Užsienio politika, Geopolitika

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 1 d. 21:01

36     

    

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Aidanas Praleika | alfa.lt

Tarpjūrio aljanso, pasaulyje žinomo kaip Intermarium, idėja sena. Pirmą kartą ją pasiūlė Lenkijos vadovas Jozefas Pilsudskis, siekęs sukurti galingą atsvarą bolševikinei Rusijai ir Vokietijai.

Sumanymas nesulaukė kitų valstybių ir net daugelio lenkų pritarimo ir nebuvo įgyvendintas. Gana netikėtai Tarpjūrio idėją šiais metais iš užmaršties iškėlė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Jo nuomone, Rusijos agresijos akivaizdoje būtų prasminga Vidurio ir Rytų Europoje sukurti naują aljansą, kurį sudarytų Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.

B. Johnsono pasiūlymas gana populiarus Ukrainoje, tačiau likusioje Europoje nevertinamas rimtai. Filosofo, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko Vytauto Radžvilo nuomone, Tarpjūrio projektas nuvertinamas visiškai be reikalo, nes jis tikrai bus įgyvendintas. Tai – išlikimo klausimas mūsų regiono valstybėms.

Kaip vertinate Tarpjūrio aljanso kūrimo idėją?

Manau, kad tai dėsningas pasiūlymas, kurio negalima vertinti iš trumpalaikės konjunktūrinės pozicijos. Jis kyla iš naujos pasaulio geopolitinės konfigūracijos perspektyvos. Sena idėja vėl tapo aktuali, nes keičiasi pasaulio geopolitinė tvarka.

Ar ne keista, kad tarpukario Lenkijos idėją atgaivino britai?

B. Johnsonas nekartoja J. Pilsudskio sumanymų. Dabartinė britų perspektyva yra nepalyginamai platesnė. J. Pilsudskis Tarpjūrį pirmiausia įsivaizdavo kaip sanitarinį kordoną, neleidžiantį bolševikinei revoliucijai plisti į Vakarus. B. Johnsono siūlymas iš esmės atspindi siekį suformuoti naują geopolitinę tvarką. XXI a. atgimsta anglosaksų pasaulio ir žemyninės Eurazijos vizija. Būtų naivu manyti, kad pokyčiai, kurie prasidėjo su „Brexitu“, yra tiesiog klaidų ir nesusipratimų virtinė.

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, Tarpjūris skiria Vakarų Europą ir Rytų pasaulį, kuriam atstovauja Rusija. Nereikia pamiršti, kad Sovietų Sąjunga, o ir Rusija teritoriškai labai sutampa su kadaise buvusia Mongolų Imperija. Tarpjūris – Lenkijos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Abiejų Tautų Respublika, Jogailaičių Europa – iš tiesų buvo barjeras, saugojęs Europą iš pradžių nuo mongolų, o vėliau Maskvos. Tačiau šis barjeras XVIII a. pabaigoje buvo sunaikintas. Tuo metu atrodė, kad Tarpjūris nereikalingas, tačiau jau po šimtmečio pasirodė, kad tai netiesa. Deja, barjeras ir vėl neišsilaikė – jį sugriovė Vokietijos ir SSSR sąjunga.

Pastarąjį faktą būtina prisiminti ir šiandieniniame kontekste. Nepaisant deklaruojamos įtampos santykiuose tarp Vakarų Europos (pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos) ir Rusijos, egzistuoja galinga šių galios centrų tarpusavio trauka.

Mūsų regionui vėl skirtas barjero vaidmuo?

Vidurio ir Rytų Europa yra tarpinė zona tarp mano minėtų galios centrų. Šio regiono svarba keitėsi istorijos eigoje. Kadaise Jogailaičių Europa buvo nepaprastai galingas Europos politikos veiksnys. Vėliau jis sunyko, o šiandien jis vėl svarbus, nes susiklostė padėtis, kurią dar XIX a. pabaigoje pranašavo didieji Vakarų Europos mąstytojai. Tarkime, Friedrichas Nietzsche teigė, kad sustiprėjusi Rusija įgis tokią galią, kad jos spaudimo neišlaikys nei Vokietija, nei likusi Europa. Jis prognozavo, kad Europa pateks į Rusijos įtakos sferą, o išsilaikys tik Anglija, suartėsianti su JAV, bet sumokėsianti už tai didelę kainą. Ši pranašystė išsipildė ne pažodžiui, tačiau Ukrainos karas atskleidė, kad Vakarų Europa, pirmiausia didžiosios valstybės, mėgino suartėti su Rusija ir šių pastangų padarinius šiandien aiškiai matome.

Baikime svaidytis skambiomis frazėmis apie Europos vienybę ir europines vertybes – už skambių frazių slepiasi visai kitokia ekonominė, socialinė, politinė ir geopolitinė tikrovė.

Ar tai reiškia, kad, ėmus realizuoti kol kas hipotetinį Tarpjūrio projektą, Berlynas ir galbūt Briuselis mėgintų jį stabdyti?

Analizuojant geopolitiką, labai svarbu užčiuopti ateitį, naujos tikrovės kontūrus. Nesutinku, kad Tarpjūris – tik hipotezė. Jis jau kuriasi ir tai lemia istoriniai dabartinės epochos įvykiai. Besiformuojant naujam geopolitiniam galios centrui, atsiranda įtampos ir konfliktų, o kai kada žlunga senieji galios centrai. Naujos įtampos išryškėjo Ukrainos karo metu – matome, kad realiai Ukrainą Europoje remia Jungtinė Karalystė kartu su Vidurio Europa, nors Vengrija šiame kontekste – atskira kalba. Iš kitos pusės matome tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija elgesį. Suprantu, kad tokius dalykus sunku išsakyti atvirai, bet turime pripažinti, kad pagrįstai galime manyti, kad šių valstybių saitai su Rusija yra daug tvirtesni, nei teigiama.

Vargu ar tai lemia vien Rusijos gebėjimas papirkti įtakingus Europos politikus. Už šio bendradarbiavimo, kurio nenorima atsisakyti, slypi fundamentalūs geopolitiniai interesai. Europos didvalstybių lyderiams sunku atsisakyti senos idėjos apie vieningą Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Svajota sukurti galingą politinės ir karinės galios centrą, tapsiantį atsvara JAV ir Kinijai. Rusija yra labai svarbus šio darinio komponentas kaip žaliavų šaltinis.

Kalbėdamas apie Tarpjūrį, B. Johnsonas minėjo Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą. Tai – naujas anglosaksų sąjungininkų blokas? Kokios dar valstybės turėtų jungtis prie Tarpjūrio?

Visiškai logiška, kad B. Johnsonas pirmiausia paminėjo valstybes, labiausiai jaučiančias Rusijos grėsmę. Britai ir amerikiečiai suvokia, kad ES yra jų konkurentė, o Vidurio Europos šalys galėtų jiems tapti patikimomis sąjungininkėmis, galinčiomis atsverti tokias ambicijas kaip Emmanuelio Macrono siūloma Europos kariuomenė.

Kalbant apie tai, kokios valstybės turėtų jungtis prie Tarpjūrio, be Lenkijos ir Baltijos šalių, paminėtume visas Višegrado valstybes. Apibendrinant šiam aljansui priklausys visos ES narės, suvokiančios save kaip „antrojo greičio“ Europą. Apie tai nedrįstama kalbėti garsiai, bet šiandien turime kelti Rytų ir Vidurio Europos valstybių lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo ES klausimą. Ukrainos karas šį klausimą tik aktualizavo – vargu ar be galo daug jėgų Ukrainos paramai skirianti Lenkija toliau klausysis gana abejotinų Briuselio priekaištų ir reikalavimų. Tam tikras „naujokių“ paklusnumas ilgą laiką buvo lemiamas ES ekonominės paramos. Nauja geopolitinė tikrovė kelia naujus klausimus ir „jaunosios“ ES valstybės ims kelti naujus reikalavimus.

ES gali subyrėti?

Tokia galimybė yra, tačiau nebūtinai. Viena, ką galime pasakyti užtikrintai, – sumanymas paversti ES centralizuotai valdoma federacija, Europos supervalstybe, iš esmės nebeįmanomas. Prieštaravimai ES viduje akivaizdūs. Kas yra bendro tarp besąlygiškai Ukrainą remiančios Lenkijos ir beveik atvirai prieš ją veikiančios Prancūzijos? Naujo galios centro formavimasis anksčiau ar vėliau šiuos skirtumus išryškins.

Daug ką lems Ukrainos karo baigtis, o tiksliau, kokia po šio karo bus Rusija. Jei karo eiga links Ukrainos naudai, matysime dar spartesnį Tarpjūrio formavimąsi. Beveik neabejoju, kad tuo pat metu senosios Europos didvalstybės puls desperatiškai gelbėti Rusijos nuo visiško geopolitinio ir karinio bankroto. Vakarų Europa mato poreikį išsaugoti Rusijos galią ir įtaką, o Vidurio ir Rytų Europa mato unikalią galimybę visiems laikams atsikratyti per amžius jaučiamo Rusijos grėsmės. Todėl Tarpjūris sugrįžta, įgaudamas naujas formas ir prasmes, o jo susikūrimas – neišvengiama būtinybė.

Jei Rusijos galia ir grėsmė išliks, naivu būtų manyti, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos įvaizdis ir autoritetas išliks, kokie buvę. Vidurio ir Rytų Europa turės ieškoti savų būdų apsisaugoti nuo Rusijos. Tuo atveju, jei Rusija galutinai pralaimės, jos pačios viduje įvyks milžiniškų pokyčių. Vienas iš tikėtinų pokyčių – Islamo pasaulio įsiveržimas į šią erdvę, ir iš esmės atsikurtų situacija, kurioje mūsų šalys buvo prieš 900 metų.

Žodžiu, esu įsitikinęs, kad šiandien vyksta negrįžtami geopolitiniai pokyčiai ir vienokiu ar kitokiu pavidalu Tarpjūrio sąjunga tikrai atsiras.

Šioje situacijoje Lietuvos padėtis atrodo dvilypė – saugumo srityje seniai deklaruojame, kad kliaunamės anglosaksais, bet ekonomikos ir politikos plotmėje Vilnius visada siekė kuo geresnių santykių su Berlynu. Įsitrauksime į konfliktą, kurio taip uoliai vengėme?

Lengvais ir saugiais laikais galima vykdyti užsienio politiką, kurią galėtume pavadinti sėdėjimu ant dviejų kėdžių. Tačiau vykstant epochiniams lūžiams, o būtent tai dabar ir vyksta, patiriame egzistencinę grėsmę pačiam valstybės egzistavimui. Tenka aiškiai apsispręsti dėl prioritetų ir pasirinkti, kas mums svarbiausia.

Kalbant apie Lietuvą, galima sakyti, kad mes niekada ir neturėjome to, ką būtų galima pavadinti tikra užsienio politika. Kol skambėjo mūsų politikų šiaip jau teisingi žodžiai apie tai, kad Rusija yra blogis ir teroristinė valstybė, demonstravome visišką paklusnumą Angelos Merkel politikai. Daug triukšmavome, bet iš tiesų visiškai prisitaikėme prie Berlyno politikos. Tai davė politinės ir ekonominės naudos ir galėjo tęstis, jei nebūtų prasidėjęs Ukrainos karas. Ilgą laiką jautėmės visiškai saugia ES ir NATO erdvės dalimi ir tinkamai nereagavome į tokius ženklus kaip Sakartvelo karas ir net 2014 m. Rusijos agresija. Visomis išgalėmis siekėme prisitaikyti prie Berlyno ir Briuselio, o tuo pat metu nevengėme konfliktų su Lenkija ten, kur jų visai nereikėjo, ir lygiai taip pat nuolaidžiavome jai ten, kur nereikėjo.

Tai baigėsi. Lietuvos ateitis didele dalimi priklausys nuo to, ar akademiniuose ir politiniuose sluoksniuose atsiras žmonių, suprantančių, kad sąlyginės ramybės laikotarpis baigėsi. Paradigmos lūžio metu gyvybiškai svarbu atsisakyti mąstymo pagal nuvalkiotus štampus.

Šiandien mūsų užsienio politika blaškosi, Lietuva yra pasimetusi, ką puikiai atskleidžia diskusijos dėl Karaliaučiaus tranzito. Valia veikti ir gebėjimas mąstyti savo galva tampa gyvybiškai svarbūs. Aukso amžius baigėsi ir tai tenka priimti. Lietuva turi tvirčiau ginti nacionalinius interesus NATO ir ES, ko praktiškai niekada nedarėme. Turime suvokti, kad NATO nėra vienalytė, jai trūksta kolektyvinės valios, ką taip pat parodė Ukrainos karas. Realiai Ukrainą remia tik kai kurios NATO narės, kai tuo metu kitos visiškai nusišalina. Skirtumai Aljanso viduje yra tokie dideli, kad, priėmus ryžtingą, bet ginčijamą sprendimą, Aljansas gali net subyrėti.

Tokios yra naujos geopolitinės realijos. Lietuvoje jos turi būti aiškiai įvardijamos ir nuodugniai apmąstomos. Turime apsispręsti ir pasirinkti, ar toliau gyvensime guosdami save gerovės ir saugumo iliuzijomis, ar įvertinsime savo siekius vadovaudamiesi nacionaliniais interesais. Viena didžiausių problemų šiuo metu yra tai, kad nesame apsibrėžę, kas esame kaip užsienio politikos subjektas. Ar esame ES administracinis vienetas, kuris pirmiausia kliaujasi galingųjų šalių pagalba, ar esame valstybė, savarankiškai sprendžianti ilgalaikius strateginius išlikimo uždavinius ir pirmiausia besikliaunanti savimi, o jau tada tikisi sąjungininkų pagalbos. Blaškymasis dviprasmybėje yra vėžys, ardantis valstybingumo pamatus.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. Dzeikui       2022-08-7 12:19

Ar ir ,,Pietų Osetiją” grąžinti Gruzijai reikia tik kai užsimanys ten gyvenantys žmonės?

Dzeikas       2022-08-6 17:48

Al.ui:
Neteigiu, kad siulote/siulete prievarta.
Taciau kalbeti apie grazinima reikia, kai to nores ten gyvenantys zmones.Mazu maziausiai lietuviu kilmes.
O pati Lietuva kariniu poziuriu girnapuse tokiai sajungai po kaklu.Rasiau kodel ir kokios aplinkybes darytu teigiama itaka Lietuvos priemimui i ta sajunga.
O siamdieninemis salygomis lenkai net gali atsakyti i Lietuvos pssiulyma, gerai! Grazinsime. Su salyga , kad islaikysite rimti ir kontroliuosite situacija ten.
O vos Lietuva panaudos smogikus malsint riausems, kuriose dalyvaus ir Suvalkijos lenkai,tiek lietuviai, - iskart atsiims atgal.Ir bus teisus.
Jus pats tikite, kad lietuviski vietininkai nevogs,neismusines kysiu ir nepasmaugs lenku isukta versla Suvalkijoje? Marijampoliniai irgi keiksis, kad mesas ir piena anksciau vezdavo i Suvalkus ir Augustava, o dabar teks i Allensteina ar Balstoge.

Kitam       2022-08-6 16:42

Kojalos biografijoje kur kas svarbesnis CK senelis ir todėl dvaro protekcija, o ne britų žvalgyba.

Al. Dzeikui       2022-08-6 12:40

,,Jus implikuojate, kad Suvalkijos ir praeotyj Klaipedos krasto lietuviai(kurie beje ne autochtonai prusai, o persikeleliai is Lietuvos)”
-Klaipėdos krašte jokio prūsų etnoso niekada nebuvo.  Skalviai ir Natangai, kaip ir sūduviai, yra lietuviškos ar bent jau tarpinės gentys tarp lietuvių ir prūsų. Būtent sūduvių ir skalvių palikuonys išlaikė seniausią lietuvių kalbos pavidalą. Net vokiška Prūsijos valdžia šį kraštą vadino Litauen. Toliau link Klaipėdos - kuršiai. Davę pagrindą žemaičių tarmei.

Al. Dzeikui       2022-08-6 12:30

Na jei prisidėjo prie sutarties 1991-tais, tai, aišku, reikia laikytis. Bet ,,del esamu sienu prievartinio nekeitimo” - tai prievarta keisti sienas niekas Lietuvoj ir nesiūlo. Kalbant apie Lenkijos norimą kurti sąjungą prieš agresyvią Rusijos plėtrą, klausiau ar Lenkija sutiktų grąžinti ką užgrobus, t.y. ar pati nėra agresyvi imperialistė. Į šį klausimą atsakius, būtų aišku ar verta Lietuvai jungtis į tokią sąjungą. O tu persuki klausimą taip, lyg siūlyčiau pulti Lenkiją ir jėga atsiimti žemes.

Dzeikas       2022-08-5 22:23

Al.ui:
Gi parasiau 1991m. Iskart po pripazinimo tas aktas vizuotas,t.y. pripazintas.Kas toöygu pasirasymui.

Al. Dzeikui       2022-08-5 22:03

,, 2 kart Suvalkijos atsisakyta(1938m ir 1991m pripazinus Helsinkio 1975m aktus del esamu sienu prievartinio nekeitimo)”, ,,Tai Lietuva gerbia savo pasirasytas sutartis, ar siaip - ant durniaus pasirasineja?”

1938 m. Lietuva Suvalkijos neatsisakė, o Helsinkio aktų 1975 m. nepasirašinėjo (nes tada buvo okupuota.

Dzeikas       2022-08-5 15:30

Tada ko pergyvenate?
Valdys Lietuva nedegeneratai - sudarys salygas zmogaus kurybinio potencialo raiskai Lietuvoje - visos aplinkines tautos ims ieskot lietuvisku saknu ,kad “lietuvio korta” isigyt arba budu kazkaip prie Lietuvos prisiplakt.
Tada ir kazkokius istorinio teisingumo klausimus galima bus kelt nebijant apsijuokt.
O dabar 2 kart Suvalkijos atsisakyta(1938m ir 1991m pripazinus Helsinkio 1975m aktus del esamu sienu prievartinio nekeitimo) vel siulote kazka veblent apie Suvalkijos grazinima.
Tai Lietuva gerbia savo pasirasytas sutartis, ar siaip - ant durniaus pasirasineja?
Gal ir Vasario 16 ir Kovo 11 ant durniaus pasirase? Na shiutke tokia.Pajuokavom.

Al. Dzeikui       2022-08-5 11:33

Lenkija sąmoningai vykdo nutautinimo politiką. Tiek lietuvių, tiek ukrainiečių, tiek gudų, tiek prūsų ar kašubų. Panašiai, kaip prancūzai. Maždaug, visi, kas gyvena Lenkijoj yra - ir turi būt - lenkai. Maža to, jie lenkina net Lietuvos gudus. Ir visada taip darė. Tai, kad šiuo metu Lietuvą valdo degeneratai, yra laikina padėtis.

Dzeikas       2022-08-5 9:14

Al.ui:
Jusu teiginyje zodelis “ir” suponuoja, kad as mastau jusu issakytoje paradigmoje.
Tuo tarpu, mono komentaro apibendrinimas buvo: “Tame fone kalbos apie suvalkiju grazinimus kiek nesveikass,tiek kenksmingas briedas.”
Kur kertinis teiginys “tame fone”.
Toliau.Jus implikuojate, kad Suvalkijos ir praeotyj Klaipedos krasto lietuviai(kurie beje ne autochtonai prusai, o persikeleliai is Lietuvos) nutautinami ir TODEL nenori i Lietuva.Kaip ir donbasiniai.
Del donbasiniu padetis sudetingesne, nes ji greitai kinta siuo metu, bet del bendros Rusijos politikos jus esate teisus. Ir ta politika visur sekminga, kur nesiribojo su labiau issovysciusiais kaimynais, arba buvo panaudotas brutalios masines deportacijos.
Griztam prie Lenkojos lietuviu ir lietuvninku: ar vokieciai ir lenkai naudojo nutautinima,kaip tiksline politika?
Konkretizuokime Lenkija: Suvalkijos lietuviai voetomis islaike kalba ir paprocius, ir stipria dauguma. Ir nutaizintais niekaip ju nepavadinsi.Taciau tiek eiliniai gyventojai, tiek ju vietine savivalda su Lietuvos valdzia reikalu turet NENORI.O juk Briuselio isakymu Lietuva ir Lenkija sujungta kaimo keliukais.Na isakymas atbula koja ivykdytas, ratus sulauzysi per tuos keliukus vazinedamas.Ar vystosi ten kokie nors horizontalus rysiai? Ne.Net bernai i sokius nevazoneja vieni pas kitus pasimust.O pas latvius - vazineja. Rysiai pasienyj tik tokie: lietuviai dirbt i Suvalkus.Arba apsipirkt.Kainu skirtumas keliones neatperka,bet lenku kokybe geresne.Girdejau, kad mesas lenkams veza,supirkimo kainos aukstesnes. Tai viskas. Kulturiskai mes jiems, Lenkijos lietuviams nulio, o gal ir minuso vietoje. Lietuvoje Lenkijos lietuviams NIEKO nereikia.
Ir stai jus alfonso pozoje laidote kalbas,kad gerai butu jei Lenkija Suvalkija grazintu.O nebijote, kad Suvalkijos lietuviai pasius toki svaiciotoja paskui rusu laiva?
Nes pries laidant tokias kalbas reiktu pagalvoti, O KA LIETIVA GALI PASIULYTI SUVALKIJOS LIETUVIAMS???
Jeigu nepotizmo tradicija,kysininkavima ir otkatu kultura…na tai ,jei neduok die Lenkija grazintu Suvalkija, Lietuvai tektu siust Kunigaikstytes Birutes bataljono smogikus pririnktu is pavilnes ir lietiviskai nekalbancius.Nes suvalkieciai ,lenkas su lietuviu greta pasitiks juos sakemis ir spragilais.
Nesvarbu,lenkas ar lietuvis ,dvaro cholopais jie virst nenores.

Al. Dzeikui       2022-08-5 0:33

Tai ir Putinas taip mąsto - prisijungsim rytų Ukrainą, privešim kolonistų, nutautinsim ir po šimto metų nieks nenorės grįžti į Ukrainos sudėtį.

Dzeikas       2022-08-4 10:00

Pati ideja gera.
Bet tikama ji veikejams, o ne plaukiojanciom kudroje ismatoms kuriu vaidmeni siuo metu atlieka Lietuvoje.
Ukraina , Lenkija, Slovakija, Rumunija gali paklausti: o ka sitie prie musu stalo veikia? Rankiokote trupinukus ant grindu ,tik po kojomis nesimaisykite.
Lietuva teiks daugiau problemu negu naudos,juolab zinant jos valdziazmogiu pomegi neatsakyti uz zodzius ir daryti geopolitinius kuliavirscius.
Sukurta imidza galima aisku pakeist, bet tam reikia kruopstaus darbo 30-50 metu.
Kazka gali teikti jos vaidmuo, jeigu i kompanija prasytusi Latvija ir Estija.Suomija. Del pastarosios tik teoriskai.
Lietuva dabar sedi ant Vokietijos penio.Lenkijai (ypac) tokie partneriai ir veltui neteikalingi.
Na labinasi, kad patvoryj nesiktu ir tiek.

Dzeikas       2022-08-4 9:48

Al.,ui:
Varsuva gal ir galetu.Taciau Suwalku lietuviai arsiai pasipriesins.
Prusijos lietuviai karta jau padare tokia klaida.Nuo Smetonos siunciamu gauliaiteriu - dalbaj-bu spjaudesi it sh.  kande.Ir buvo tame vieningi su Klaipedos krasto atejunais vokieciais.
O Lenkijos lietuviai jau dabar alergiski Vilniaus emisarams.
Teko matyt interviu su vieno lietuvisko pavieto virsaiciu, tas neapsikentes zurnalisto tipisko Filadelfijaus provokaciju, atreze: tu kyba durnas zurnaliste? Nori kad as keikciau valdzia kuri man atlyginima moka?
Su Didziasaliu negali susitvarkyt, reikia i Suvalkija list.
Matete lenku dirbanciu Marijampoleje?
O lietuviu Suvalkuose?
Tame fone kalbos apie suvalkiju grazinimus kiek nesveikass,tiek kenksmingas briedas.

Reikia       2022-08-3 8:35

paskubėti,nes ši siūloma nauja sąjunga ne tik netrukdys ES ir NATO,bet ją ir gins.Tai bus dvigubas saugiklis ir mums.Ir tik nereikia bijoti,-tai pats didžiausias mūsų priešas.

Nepagaunu       2022-08-2 21:47

Naudos Lietuvai. Gal galite protingiau pagrįsti ne iš Britų imperijos, Lenkų ambicijų ar Dangiškosios Jeruzalės pozicijų.

Strateginis       2022-08-2 18:43

straipsnis,kuris aidu atliepia ir V.Laučiaus mintis,kad pirma reikia pradėti mąstyti patiems.Tai didžiausias saugumo garantas.Tarjūrio sąjunga ypatingai svarbi ir laikas rodyti inicatyvą  pradžiai diskusijomis,konferencijomis…,o paskui vis konkrečiau.

Reiškia,       2022-08-2 18:34

Lietuvių tautai čia vietos nebelieka - tik išnykimas, o gaila.

Al.       2022-08-2 17:03

Ar dėl Tarpjūrio sąjungos Lenkija galėtų pasiaukoti ir grąžinti Lietuvai užsigrobtą Sūduvą ? Ir iš naujo spręsti Prūsijos likimą ? O Ukraina - Vengrijai Užkarpatę ?

Tikrai,kodėl       2022-08-2 15:31

nutilo kalbos apie B.Jonsono siūlomą sąjungą.Tai neišvengiama būtinybė ir reikia veikti jau dabar.Kas gali įtakoti valdžią,kad ji paskubėtų?O gal slaptos derybos jau vyksta?

Eva       2022-08-2 15:24

Apsaugok Dieve nuo tokios sąjungos, ypač su Ukraina

Oman       2022-08-2 14:01

Šis straipsnis primena kito MI 6 agento Lino Kojelos išvedžiojimus.

ah1       2022-08-2 10:49

bėda kad pusgalviai nesivadovauja liaudies išmintimi -  kai du pešasi trečias laimi, tai yra energijos persiskirstymo dėsniu ir nori patys peštis. Kas naudojasi tas ir kuria apendicitus - supriešina energijas ir laimi.

apie apendicitų kūrimą       2022-08-2 9:47

pirmiausia sukuria apendicitą paskui operuoja. Buvo apendecitas Dncingas - išoperavo, sukūrė apendecitą Krymą su Donbasu - operuojamas, sukurtas apendecitas Kaliningradas- Lietuva anksčiau ar vėliau laukia operacijos, jei prijungs vakarų ukrainą prie lenkijos - vėl ateityje bus apendicitas laukiantis operacijos. Ir iš apendicitų operacijų pelnosi bankai su rodšildais spausdinančiais popieras ir jas pardavinėjantys.

ah.ą       2022-08-2 9:30

biznis - ES pradeda mokėti 9 mlrd. eurų paskolą kariaujančiai Ukrainai. Paskui bizneriai ieškos naujų kariaujančių durnių, o kad durnius rastų juos reikia pirmiau sukurti.

nieko naujo       2022-08-2 9:24

anglai net lenkus gi pakišo Hitleriui su Dancingu ,  na jei jiem to reiks, tai laisvai ir lietuvius pakiš Putinui su Kaliningradu .

aki vaizdu       2022-08-2 8:50

už borios stovi bankai su rodšildais - karai jų verslo variklis, o rodšildas karalienės pusryčių kompanjonas, de facto pasaulio politikos galva ir žemės kunigaikštis spausdinantis popieras. Ir rusija valdoma iš išorės ir rodšildų - kieno pinigai ir kam mokamos palūkanos tas ir valdo, žydai putinas, medvedevas, mišustinas rusijos resursus už žydo rodšildo peispausdintas popieras prdavinėja, žydą putiną prižiūri žydas kisindžeris

Analizai       2022-08-2 7:28

Nežinau, ar tarpjūrio ar tarpukojo, bet būti buferiu nieko gero, nes buferis paprastai saugo kitus, o ne save.

Mongolų imperija       2022-08-2 6:46

Jeigu ką, vienu metu apėmė buvusią tsrs, kiniją, indiją, persiją. Tai buvo daug didesnis darinys nei rusija ir nereikia čia pritempinėti. Nebent galėtumėte lyginti su aukso orda-išsidalintos mongolų imperijos viena iš dalių.

Raimundas       2022-08-2 5:08

Profesoriau, Tamsta turėtum dabar rūpintis kitu -dešiniųjų jėgų  Lietuvoje aljansu, kitaip Lietuvai ateina pabaiga ir joks tarpjūris nebeišgelbės.

T0mas J.       2022-08-1 23:07

Išsisaugokim šį straipsnį ir paskaitykim po 6 metų. Manau bus įdomu.

OOO       2022-08-1 22:51

  Europos federalizacija Hitlerio projektas, Knyga “Mano kova”, testamentas.

ale        2022-08-1 22:27

kas čia per durniai komentuoja, vatnykai

Ale       2022-08-1 22:15

Durnius

jo jo       2022-08-1 22:11

karvinių aljansas, prieš JAHVĖS piemenis ir avinius okupantus JAHVĖS atsiųstus okupuoti peno upių ir medaus krantų ir padaryti karvinius vergais per skolinimo už palūkanas sistemą.

ah1       2022-08-1 21:38

borka tiurkas, Osmanų imperijos vadų palikuonis.

ah1       2022-08-1 21:27

Borka taikosi tapti nato galva, sukelti karą tarp baltosios rasės, pjauti valstybių biudžetus, ūžauti nato procentuose, išnaikinti baltą rasę, ir korporatizuoti RF , net neabejoju

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt trečioji (rugpjūčio 5 diena)

Almantas Stankūnas. Elektros kaina Lietuvoje yra didesnė net 100 kartų!!!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.