Naujienos

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gegužės 14 d. 10:49

19     

    

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

lrt.lt

Bažnyčia artėja prie labai kritinio momento, kai turės apsispręsti – arba ji įvardys, kad tikrai matomas Europos nukrikščioninimas, arba ir toliau vyks aptakaus šnekėjimo politika, Šiauliuose vykstančios S. Šalkauskio išminties šventės debatuose sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vytautas Radžvilas. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas dr. Vytautas Ališauskas teigia, kad nepalankumas yra krikščionybę stiprinantis veiksnys, o ramus gyvenimas, koks dabar yra ES, gerokai praskiedžia krikščionybės žinią.

Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“ vyko gegužės 11–12 dienomis Šiauliuose vykusioje Stasio Šalkauskio išminties šventėje.

Tikrovės nepalankumas – krikščionybę sustiprinantis veiksnys

Klausimas, ar Europos Sąjunga palanki krikščionybės išlikimui, ar ne, yra gana keistas, sako Vytautas Ališauskas. Jis teigia negalintis įsivaizduoti, kad toks darinys kaip ES gali paveikti ar nulemti krikščionybės išlikimą: „Buvo toks dalykas, kuris vadinosi Romos imperija. Ar ji buvo palanki krikščionybės išlikimui? Krikščionybė išliko. Išliko ir Romos imperija, bet labai keistu pavidalu. Diskutuojamas klausimas – musulmoniško mąstymo apraiška, kai turimas Šariatas, pagal kurį turi būti pritaikyta visa mūsų žmogiškoji ir politinė tikrovė.“

Krikščionybė, kaip teigia V. Ališauskas, nepaiso, ar tikrovė jai palanki, ar ne. „Atvirkščiai – manau, kad tikrovės nepalankumas yra tam tikras iššūkis krikščionybei, ją sustiprinantis veiksnys. Tuomet aiškiai matomos ribos, kuriose krikščionybė turi ką pasakyti. Ramus ir tykus gyvenimas, koks dabar yra ES, gerokai praskiedžia krikščionybės žinią. Žinoma, tai nereiškia, kad linkiu krikščionybei naujų priespaudos laikų, kuriuos teko išgyventi sovietų laikais“, – tvirtina docentas.

Pasak V. Ališausko, reikia kelti kitokį klausimą – ar katalikų Bažnyčia ir krikščioniškos bendruomenės turi ką pasakyti šiandieniame pasaulyje ir Europoje, kokia tai žinia ir kaip ją nešti. Kaip vieną svarbiausių dalykų filosofas mini globalizacijos ir ES vykstančių procesų painiojimą: „Daugelis dalykų, kurie mus ištinka, atnešti ne ES, o globalizacijos. Jei nebūtų ES, globalizacija su savo idėjomis ir net blogais dalykais vis tiek egzistuotų.“

V. Ališauskas įsitikinęs, kad reikia aiškiai atskirti, ką atneša ES, ir ką atneša globalizacija. „Paskutinis dalykas – politinis krikščionybės vaidmuo. Kai klausaisi radikalių ES kritikų iš krikščioniškos perspektyvos, staiga gali pagalvoti, kad žmonijos istorijoje buvo lakas, kai krikščionybė gyveno idealiai, santarvėje su pasaulietine politine bendruomene. Kiekvienas, kuris domėjosi bažnyčios ar Europos istorija, žino, kad nebuvo tokios epochos. Niekada nebuvo laiko, kad pilietinė bendruomenė būtų identiška Bažnytiniam dariniui“, – sako docentas.

Anot V. Ališausko, reikia prisiminti popiežiaus Benedikto žodžius apie pasirinkimą tarp dviejų laicizmų (pasaulietinės valstybės modelių): „Kuris iš šių modelių bus teisingasis? Ar tas, kuris gerbia religiją, pripažįsta religines vertybes kaip lygiavertes kitoms, kurios vadinamos liberaliomis? Ar tas, kuris nori išstumti religiją iš viešo gyvenimo ir padaryti privačiu asmens reikalu? Tai pasirinkimas tiek ES, tiek Lietuvai. Bijau, kad Lietuvai šis pasirinkimas daug aktualesnis nei ES.“

Bažnyčia artėja prie kritinio momento

Profesorius Vytautas Radžvilas sako, kad klausimas apie ES ir krikščionybės išlikimą yra labai reikalingas. „Juk dabartinėje Europoje apstu to, ką galima pavadinti visiškai atviru, net brutaliu krikščionybės stūmimu iš viešosios erdvės. Todėl labai svarbu tiksliai dėlioti teorinius ir istorinius akcentus. Mes, kaip krikščionys, suprantame, kad Bažnyčios gyvybingumą lemia visai kiti veiksniai ir ji nežlugs ir neišnyks. Tačiau tai nėra tas pats, kas ignoruoti problemą“, – teigia jis.

V. Radžvilas kelia klausimą, kokiomis politinėmis ir istorinėmis sąlygomis egzistuoja Bažnyčia: „Buvo epocha, kai Romoje ji negailestingai persekiota. Viduramžiais būta problemiškų santykių tarp Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios. Dar kita situacija Naujaisiais laikais. Kalbant apie Bažnyčios santykį su politika, jokia politika arba politinė santvarka negali būti vertybiškai neutrali. Tiek graikų laikų politinė teorija, tiek krikščioniška politinė teorija teigė, kad aukščiausias politinės bendruomenės (valstybės) tikslas – sukurti palankias sąlygas susiformuoti tam tikram moraliniam ir intelektualiniam žmogaus tipui.“ 

Tai reiškia, aiškina profesorius, kad valstybė gali siekti, kad jos ugdomas žmogaus tipas remtųsi vienomis ar kitomis vertybėmis. „Todėl esminis klausimas – kokios tos vertybės? Krikščionybė nuo islamo skiriasi tuo, kad iš jos nekildinamas joks teisės kodeksas. Tačiau tai nereiškia, kad krikščionybė nevertina politinių santvarkų savo etiniais masteliais. Taigi ir įtampa tarp Bažnyčios ir politinės bendruomenės tokiu atveju yra neišvengiama“, – aiškina V. Radžvilas.

Pasak V. Radžvilo, Europa išsirutuliojo iš vakarų krikščionybės nuo Renesanso laikų: „Paskutinį kartą Europos valstybės save įvardija krikščioniškąja valstybių bendrija 1713 m. Utrechto sutartyje. Pati Europos idėja ir samprata yra vis gilėjančio atsiribojimo nuo katalikiškų principų rezultatas. [...] Nuo maždaug 1955 m. Europos integracijos projektą perėmė tai, kas vadinama kairiosiomis jėgomis.“

V. Radžvilas tvirtina, jog menka paguoda kad Lietuvoje yra kairieji, kurie iš tiesų – atvirai antikrikščioniški. „Ir šiuolaikinis Europai vadovaujantis elitas savo įsitikinimais antikrikščioniškas. Visiškai nesistebiu, kad šiuolaikinėje Europoje nuosekliai ir metodiškai iš visų viešojo gyvenimo sričių išstūminėjama krikščionybė. Ką reiškia tai, kad Vokietijoje Žemės ūkio ministro potvarkis vėl kabinti kryžius klasėse tampa milžinišku iššūkiu?“, – svarsto profesorius.

Kaip aiškina profesorius, ES integracija yra vienas iš trijų XX a. globalistinių projektų: „Reikia griežtai skirti globalizaciją kaip civilizacinį reiškinį nuo globalizmo kaip politinių projektų. Pirmasis toks projektas buvo Sovietų Sąjungos pasaulinės komunistinės imperijos idėja. Antrasis projektas – JAV globalios demokratijos idėja. Trečiasis – ES integracija arba begalinė europeizacijos revoliucija. Visų projektų tikslas – sukurti naujo tipo žmogų.“

Kitaip tariant, tvirtina V. Radžvilas, vyksta antropologinės socialinės inžinerijos eksperimentas, kuriantis naują žmogų. „Tas žmogus turi būti antžmogis tuo atžvilgiu, kad išeis už dabar mums žinomo žmogaus ribų. Krikščioniška ir katalikiška žmogaus samprata yra visiškai atvira ir paneigiama“, – įsitikinęs profesorius.

V. Radžvilas sako, kad tai, jog ES nėra atvirų represijų, kokios buvo Sovietų Sąjungoje, dar nieko neįrodo: „Vien ką reiškia tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju ar šiaip viešojoje erdvėje, negali pasikabinti net kryželio? Manau, kad Bažnyčia artėja prie labai kritinio momento, kai turės apsispręsti – arba ji įvardys, kas vyksta ES ir tai, kad matomas Europos nukrikščioninimas, arba bus toliau vykdoma aptakaus šnekėjimo politika. Lietuvai tai irgi aktualu.“

Parengė Virginija Sližauskaitė.

lrt.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2018-05-19 9:37

Nedrįsk manęs taip vadinti, kvaily.

VaidasVDS       2018-05-17 9:27

Jotulyte,
nors man tavęs ir labai gaila, bet nuraminti tavęs negaliu.
Turėtum suprasti, kad tikra tiesa yra nenugalima.
Dievo tiesa.
Ne Urantijos Knyga.
Urantijos Knyga lygiai taip pat ir lygiai tokiais pačiais būdais jau yra iškraipoma kaip ir Jėzaus tiesos buvo iškraipomos po jo pakilimo į Dangų.
Nes klysti yra tiesiog žmogiška.
Mes, žmonės, labai dažnai klystame, net ir tada, kada tiesa yra prieš mūsų akis. Mes ją nuolat iškraipome.
Yra tokia patarlė - “žiūri į knygą, o mato špygą”.
Ir ji tinka net šventraščiams. O šventraščius labiausiai iškraipo pripažinti žmogiški autoritetai, kuomet jie padaro paprasčiausias žmogiškas klaidas, o autoritetų pasekėjai sudievina ir žmones, ir, būtent, jų klaidas.
Ir tu esi tokių klaidų didelė auka.
Kada buvo Jėzus, tuomet žodis tapo kūnu. Bet žodis tikrai netapo knyga (Jėzus jokios knygos nesurašė ir net neleido apaštalams nieko užrašinėti (bet Matas ir Andriejus, vėliau ir kiti šiek tiek to nepaklausė...). Žmonės tik pabandė (ir anksčiau, iki Jėzaus, bandė) paversti žodį ir knyga. Gavosi ir gerų dalykų, ir labai blogų.
O štai Urantijos Knyga yra dvasinio pasaulio bandymas, kad žodis taptų knyga, nes pasaulis jau tam subrendo. Šiandieniniame pasaulyje ir intelekto, ir sveiko proto daug daugiau nei palyginti tais tamsiais laikais, kuomet gyveno Jėzus.
Neturėtum pykti ant to dvasinio pasaulio, nors ir labai tau (nors ir daugeliui sveiko proto turėtojų) sunku tuo patikėti, kaip kažkada Jėzaus laikų fariziejams buvo sunku patikėti Jėzumi…

Jota >11.41       2018-05-17 7:37

Pasiskaityk komentarus po religiniais straipsniais - prisisotinsi “intelektu”. Pačiam tiek pakaks.
Ir nereikia apsimetinėti - šeima, kiemas ar vienas žmogus negyvena vakuume, bet visuomenėje ir gali padaryti “aikštei” labai didelę įtaką. Per keletą metų iš šitos svetainės ištransliuoti turbūt visi 2000 urantijos puslapių ir krūvos sionistinių “gėrybių”.
Bet ir mano komentarai, manau, suprantantiems bus naudingi.

Jotai       2018-05-16 11:41

o jūs nenorite bent retkarčiais pasistengti, kad ir jums pagarbą jaustume - nors už intelektą?..
nes dabar, kai paskaitai tokią “analizą”, tai už galvos griebiesi, ir dejuoji: rado ką sulyginti kiemą, kur užsuka tik šeima, ir aikštę, kur vyksta realios kovos. ir čia tik viena menka detalė... bet jei tokiuos dalykuos nėra jokio supratimo, kaip gali manyti, kad gali supasti kur kas sudėtingesnius?
Jota(-ui), nepyk, bet pati (pats) viską padarei, kad tavo žodis čia būtų bejėgis

Jota       2018-05-16 11:19

Aš nepretenduoju į mokyčiausius žinovus, - noriu bent jau to, kad čia nebūtų niekinamas ir iškraipomas Šv. Raštas - TAI, KAS JAME PARAŠYTA! Kodėl jūs mane kaltinate fariziejiškumu, jei aš reikalauju elementariausios tiesos, elementariausios pagarbos Dievui! Jeigu jūs esate visiškai neraštingi religiškai, tai nereiškia, kad kitą galite kaltinti Rašto žinovų išminties tuštybe.

Ši svetainė tiek pradvisusi silpnaprotišku urantizmu, bukaprotiškumu, kad darosi bloga!
Sakyčiau, parašo žmogus keletą, na, keliasdešimt komentarų savo sektantizmo tema - niekas nepriėmė, gal parašė apmąstytinų pastabų, - pakanka, neberašo arba eina susikurti savo tinklapį. Bet ne, - nepykit, tačiau uranto pastabos mane tiek vimdo savo bukumu, idiotizmu, įkyrumu ir įžūlumu, kad nesuvokiu, kaip atsiranda tiek nesuvokiančių jo velniškos suktybės!


L. Palmaitis bent jau parašo savo ideologijas taip, kad reikia kartais gerai pagalvoti, ką jis ten norėjo prastumti - žodžiu, jauti žmogui pagarbą bent už intelektą, kad ir blogiems tikslams dažnai naudojamą. Bet metų metais toleruoti urantišką idiotizmą - na, atleiskit… Be to, Palmaitis turi savo svetainę, - pakviečia, kas nori - eina, nori - neina, ir bent jau žino, kur eina ar neina. Arba Raigerdas - su juo tikėjimo klausimais absoliučiai jokio kontakto užmegzti neįmanoma, bet jis nedėsto vos ne po kiekvienu straipsniu savo laisvamaniškų pastabų, - turi žmogus pagarbos kitiems ir savigarbos.

Propatrijoj, kur nėra ligonių sektantų - klimatas normalus, galima žmoniškai parašyti kokią religinę pastabą, dauguma reaguoja normaliai. Bet šičia - ne tas žodis - urantas taip pagadino visą atmosferą, kad dažnam jo ištisos frazės nusėdo į pasąmonę ir jie priima jo pasaulėvoką jau net nemąstydami! Žino jis vis dėlto darbo metodiką!


Pradėjau galvoti, jei turėčiau DAUGIAU pinigų, aš irgi sumokėčiau, kad urantijos nebepropaguotų. Daugiau nebežinau ką bemanyti.

Indėnas       2018-05-15 22:03
VaidasVDS       2018-05-15 9:21

Rašysiu taip, tarsi Jotos neskaičiau.
Straipsnyje didžiausia klaida yra čia:
“reikia prisiminti popiežiaus Benedikto žodžius apie pasirinkimą tarp dviejų laicizmų (pasaulietinės valstybės modelių): „Kuris iš šių modelių bus teisingasis? Ar tas, kuris gerbia religiją, pripažįsta religines vertybes kaip lygiavertes kitoms, kurios vadinamos liberaliomis? Ar tas, kuris nori išstumti religiją iš viešo gyvenimo ir padaryti privačiu asmens reikalu?”
——
Nereikėtų kalbėti tik apie tokius kraštutinumus.
Kas yra religinės vertybės? Reikia žiūrėti, koks tikėjimas ir kokiais laikais tas “vertybes” (galima ir be kabučių) propaguoja. Daryti gėrį, mylėti kitą asmenybę(es), ieškoti tiesos ir Dievo - yra tikrosios ir neabejotinos tiek religinės, tiek dvasinės vertybės, nesvarbu koks tikėjimas jas propaguoja. O neapykanta kitoms asmenybėms, jų niekinimas, vadinimas netikėliais, persekiojimas ar net žudymas kartais irgi vadinamos religinėmis vertybėmis ir įvairiais laikais priklausė įvairiems tikėjimams, taip pat ir krikščioniškiems (tiek protestantiškiems, tiek katalikiškiems), bet tai tikrai nėra dvasinės vertybės.
—-
Religijos tikrai nereikia išstumti iš viešo gyvenimo, nes norime mes to, ar nenorime (greičiau nesuvokiame), Dievas visada yra šalia mūsų. Tik tuos, kurie sveiku protu galutinai apsisprendžia, kad jiems Dievo tikrai nereikia, Dievas galutinai ir palieka. O kiek tokių “apsisprendusių” yra, negali žinoti niekas, tik pats Dievas.
Bet Dievas turi būti atskirtas nuo politinio ar pasaulietinio valdymo, bent jau tol, kol kokia nors dvasinė asmenybė “oficialiai” neatvyks į šį pasaulį, turėdama tikslą atkurti (atstatyti) dvasinį valdymą.
Todėl religija tiesiog privalo būti privačiu kiekvieno asmens reikalu (pirmiausiai), o po to asmeninė religija turi įtakoti kiekvieno žmogaus indėlį tiek į pasaulio kultūrą, tiek ir pasaulio valdymą.
O materialios bažnyčios lai jos būna kaip žmonių grupių vienytojos, bet lai jos nesisavina Dievo teisių valdyti ir primesti savąsias ideologijas visiems žmonėms. Tikroji bažnyčia yra dvasinė ir vienijanti visus žmones. Tai yra tikrasis dvasinis globalizmas. Ir tik siekiant dvasinio globalizmo su tikromis dvasinėmis vertybėmis - tiesa, meile, gėriu, dvasiniu grožiu, galima pasiekti ir materialaus pasaulio teigiamo globalizmo. O dabartinis globalizmas, paremtas kažkieno kvailomis marksistinėmis-leftistinėmis-kapitalistinėmis idėjomis bei stambaus kapitalo valdymu, pasmerktas visiškam žlugimui. Kada atsiras tokie “kapitalistai”, kurie pradės siekti ir tikrųjų dvasinių vertybių, ir kuriems nebus gaila tam paaukoti kad ir viso savo kapitalo (panašiai kaip Lk 18-27), tada pasaulis ir pradės keistis.

Apuokiukas       2018-05-15 8:36

Žiūriu, tiktai vienintelis Jota žino, koks Dievas yra, kas jam patinka, kaip jį galima pagerbti, o kaip įžeisti. Kitaip sakant, Jota - klasikinis rašto aiškintojas. O koks buvo Jėzaus Kristaus požiūris į rašto aiškintojus - žinome visi.

Jotai       2018-05-15 8:23

Taip labai neišgyvenkite. Ideologijų kokteilis burbuliuoja nuo nebeatmenamų laikų. Každyj po svojemu smotrit na žiznj, sako rusai smile Ne ideologiniai plepalai nulemia, o tai, kas yra žmogaus širdy. Kas jo sąžinėj. Mažiau klausykimės (ir skaitykime) pliurpalojimų, atidžiau žvelkime į savo širdį... ir Dievas neapleis. Tokia mano kukli nuomonė. Neįsižeiskite.

Jota       2018-05-15 8:07

Toli neieškant, net ir čia, šitoje svetainėje, daugeliu atžvilgiu, regis, pažangioje, patriotiškoje ir pilietinėje, jau kiek metų lašas po lašo kantriai plaunama ir skiedžiama katalikybė ir apskritai krikščionybė tiek ezoterinėmis pseudoreliginėmis teosofinėmis teorijomis (kantriais urantizmą propaguojančiais komentarais), tiek ir mesijinio judaizmo idėjomis, kurios irgi labai pavojingos krikščionybei.


Nesuvokiu, kas čia labiau rodo iniciatyvą ir kas čia labiau nesąmoningas. Leidimas skleisti sektantizmą nėra pagarba žmogaus nuomonei, bet NEPAGARBA DIEVUI. O kur negerbiamas Dievas, ten negerbiamas ir nevertinamas nė žmogus.


Aš negaliu abejingai praeiti pro tokius komentarus ar straipsnius, kurie ardo krikščioniškas nuostatas, tradicinį Bažnyčios mokymą, galų gale čia besilankančių žmonių tikėjimą. Abejingumas Dievui yra pats baisiausias abejingumas.
Bandžiau kalbėti ir gražiuoju, ir piktuoju, bet mano komentarus paprasčiausiai ištrina.


O apie Bažnyčios tylėjimą ir vykstantį oficialųjį nukrikščioninimą, apie kurį čia rašo Radžvilas,  net nebekalbu. Redakcija spausdina religinius straipsnius ar pamokslus, iš pažiūros lyg ir krikščioniškus, bet iš tiesų nuodingus savo tylėjimu, nutylėjimu to, kas mūsų tikėjimui pavojingiausia ir ko reikėtų saugotis.
Bet ačiū Redakcijai nors ir už tai.

Indėnui       2018-05-15 7:42

Pastebėjimas - lrt.lt nuotrauka “netreninguota”, tad čia “tiesos” adminui pastabėlė.

Indėnas       2018-05-14 23:04

Sorry, „Budriai miegantis“ indėnas neapsižiūrėjo… Turėjo būti ne „Propatria“, o „lrt“.

Indėnas       2018-05-14 22:57

Beje, o kodėl straipsnio autorė gerokai sutrumpino debatus? Neužteko laiko ar klaviatūros? Jei rašyti, tai rašyti… Tarkim, galėjo parašyti pateiktus klausimus ir prelegentų atsakymus. Gal nedrįso minėti Ališausko netakto ir privengė Radžvilo įžvalgumo reklamos? Ar sakinio, jog šiais laikais krikščionybės autoritetą sankcionuoja valdžia. Jei jau iki galo - tai Propatria galėjo paieškoti padoresnės Radžvilo nuotraukos. Šiauliai jau seniai nebe treninginių miestas (tarp kita ko…), o prelegentas buvo apsirengęs elegantiškai.

Jei       2018-05-14 22:00

Jei norit taikos uždrauskit judaizmą, musulmonizmą ir krikščionybę - religijas kurstančias neapykantą, panieką, vergiją joms nepriklausantiems. Kito kelio nėra.

Indėnas       2018-05-14 21:55

Taip, Ališauskas ištikimai demonstruoja tą nematymo praktiką, nors tu ką.... O kritiniu atveju dar primins gailestingumą, kaip aukščiausią kortą. Gerbiu Radžvilą, kad tiesiai pasakė, jog teks apsispręsti dėl stovyklos ir liautis šnekėti…

"Aš jums duodu naują įsakymą,       2018-05-14 21:16

kad jūs vienas kitą mylėtumėte:
kaip aš jus mylėjau,
kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!
Iš to visi pažins,
kad esate mano mokiniai,
jei mylėsite vieni kitus”.(Jn 13,34)
Ir už tai Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus.

Marginalas       2018-05-14 17:20

Apie krikščionybę turi kalbėti Kristaus, bet ne parlamentinės demokratijos išpažinėjai. Pijus XII, pasibaisėjęs nacių ir sovietų totalitariniais režimais, buvo pirmasis popiežius, kuris pritarė demokratijai, t.y. ne D-vo valdžiai (bent per klero tarpininkavimą, jei ne tiesioginei, šariato tipo, kuriõs krikščionybė, deja, nepažįsta), bet rinktų kažkieno atstovų daugumos, kad ir kasdien keičiančios savo “įstatymus” pagal parlamento daugumą. Kad ir koks šventas bebūtų buvęs Pijus XII asmeniškai, šis istorinis posūkis ir tapo II Vatikano Susirinkimo proceso (t.y. reakcijos į I Vatikano Susirinkimą) pradžia. Šio proceso pabaiga - Romos bažnyčios skilimas ir nykimas.

>Na ir demagogas tas V.A.       2018-05-14 14:00

o ko gi dar Jūs iš tokios asabos kaip “didysis katalikas” V. A. tikitės. Šitam visų svarbiausia - įsipaišyti į mainstreamą. Uosti, iš kur vėjas pučia. Ir kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Kas čia naujo?

Na ir demagogas tas V.A.       2018-05-14 13:18

Suplaka juoda ir balta, o plytą pavadinęs duona džiaugiasi, kad nebeliko alkanų...


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

„Konservatorių“ partija: Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo panaikinimą! Pirmyn! Valio!

Vytautas Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

Verta prisiminti. Tyrimas, sudrebinęs klaną?

101-osioms Apsireiškimo metinėms: Fatima – Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Alytus kviečia: ateikite pas Romą Kalantą

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

TS-LKD tiki: Ir Lietuva gali būti šviesi, arba Atėjo metas stoti į skaidraus verslo pusę

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Geroji Naujiena: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Trys Andriaus Kubiliaus viltys: „Lietuva – aukštyn! Europa – stipryn! Agresyvi, kleptokratinė Rusija – tolyn ir praeityn!“

Ingrida Šimonytė: „Šaukiu budulį burtis prie budulio“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.