. Nes net ir būdami sovietų satelitais, jie vis dėlto, tam tikra prasme, buvo ir valstybės“.

Kitas nerimą keliantis dalykas, pasak Vytauto Radžvilo, buvo vietos konfliktai ir rietenos, kildavusios dėl teisės būti delegatais bei prasidėjusi nuožmi kova dėl valdžios. „Ir nors 1989 m. dar iš inercijos ritosi Atgimimo banga, mus jau buvo ištikusi milžiniška krizė, kurią išgelbėjo Baltijos kelias“, – prisiminė jis. „Tikroji problema, ką aš supratau, buvo ta, jog nepriklausomybę paskelbti lengva, bet nežmoniškai sunku sukurti tikrą valstybę. Ir ta patirtis man sakė, jog tam mes dar nepasiruošę: nei intelektualiai, nei moraliai“.

Profesorius paatviravo, jog tuo metu jam iškilo svarbi dilema: ar ir toliau reiks gyventi grumiantis prie lovio, pataikauti kažkam, kad įtrauktų į kokį nors sąrašą, ar dirbti tai, ką jis moka. Ruošti studentus ir rašyti knygas bei straipsnius, tikintis, jog kažkam to prireiks. „Nes dabartiniu metu mes esame prie milžiniško lūžio slenksčio, kai viskas priklausys tik nuo to, ar pajėgsime laiku susiorientuoti. Sąjūdžio dėka mes tapome politine tauta, o iki tol buvome tik etninė grupė, nes papročiai ir tradicijos dar nedaro žmonių tauta. Tauta – tai politinės organizacijos forma. Mąstyti apie valstybę ir apie save – yra du skirtingi dalykai. Ir kai kalbame, jog emigrantai finansiškai padeda Lietuvai – tai yra grynas nonsensas. Nes jie nepadeda mums. Jie padeda savo artimiesiems“.

Filosofas nuogąstavo, jog ištrūkę iš prievartinės kolektyvizacijos rėmų, patekome į kitos ideologijos traukos lauką – individualizmą. „Mes negebame sutelkti kolektyvinė valios. Per trisdešimt metų tapome labiausiai nuniokota ES šalimi, greičiausiai nykstančia Europos tauta, nes nesugebame fiziškai reprodukuotis. Vienintelis patikimas valstybės būklės rodiklis – yra demografinė dinamika, nes prabangūs dangoraižiai yra ne tik Vilniuje, bet ir Afrikoje. Todėl kai man kas nors sako, jog Lietuva yra puiki šalis, mano atsakymas būna toks: pavažiuok nuo Vilniaus centro kelis kilometrus į vietą, kuri vadinasi oro uostas ir pasižiūrėk į masiškai emigruojančius žmones, kurie ir yra tikrasis Lietuvos padėties veidrodis. Nes kai važiuodamas per Lietuvą regiu užkaltus namų langus, suprantu, jog matydamas tai, aš prarandu ir dalelę savęs“.

Susitikimo metu profesorius paneigė dažnai jam primetamą euroskeptiko etiketę, nes, kaip pats prisipažino, „iš principo“ jis visuomet buvo už Europos Sąjungą. Jam tik nepatinka Lietuvos keliaklupsčiavimas prie Briuselį ir kalbėdamas apie ES negailėjo pagiriamųjų žodžių Lenkijai ir Vengrijai, kurioms „savo tautų interesai yra brangesni už europinius“.

Kritikos strėlių neišvengė ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankai, kurie didindami įkainius su „mumis elgiasi kaip su aborigenais“, nors, anot jo, vien „Swedbank“ už praėjusius metus gavo 117 milijonų eurų grynojo pelno“. Jis pabrėžė, jog turėtume būti politiškai aktyvesni, nes vienintelis veiksnys galintis išgelbėti tautą ir valstybę yra jos piliečiai.

„Tad ir knyga buvo parašyta kaip tam tikri apmąstymai, kurių paskirtis duoti suvokimą, kokioje padėtyje mes esame atsidūrę ir ką toliau galėtume daryti. Nes norint ką nors pakeisti, nebeįmanoma mąstyti ar man gerai, ar blogai. Reikia mąstyti, o kas laukia tautos? Knygos pavadinimas ir išreiškia šią mintį, nes mes jau merdime ir intelektualiai, ir moraliai, o norėtųsi, jog ši knyga įkvėptų norą gyventi“.

Renginio pabaigoje susirinkusieji turėjo progą padiskutuoti įvairiais nūdienos klausimais. Neišvengta ir kitąmet vyksiančių prezidentinių rinkimų temos. Nors, anot profesoriaus, Lietuva iki šiol negalėjo turėti tikro prezidento, „nes tai buvo neįmanoma dėl 50 metų trukusio valstybės neturėjimo bei politinės sąmonės sunaikinimo“, šaliai reikalingas vadovas, turintis aiškią viziją, o to jis pasigendąs iš dabartinių kandidatų.

„Ponas Gitanas Nausėda – Skandinavijos bankų statytinis, o Aušra Maldeikienė, nors ir gana aštriai kalba socialiniais klausimais, yra globalistė, neturinti jokios tautinės valstybinės sąmonės. Saulius Skvernelis atėjęs iš jėgos struktūrų, o represinės struktūros visuomet pasižymi tam tikru mentalitetu. Vygantas Ušackas – nepaprastai ištikimas Briuselio patikėtinis, panašus į dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę. Žygimantas Pavilionis – vienas nuosekliausių Lietuvos valstybingumo neigėjų, o Visvaldas Matijošaitis – verslininkas, neturintis aiškaus valstybinio mąstymo. Arvydas Juozaitis turi sąjūdinės dvasios, tautines valstybines apraiškas, bet ką jis toliau darys – sunku pasakyti, nes jis nei su Vilniaus forumu, nei su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubu nesikonsultavo“.

Filosofas pastebėjo, jog Arvydo Juozaičio kandidatavimas būtų naudingas tautinių valstybinių idėjų aktualizavimo atžvilgiu, „tačiau net to nenorėdamas jis gali tapti naujos rūšies gelbėtoju, kurio kandidatūrą rems žmonės, nieko nenorintys daryti dėl Lietuvos“. Anot profesoriaus, problema ta, jog prezidentas negali veikti be jį remiančių jėgų. „Priešingu atveju, jis bus apstatytas tais žmonėmis, kuriais reikia, kaip savo laiku buvo apstatytas ir Valdas Adamkus“, – baigdamas susitikimą pareiškė Vytautas Radžvilas, ir pridūrė, kad „negalima kurti iliuzijų, jog Lietuvą gali išgelbėti vienas žmogus“.

Parengė Arnoldas Šatrauskas.

alytus.rvb.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

urba       2018-07-7 14:54

moderniu požiūriu, būtina kalbėti ne tik apie teisinę, bet apie teisinę gerovės valstybę daugumai

tiek       2018-06-30 8:32

tai netikėtai,yra aktualiausia,su kuo teko susipažinti,  iš Radžvilo pusės kas liečia kandidatus į mums peršamus kandidatus į prezidentus.

focus-marocus       2018-06-29 22:57

Perskaičius pasigedau tam tikro nuoseklumo. Radžvilas visiškai taiklai pastebi jog p. Juozaitis kol kas yra katinas maiše kuris nežinia ką darys. Profesorius siūlo neturėti iliuzijų. Pagirtinas siūlymas, aktualus.
Tuo pačiu p. Radžvilas galėjo mandagiai prisipažinti, jog ir forumas nežino ką daryti ir neturi ko pasiūlyti apart diagnozių apie tai kad žiemą šalta, o lietus yra šlapias. Taigi, forumams taipogi derėtų nekelti iliuzijų jog jie žino ir moka kokią, kaip kurti valstybę. Forumai neturi ir jokių idėjų ir planų kaip atsikratyti kraštą užvaldžiusio kriminalinio režimo.
Tarp Juozaičio ir forumistų skirtumas yra tik toks:
Juozaitis nemėgsta forumistų, o forumistai nemėgsta Juozaičio.
Pykčių gal ir nėra, bet simpatijų taip pat nėra.
Tad tikrai neturėkime iliuzijų.

Geranoriški       2018-06-29 22:06

ir tikslūs pastebėjimai apie A.Juozaitį.Jam tiesiama pagalbos ranka.Reikia apsispręsti.

Nida       2018-06-29 21:47

Ar čia prof. Vytauto Radžvilo prezidentinės rinkimų kampanijos pradžia? Kodėl tokia nedrąsi?

Pikasas > D       2018-06-29 21:02

Priminsiu kitas tų sakinių frazes: 

Arvydas Juozaitis turi sąjūdinės dvasios, tautines valstybines apraiškas…

Filosofas pastebėjo, jog Arvydo Juozaičio kandidatavimas būtų naudingas tautinių valstybinių idėjų aktualizavimo atžvilgiu…

Jules       2018-06-29 20:47

Negi Kauno ir Vilniaus forumiečiai jau kratosi AMBalo gelbėtojo? O kaip tada su tais 55 šviesuoliais? Keičia nuomones kaip pirštines ir nesilaiko viešai duoto žodžio, ar kaip?

D Pikasui       2018-06-29 20:03

Pirma Radžvilo tezė apie Juozaitį - neaišku, ką jis darys.
Antra - tai nėra Vilniaus forumo ir IG klubo siūloma kandidatūra.
Trečia - nekurkime iliuzijų.

Kur čia agitacija?

Pikasas       2018-06-29 17:11

Artimas rašinys pateiktas ir tokio Gintaro Songailos. Yra ir daugiau panašių agituojančių aktyvistų. Susitarę jie, ar ką?

Pikasas       2018-06-29 16:42

Visada Vytauto Radžvilo veikla keldavo įvairių abejonių. Galima susidaryti įspūdį, kad jis išskirtinio išsilavinimo asmuo. Kaip, sakykim, Tomas Venclova, a.a.Romualdas Ozolas, Vladimiras Laučius ir panašūs. Todėl labai gaila, kad turintys tokį didelį potencialą asmenys gali neigiamai paveikti protaujantį bet nepakankamai politiškai subrendusį jaunimą. Naudojant tautinius akcentus bandoma iškreipti pačio tautiškumo sampratas. V.Radžvilo bandymas agituoti už “Istorinės klaidos” autorių Arvydą Juozaitį, kaip patį padoriausią bei ryškiausią politiką, paryškina šio rašinio svarbiausią autoriaus idėją. Kai jis ją mikliai įpina į gudriai suregztą terpę, tai tik parodo V.Radžvilo galimybes tarnauti… Kam tarnauti? - geras klausimas… Atidus skaitytojas turėtų suprasti pats…

Jules       2018-06-29 14:49

Brukama ne informacija, o dezinformacija. Dezinformacijos propagandos pagalba valdomas runkelynas ir moksliukai-zubryliukai.

Dar 1965 m.       2018-06-29 14:34

vienas psichologas perpėjo,kad kuo daugiau informacijos,tuo labiau nukentės siela.Visa mūsų švietimo sistema orientuota į informaciją ir technologis.Sielai vietos vis mažiau.Todėl auga kartos ,kurioms nelieka nieko švento.

įdomu       2018-06-29 14:00

keik kartų gali atgimti tauta vedama tų pačių vedlių ?

Marginalas       2018-06-29 13:39

Apie tokį nežmonišką sunkumą reikėjo kalbėti prieš įstojant į ES.
Atsiprašydamas V. Radžvilo pateikiu dar geros informacijos apie promaskoliško gaivalo liaupsinamą trumpą trampą:
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2018/06/29/116971/trampnash—tramp-predlagal-makronu-vyjti-iz-evrosoyuza.shtml


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.