Partijos

Vytautas Radžvilas: „Dievas. Šeima. Tauta. Valstybė. Laikas atėjo!“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 31 d. 9:32

17     

    

Vytautas Radžvilas: „Dievas. Šeima. Tauta. Valstybė. Laikas atėjo!“

Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Radžvilo kalba Nacionalinio susivienijimo steigėjų susitikime Vilniuje, viešbutyje ARTIS, gruodžio 16 dieną. Kalbos vaizdo įrašą galite peržiūrėti šioje nuorodoje. Norintys prisijungti prie Nacionalinio susivienijimo, užpildykite nario anketą (https://bit.ly/2XInVHU) ir siųskite ją .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Šiandien yra reikšminga diena. Pagaliau atėjome ten, kur buvo eita daug metų. Šios kalbos pirmas uždavinys yra pristatyti, kas iš tiesų yra Nacionalinis susivienijimas. Visi žino, kad tai yra partija, bet šis žodis yra pavojingai apgaulingas. Jis kelia mintį, kad tai viso labo dar viena nauja partijėlė, kuri papildys didžiulę Lietuvoje esančių partijų puokštę. Šitaip nėra ir negali būti, nes ši partija atėjo iš kitur nei ankstesnės ir yra kuriama visiškai kitu principu.

Kaip Lietuvoje atsiranda partijos? Labai paprastai. Taip pat, kaip įsisteigia akcinės bendrovės. Susirenka būrelis žmonių ir pasako, kad mes nuo šiol skelbsime tam tikras idėjas ir mėginsime jas parduoti rinkėjui. Tokie dalykai, tiesą sakant, turėtų būti vadinami politiniu verslu.

Tuo tarpu ši partija nėra grupės asmenų kūrinys. Ji yra darinio, kuris vadinasi Tautos forumu, iniciatyva. Negana to, šis darinys turi savo priešistorę. Ta priešistorė vadinosi „Kitas pasirinkimas“.

Kas tai buvo? Mums atkūrus nepriklausomybę, nepaisant didžiulio džiaugsmo, įvyko ir kitas dalykas, kurį suprato toli gražu ne visi. Konkrečiai, įvyko antisąjūdinė kontrarevoliucija, kuri labai sėkmingai užbaigė Michailo Gorbačiovo paskelbtą perestroiką. Perestroikos esmė buvo iš esmės išsaugoti valdančiosios klasės padėtį, turtus ir valdžią, įvilkus jas į kitas dekoracijas.

Buvo tikrai daug vilčių, kad atkūrusi nepriklausomybę Lietuva eis tuo keliu, apie kurį buvo svajota. Kur šitas kelias atvedė, mes žinome. Kalba banalūs ir akivaizdūs faktai. Net Jungtinės Tautos pripažįsta, kad esame greičiausiai pasaulyje išmirštanti valstybė. Simboliška, kad kaip tik šiandien (gruodžio 16 dieną) DELFI paskelbtas Vido Rachlevičiaus straipsnis, kuriame yra be galo iškalbingi žodžiai: „valstybės saulėlydis“. Reikėjo daug ir sunkiai dirbti, kol ta tiesa paaiškėjo. Šiandien ji jau daug kam akivaizdi, tačiau prie to vedė ilgas kelias.

Iš tiesų Tautos forumas ir prieš jį Kitas pasirinkimas darė tą patį, ką anksčiau penkiasdešimt metų darė mūsų šviesuomenė: vykdė kultūrinį ir šviečiamąjį darbą, kurio paskirtis ir prasmė buvo paruošti dirvą naujam tautos ir valstybės prisikėlimui. Mes nepretenduojame lygintis su tais žmonėmis, kurie faktiškai paklojo pamatus Sąjūdžiui, tačiau sekdami jų pavyzdžiu mėginome daryti tą patį darbą. Štai kodėl nesame nukritę iš dangaus, nesame atėję iš niekur ir galiausiai nesame ir niekada nebūsime dar viena tautos gelbėtojų grupelė.

Kartu tai reiškia kitą labai svarbų dalyką. Tai, kas čia vadinama partija, griežta to žodžio prasme yra daugiau negu partija. Tai yra sąjūdinio tipo organizacija, kuri kelia uždavinius, kurie paprastai eilinei tik dėl valdžios kovojančiai partijai yra neįveikiami iš principo. Kokie yra šie uždaviniai?

Be jokios abejonės, mes šiandien gyvename modifikuotoje sovietinėje sistemoje, kuri buvo galutinai įtvirtinta per pastaruosius dešimt metų, kuriuos galima apibendrinti kaip neoburokevičinę restauraciją. Dėl to mums šiandien reikia susigrąžinti pamatinius dalykus. Jie yra keli.

Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius yra pasakęs, kad krikščionis Lietuvoje šiandien neturi už ką balsuoti. Be abejonės, yra būtent taip, tačiau mūsų uždavinys yra daug sunkesnis negu tapti tais, už kuriuos galėtų balsuoti krikščionis. Kardinolo pasakymą reikėtų išversti į išskleistą politinę kalbą. Turime remtis fundamentaliu faktu: šiandien krikščionys negali būti atstovaujami todėl, kad tai, kas vadinama krikščioniška politika, ir net pati krikščionybė yra išstumta už oficialiosios politikos ribų.

Tai, kas vyksta su Bažnyčia ir kitomis mūsų religinėmis bendruomenėmis, yra labai apgaulinga. Iš pažiūros, valstybė juk skiria dotacijas. Tačiau padėtis yra kur kas sudėtingesnė. Tos dotacijos, per šventes televizijos transliuojamos šventosios Mišios tėra dekoracija, kuri slepia daugeliu atžvilgiu dar už okupacijos laikotarpį blogesnę Bažnyčios padėtį.

Dar nuo XVII amžiaus Bažnyčia buvo pradėta statyti į vietą, kai toks Tomas Hobsas pasakė, kad reikia įsteigti valstybinę religiją. Šia religija gali būti ir krikščionybė, bet jos autoritetas turi kilti nebe iš Kristaus autoriteto. Jos autoritetą turi sankcionuoti valdžia. Visa Europa ir iš esmės Vakarų pasaulis nuėjo tokia linkme. Įspūdingiausias to įrodymas yra tokios kaip Angelos Merkel Vokietijos krikščionių demokratų partija. Kodėl ji šiandien yra tokia? Tai de facto liberalkomunistinė partija. Jos neformali vadovė jau komunistinėje Rytų Vokietijoje buvo krikščionė, įpratusi mąstyti ir veikti pagal principą, kad krikščionybė turi neprieštarauti socializmo kūrimo programai.

Šiandien Lietuvoje turime tą patį. Šalyje yra daugybė krikščionių, kurie deklaruoja savo krikščioniškas pažiūras, bet Kristaus autoritetas jiems galioja lygiai tiek, kiek neprieštarauja, pavyzdžiui, George`o Soroso autoritetui. Ką tai reiškia praktikoje? O gi kad nepakankama į Seimą „prastumti“ grupelę žmonių, kurie pavadintų save krikščionimis demokratais. Reikia sukelti visą visuomenės dalį, kuri supranta, kad praradę savo krikščionišką paveldą iš esmės sugrįžtame į sovietinius laikus, kad tokiu atveju tampame bešakniais žmonėmis be atminties ir be tapatumo. Turime pakelti visuomenę į kovą už tikrą krikščionybės reabilitavimą ir jos vietos mūsų visuomenėje sugrąžinimą. Tai yra labai sunkus uždavinys, pirmiausiai todėl, nes jis net nėra įsisąmonintas.

Kartu tai labai svarbu politiškai. Krikščionybė svarbi ir tuo, kad atrado žmogaus sielos begalybę. Tai reiškia, kad tik remdamiesi jos principais galime būti iš tiesų laisvi žmonės. Sielos begalybė reiškia, kad žmogus yra kažkas daugiau nei visuomenės narys ir valstybės pilietis. Ji reiškia, kad žmogus turi kažką, ko negali prievartauti jokia valdžia. Šiandien mes esame prievartaujami. Prievartaujami, kai mums brukamos pažiūros ir ideologijos, visiškai nesuderinamos su krikščionybės principais ir prieštaraujančios mūsų sveikam protui.

Kitas punktas – prigimtinė šeima. Pasakyta daugybė argumentų, kodėl prigimtinės šeimos griovimas yra žalingas. Negaišinsiu jūsų kartodamas tas tiesas. Tačiau būtina suvokti, kur slypi proceso esmė. Akivaizdu, kad griaunant šeimą negali išaugti laimingi vaikai, labai sunku išvengti daugybės jų raidos sutrikimų. Bet visas šis šeimos ardymo projektas yra grindžiamas komerciniu principu. Pagal jį, šeima turi būti suprekinta ir suišteklinta, kad būtų galima iš jos išspausti pelną. Žaismingai kalbant, šios ideologijos požiūriu, didžiausias prigimtinės šeimos trūkumas yra tai, kad šeimose vaikai į šį pasaulį ateina neleistinai pigiai. Tam spręsti klesti surogatinės motinystės ir tėvystės industrija. Šeima griaunama tam, kad galėtų visa jėga įsisukti vadinamosios reprodukcijos technologijos. Šių paslaugų siūlytojams jos yra didesnė aukso kasykla nei bet kuri kita komercinė veikla. Visur, kur jos įsisuka, galiausiai siekiama bet kurio verslo svajonės – kad jų teikiamas paslaugas apmokėtų valstybė.

Žodis „surogatinis“ turi ir dar gilesnę prasmę. Jeigu leisime, kad tai nutiktų, į šį pasaulis bus masiškai leidžiami surogatiniai žmonės. Nes surogatinis žmogus yra žmogus, kuris nežino, kas yra jo tėvas ir motina. Be abejo, ir natūraliame gyvenime atsitinka nelaimės žmogui nežinoti savo motinos, tėvų ar abiejų tėvų. Kartais būna taip, kad jie tiesiog nežino, kas jų tikrieji tėvai. Tai didelė nelaimė. Tačiau tokie atvejai yra visai kas kita nei sąmoningai kuriama industrija, siekianti masiškai gaminti bešaknius žmones. Ši situacija lemia antrą mūsų kovos frontą.

Trečias dalykas – tauta. Daug ką pašiurpino mūsų šūkis „pakelk galvą, lietuvi!”. Tai, kad toks šūkis išgąsdina, rodo, kiek esame įbauginti ir užguiti. Mes jau bijome remtis savo Konstitucijos preambule, kur aiškiai pasakyta, kad egzistuoja lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi savo valstybę. Iš mūsų atima savastį.

Bet reikia suprasti, kad šiame pasaulyje niekas nevyksta atsitiktinai. Kova su vadinamuoju nacionalizmu turi labai gilią potekstę. Sunaikinus tautos principą praktiškai galima paslėpti visus daromus nusikaltimus. Ką turiu galvoje? Tą padarius šalyje galima sukurti nežmonišką išnaudojimo ir pavergimo sistemą. Tokią, kuriai veikiant Lietuvoje liktų vos keli procentai lietuvių. Tie, kuriems pasisekė.

Atkreipkite dėmesį – Lietuva juk netuštėja. Kodėl Lietuva iš principo negali ištuštėti? Nes vietoje mūsų visada galima privežti neribotą skaičių vergų iš tolimų kraštų. Tereikia liberalizuoti migracijos ir gyvenimo šalyje taisykles. Bus pasakyta: Lietuva išliks visada! O kad ji bus be lietuvių, tokiu atveju jau galima ir patylėti.

Lietuva visada buvo atvira, tolerantiška šalis. Bet būtent mūsų, lietuvių, nykimas ne tik reiškia, kad išnyksta pilietinis-politinis valstybės branduolys, jos egzistavimo pagrindas. Griežtai šnekant, lietuvių skaičiaus nykimas yra pagrindinis ir svarbiausias valstybės nuosmukio ir katastrofiško jos valdymo kriterijus. Tik pagal valstybės gyventojų skaičiaus mažėjimą gali atpažinti, kad ta valstybė miršta ir tuštėja. Jeigu šiuo principu nesiremi, tavimi manipuliuoti labai lengva. Jau dabar žaidžiama statistika. Šiandien žiniasklaida rašo, kad Lietuvoje pradeda daugėti gyventojų. O tai, kad jie atvykę iš nežinia kur. Tai, kad kai kuriose Lietuvos vietose prasideda dalykai vyresniesiems gerai pažįstami iš sovietmečio, kai vis įžūliau skamba svetima kalba. Kad mes nusigyvensime iki akimirkos, kai prabilusiems lietuviškai bus vėl griežtai primenama „kalbėti žmonių kalba“ – apie tai nekalbama. Štai kodėl Lietuva kaip lietuvių tautos valstybė ir jos gynimas privalo būti dar vienas kertinis principas.

Galiausiai ketvirtas kertinis principas yra valstybė arba, kitaip tariant, politinė savivalda. Jeigu neturime politinės savivaldos, esame ne valstybė, o administracinė teritorija. Kas tai yra, mes prisimename iš anų laikų. Nereikia įrodinėti, kur veda savo valstybės neturėjimas. Štai prieš metus buvo pasirašytas Jungtinių Tautų migracijos paktas. Šiandien atrodo, kad jis nieko nereiškia. Tačiau ne taip seniai atidžiau pasižiūrėjau, kaip Latvija vos prasidėjus sovietinei okupacijai dar buvo latviška – joje gyveno virš 70 procentų latvių – staiga atsidūrė padėtyje, iš kurios negali išsikapanoti ir šiandien. Iš esmės įvyko viso labo trys ar keturios didelių užvežimų bangos ir latviai buvo padaryti mažuma savo pačių žemėje. Mums tai paruošta, migracijos paktas numato visas teisines prielaidas. Jeigu to norime, galime nieko nedaryti ir laukti.

Lygiai taip pat ne vienas turbūt esate skaitę, kad kitose šalyse tėvai, protestuojantys prieš jų vaikų indoktrinaciją genderizmo ideologija, o kalbant paprastai, prieš vaikų tvirkinimą, yra baudžiami, o tokie protestai draudžiami. Puikiai žinome, kad tik laiko klausimas, kada tai įvyks ir Lietuvoje, jeigu nepasiruošime tam priešintis. Tokie yra keturi fundamentalūs mūsų atramos stulpai, kurie turėtų parodyti, ko mes siekiame.

Mes iš tikrųjų siekiame pertvarkos tikrąja tik žodžio prasme, tai yra – tokio tautos ir valstybės būklės pertvarkymo, kad taptume gyvybingi būtent dabar, kai po Brexit (nors mažai kas nori pripažinti) bet kurią akimirką Europoje gali prasidėti sniego gniūžtės efektas, kuris mus palaidotų.

Be abejo, paskutinis aptarimo reikalaujantis klausimas skamba dažnai ir reikalauja konkretumo. „Ko jūs norite?“. Programa bus parengta, tačiau jau dabar galima pasakyti, kokie turės būti jos atraminiai stulpai. Žmonijos istorijoje žmonės visada valdomi dviem būdais: lazda arba užvaldant jų sąmonę. Mūsų pasyvumas, bejėgiškumas, nesiorientavimas, be abejo, yra vykstančios mentalinės prievartos rezultatas. Tai reiškia, kad dar esant toli iki rinkimų privalome būti kovojanti partija. Pirmas mūsų reikalavimas turi būti dvasinė ir mąstymo laisvė. Taigi, reikalavimas Lietuvoje panaikinti egzistuojančią faktinę cenzūrą. Būtent čia yra visko pradžia.

Antrasis dalykas, kuris yra ne mažiau fundamentalus. Lietuvoje įsitvirtinusi vergovė iki šiol yra nepajudinama todėl, kad jos šaltinis yra ne Seimas, ne Vyriausybė ir juo labiau ne Prezidentūra. Vergovė visada įsišaknija konkrečiose vietose, o tai reiškia, kad esminis dalykas tam yra vietos karaliukų valdžia visur Lietuvoje. Žmogus yra pirmiausiai pavergiamas savo gyvenamojo vietoje, kai bijo ištarti žodį prieš savo seniūną ar juo labiau merą. Taigi būtinas reikalavimas – grąžinti savivaldą.

Trečias dalykas. Ypač vyresnioji karta sutiksite, kad sovietinė nomenklatūra, nors ir buvo išpaikinta, nė iš tolo taip negyveno kaip šiandieninė Lietuvos nomenklatūra. Pasisemti patirties, o iš tikrųjų vykti į turistines išvykas į Naująją Zelandiją ana valdžia savo valdininkėliams vis dėlto neleisdavo. Taigi būtinas reikalavimas – nomenklatūrinių privilegijų panaikinimas ir valdžios atskaitomybė.

Ketvirtas dalykas – beprotiško lėšų vogimo, įskaitant ir vadinamąjį ES lėšų įsisavinimą, sutramdymas. Tai privalo būti vienas svarbiausių reikalavimų. Kodėl? Nes tik išsiaiškinę, kiek vis dėlto iš tiesų pas mus išvogiama pinigų, galime racionaliai išspręsti vieną fundamentaliausių Lietuvos problemų. Didinant verslo socialinę atsakomybę vis dėlto būtina užtikrinti, kad verslas nebūtų nustekentas. Savo ruožtu tai reiškia, kad mes privalome žinoti, kiek tas verslas turi padidinti savo indėlį į bendrąją tautos gerovę, bet kol milžiniškos biudžeto lėšos bus švaistomos kaip dabar, nepaisant jokių mokesčių ir toliau eitume tuo pačiu keliu, kuriuo yra einama šiandien.

Penktas dalykas – teisinė sistema. Jau yra solidžių studijų, aiškiai sakančių, kaip mūsų teisinę sistemą reikėtų tvarkyti.

Noriu pabrėžti, kad mes suprantame, kaip svarbu yra ekonominiai ir socialiniai klausimai. Tačiau vienas svarbiausių dalykų, kurį mums teks padaryti, yra padėti piliečiams suprasti, kad skurdas niekada nėra ekonominio ir socialinio išsivystymo rezultatas. Skurdas yra nežmogiškų tarpusavio santykių rezultatas. Už šį atradimą garsus ekonomistas Amartya Senas gavo Nobelio premiją. Mes Lietuvoje gyvename tarsi ši tiesa nebūtų žinoma.

Baigdamas noriu pasakyti, kad suprantu, jog daugybei žmonių nelengva apsispręsti. Tačiau išsigelbėti patiems ir išgelbėti Lietuvą galima vieninteliu būdu – išeinant iš virtuvių. Juk iki šiol mes gyvenome virtuvėse. Tik darėme tą daug pavojingesniu būdu negu sovietmečiu. Kai iš tiesų darėme tą virtuvėse, aiškiai žinojome, kad čia virtuvė. Dabar „virtuvė“ išsiplėtė neįsivaizduojamai. Dvasiškai ir politiškai likdamas joje, kiekvienas gali įsivaizduoti, kad išėjo iš virtuvės, kai brūkšteli komentarą kokiame portale ar facebooke. Tačiau tai yra ta pati bejėgiška iškrova kaip ir burbėjimas virtuvėje. Tai reiškia, kad yra labai aiški ir iliuzijų nepaliekanti riba, kada žmogus tampa laisvas, kada išeina iš virtuvės. Mūsų atveju šioje situacijoje „išeiti iš virtuvės“ reiškia užpildyti narystės anketą. Kodėl? Nes tą akimirką, kai tai padarome, dūsaujantis ir verkšlenantis virtuvės žmogus tampa kažkuo kitu. Svarbu tą turėti omenyje.

Suprantu, kad tai sunku. Juk daugybė žmonių – ir tų pačių krikščionių – nuoširdžiai pergyvena dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Bet jie nori elgtis taip, kaip daugelis mūsų elgėsi okupacijos metais: tarsi ir protestuoti, tarsi kažką daryti brangiajai Tėvynei, bet ir nesusipykti su valdžia. Tai nebeįmanoma. Juo labiau, kad šiandien yra daug geresnės sąlygos pokyčiams. Prezidento rinkimai bent iš principo atveria galimybę pertvarkai. Jaučiame tam tikrus atšilimo požymius. Tuos požymius privalome paversti veiksmais.

Mes privalome būti radikalais. Nes radikalai yra tik etiketė, kurią sovietmečiu klijavo Terleckui, Sadūnaitei ir daugybei iškiliausių mūsų žmonių. Klijavo vien už tai, kad kai visi tylėjo, jie vieni drįso pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Atitinkamai Sąjūdis buvo nepaprastai radikalus judėjimas, nors jo metu neužmuštas ir net nesumuštas nė vienas žmogus. Nes radikalus yra esminių permainų siekis. Nacionalinis susivienijimas yra būtent esminių permainų siekiantis darinys.

Kartu tai yra platforma. Mes kviečiame žmones, kurie priklauso kitoms organizacijoms ar net partijoms, geranoriškai įsijungti į mūsų gretas. Mes nesame partija, kuri norėtų susijungti su kitomis partijomis. Mes kviečiame ateiti ir kurti Nacionalinį susivienijimą asmeniniu pagrindu ir lygiateisiais pagrindais lygiai taip, kaip kadaise susirinkome į Sąjūdį. Tikiuosi, kad ir mūsų pastangomis, Sąjūdis dar nėra miręs.

Ačiū už dėmesį.

Kviečiame sekti Nacionalinį susivienijimą socialiniame tinkle Facebook ir interneto svetainėje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tikrai       2020-01-1 21:46

Ar Hitleris ar komunizmo tėvas Marksas;kiekvienam laikui įškyla savas pamišėlis.Taigi svarbiausia neapsikrėsti bedieviškomis,demoniškomis įdėjomis,kurios užvaldo žmonių protus ir gyvenimus
“Karlas Heinrichas Marksas buvo vyriausias išgyvenęs berniukas iš devynių vaikų. Jo tėvas, sėkmingas teisininkas Heinrichas, buvo Apšvietos žmogus, kuris mėgo Kantą ir
Volterą, taip pat dalyvavo agitacinėje veikloje dėl Prūsijos konstitucijos. Jo motina,  Henrietta Pressburg, buvo iš Olandijos. Abu tėvai buvo žydai ir buvo kilę iš plačios rabinų giminės.

Raigerdas>Marginalui        2020-01-1 20:10

Ponas Letai Palmaiti, atrodo, kad jūs turėtumėte žinoti Hitlerio santykį su krikščionybe geriau už mane, tačiau jums maga apginti krikščionybę nuo Hitlerio. T.y., jūs niekada objektyvumu nepasižymėjote. Pirmiausia, krikščionybės nereikia ginti nuo Hitlerio, nes ji čia yra ne prie ko. Todėl pažiūrime, kaip Hitleris buvo auklėjamas vaikystėje:“Adolfas Hitleris gimsta 1889 m. balandžio 20 - ąją katalikų šeimoje, Austrijos imperijos pasienio Braunau (prie Inn‘o) miestelyje. Jo tėvas – muitininkas. Tapęs našliu jis veda antrą kartą gerokai už save jaunesnę pusseserę. Taigi šios vedybos buvo kraujomaiša. Jo vaikystė paženklinta nuolatiniais gyvenamosios vietos keitimais dėl tėvo skyrimo į naujus pasienio punktus. Jis pavyzdingas pradinės mokyklos mokinys, o nuo 8 – erių pradeda patarnauti mišioms šiame vienuolyne. Jis gieda ir žavisi kunigų pasišventimu, jis žavisi jų misijos prasme. Vienuolyno frontone jis pastebi keistą kryžių.
Įsivaizduoja svastiką, kuri vėliau taps nacių emblema. Hitleris visada prisimins vienuolyno kryžių kaip savo lemties ženklą. Ši svastika, arba gamos kryžius, tūkstantmečiais buvo palaimos simbolis Indijoje: besisukančio pasaulio ir amžinojo virsmo ženklas. Šį ženklą naciai iškreipė”. Būtent Hitlerio aplinka iškėlė Hitlerį į neįtikėtinas aukštumas. Tą darė narkomanas Geringas ir Jozefo Goebbels‘o įžengimas į sceną. Jis atitinka praeito amžiaus Nyčės apibūdinimą: „fanatizmas yra vienintelė valios forma, kuri gali įkvėpti silpnus ir drovius“. Tuo tarpu politiniai oponentai nuvertino Hitlerį. Ir nors Gebelsas pareiškia, kad “mes įeisime į Reichstagą kaip vilkai į avidę“, tačiau to nesupranta nei deputatai, nei publika. O ką jie visi mano -  parašo laikraštis „Frankfurter Zeitung“: „Hitleris neturi nei minties, nei mąstymo. Hitleris yra pavojingas pamišėlis: jam pasisekė tik todėl, kad jis priėmė paraidžiui karo ideologiją ir ją interpretavo primityviu būdu, tarsi gyventų barbarų invazijos laikotarpiu po Romos imperijos žlugimo“. Istorikas Ian Kershaw rašo: „Jei ne didžiosios depresijos metai, jei ne 1929 – ųjų krizė ir liberaliųjų bei konservatyviųjų buržuazinių partijų dezintegracija, Hitleris būtų likęs politinio gyvenimo užribyje kaip fantazuotojas“. Taigi, ponas Letai Palmaiti, jūs nepainiokite religinio nepakantumo su rasizmu. Tiek Geringą, tiek Gebelsą, tiek Hitlerį ir kitus nacius apjungė neapykanta žydams. Būtent jie sukūrė to meto visuomenėje vaizdą, kad dėl visų bėdų vokiečių tautoje yra kalti žydai. Paimkime dabar bolševikus, kurių istorija yra susijusi taip pat su “kaltų ieškojimu”. Ką atrado kaltais? “BURŽUJUS”, O KAIME - “BUOŽES”. Paimkime Kryžiaus karus. Kas buvo kaltas, kad reikėjo pulti Lietuvą? “Pagonys”. TIE PSICHINIAI VISĄ LAIKĄ IEŠKO KALTŲ KITUOSE ŽMONĖSE IR APIE TAI RAŠĖ DAR KONFUCIJUS: “Kilnus žmogus yra nešališkas šio pasaulio dalykams. Jo nuostata – teisingumas”; “Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi, nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku”. Šito nepajėgia suprasti nei vienas psichas, nes jo žemas sąmoningumas neleidžia jam pakilti iki aukštesnio suvokimo laipsnio. Tik einant dvasinio tobulėjimo keliu, o ne kaltų ieškojimo keliu, psichas gali išsivaduoti iš savo pančių, bent jau dalinai. Jeigu šito neįvyksta, tai neeilinius gabumus turintys psichai pridarys tos šalies žmonėms tokios žalos, apie kurios mastus, niekas net nepagalvojo. Psichai, nedarydami kitiems žalos, gyventi kitaip nemoka. Psichai visada dalina vienodai:”čia man, čia vėl man, ir tas man priklauso, o šitas man nereikalingas, tada tai skirta tau”. Todėl TEISINGUMAS turi veikti tik tam, kad apsaugoti žmones nuo psichų iš “Gyvulių fermos”, kaip juos gana tiksliai pavaizdavo G. Orwell. 

Marginalas apie publikacijos autorių       2020-01-1 17:32

Braškant ES, šis “krikščionis” yra sistemos atsarginis tarp numatomų į eilinius valdomus “Laisvos Lietuvos” prezidentus.
Šįkart Raigerdo komentaro pabaiga teisinga, nors Hitleris į jokią bažnyčią nevaikščiojo (nebent jaunystėj) ir buvo nuoseklus germanų pagonybės gaivintojas.

Al.       2020-01-1 15:54

Daugmaž viskas teisinga. Tik, krikščionybę remkim ir ja remkimės, bet politinė partija visų pirma turi būti besirūpinanti valstybe ir tauta (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme). Žmonės turi būti atsakingi, bet tam jie pirmiausia turi būti laisvi.

Raigerdas        2020-01-1 12:52

Atsiprašau, netyčia 2 kartus pakartojau tą patį tekstą žemiau esančiame komentare. Jeigu tiesos.lt redakcijos moderatorius gali jį “nukirpti” ir pašalinti, tai būčiau labai dėkingas.

Raigerdas        2020-01-1 12:43

Sveikinu, mielieji, jus su prasidėjusiais Naujais 2020 metais ir, gali būti, kad Lietuvai tai bus lemtingi metai. Nes šiais metais turi jau pasirodyti kai kurie kontūrai, parodantys mūsų tautos nykimo požymius. Šiame komentare noriu atkreipti jūsų dėmesį į psichus. Štai po vieno Anoniminio psicho komentaro (manau tokių bus ir daugiau), man tenka teisintis, kad ne aš jį rašiau. Žiūrėkite, ką rašo Anoniminis psichas (Raigerdas 2020-01-1 2:14):
“Zmogus yra mirtingas ar su kuoka rankoje pries tukstanti metu,ar su kompiuteriu dabar,zmogus gime nuogas ir iseis is cia nuogas,o visas tas modernus progresas su pasifilosofavimais tik dar labiau ikalina zmogu   galvojanti sukurti roju zemeje”. Šitam Anoniminiam psichui (gal būt tai yra koks nors Juozapas) nepatinka, kad kūdikėlis gimsta nuogas, nes jam atrodo, kad geriau būtų, jeigu jis gimtų su kostiumu ar suknele. Na, psichų skonis yra visada ypatingas.
Anoniminis psichas neturėdamas jėgų susikurti savo nick’ą pasirašo mano nick’u “Raigerdas” ir pradeda Naujus Metus nuo blogų darbų. Kaip matote, psichai arba BLOGIO įsikūnijimas, kaip tai pavaizdavo geniali britų rašytoja J. K. Rowling savo knygose apie Hario Poterio nuotykius, net per Naujųjų metų šventes neturi poilsio. Jie dirba savo BLOGIO platinimo darbą net per Naujus metus, t.y. be išeiginių, ir jokia partija, tame tarpe ir pono V. Radžvilo “Nacionalinis susivienijimas” jų sustabdyti negali. Kiek maždaug jų gali būti Lietuvoje? Jeigu spręsti pagal tai, kiek jų yra vartojančių psichotropinius vaistus, tai būtų apie 80 000. Šitie 80 000 maitina savo pinigais BIG FARMA kompanijas. Šiandien psichai turi laisvių tiek, kad gali daryti, ką nori. Ir vienintelis jų darbas - kenkti kitiems žmonėms, nėra stabdomas, nebent jie padarytų kokį labai pavojingą kriminalinį nusikaltimą. Jeigu sovietmečiu jie tai darė Lenino, Stalino ir komunistų partijos vardu, tai šiandien jie tai daro Jėzaus arba Dievo vardu. Manau, kad ponas V. Radžvilas neįvertino psichų galimo “įnašo” BLOGIO pavidale į jo įkurtos partijos veiklą. Ir jeigu jis kuria kaip religinę partiją, tai jam prireiks įkurti ir Inkviziciją, kuri, neva, bandys apsaugoti partiją nuo psichų, kurie neišvengiamai įsikūnys į religinių fanatikų vaidmenį ir užsiims religiniu ekstremizmu, kaip tai vyksta šiandien Rusijoje, kur psichus palaiko Rusijos Provoslavų Cerkvė. Toks žymus pasaulyje psichas, kaip Hitleris, irgi ėjo į bažnyčią, o Gebelsas buvo sukūręs net tokį planą, kaip bažnyčiose po truputį turėjo atsirasti Hitlerio atvaizdas, kaip ŽMONIJOS GELBĖTOJO NUO ŽYDŲ ATVAIZDAS. Apie 80% vokiečių tikėjo Hitleriu ir visur skandavo “HI HITLER”. Nors ir gerbiu pono V. Radžvilo pastangas pradėti kovą Lietuvoje dėl geresnio gyvenimo, bet pasirinkta krikščionybė kaip ginklas prieš genderizmą yra neteisingas veiksmas, nes tai turi daryti pati krikščionybė, bet ne partija. Partija gali tik pritarti arba palaikyti krikščionių kovą už savo religinius įsitikinimus, bet ne organizuoti šitą absurdišką kovą su genderistais už juos. Kaip partija gali prisidėti prie šitos kovos? Padėti atskleisti genderistų finansavimo šaltinius.  Hitleris, irgi ėjo į bažnyčią, o Gebelsas buvo sukūręs net tokį planą, kaip bažnyčiose po truputį turėjo atsirasti Hitlerio atvaizdas, kaip ŽMONIJOS GELBĖTOJO NUO ŽYDŲ ATVAIZDAS. Apie 80% vokiečių tikėjo Hitleriu ir visur skandavo “HI HITLER”. Nors ir gerbiu pono V. Radžvilo pastangas pradėti kovą Lietuvoje dėl geresnio gyvenimo, bet pasirinkta krikščionybė kaip ginklas prieš genderizmą yra neteisingas veiksmas, nes tai turi daryti pati krikščionybė, bet ne partija. Partija gali tik pritarti arba palaikyti krikščionių kovą už savo religinius įsitikinimus, bet ne organizuoti šitą absurdišką kovą su genderistais už juos. Kaip partija gali prisidėti prie šitos kovos? Padėti atskleisti genderistų finansavimo šaltinius.

kitų atraminių"stulpų" fanas       2020-01-1 12:03

Filosofe,kritikuoju pirmiausia patį už tai ,kad esi pamiršęs ,o realiai greičiausiai tik “pamiršęs” ,jog žmogaus samonę pirmiausia formuoja jį supanti aplinka.O didžiausią žąlą Lietuvai jau padarė liberalių politikų nulemta didžiausia atskirtis Europoje,skurdas , baisi lietuvių emigracija plius vietinių savanaudžių organizuojamas pigesnių emigrantų įsivežimas.Buvai ir likai lietuviško liberalizmo pradininku/šalininku O liberali ideologija ,kiek ją bedangstytum lietuviškumo,šeimos saugojimo kilniais tikslais , vis tik yra pats didžiausias blogis ,ką šiuo metu turim.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2020-01-1 11:03

Keletas minčių iš svajonių lobyno.
1. Lietuvoje gali gyventi 25000000 (!!!) laimingų piliečių (be svetimšalių religinių kaukių).
2. Nacionalinio susivienijimo kuriama pavyyzdinė valstybė Lietuva - visiškai savarankiškos (savistovės) klestinčios Tautos namai:
3. Savas kuras (elektra) namams gamykloms automobiliams.
4. Mūsų miestai miesteliai bei kaimai su šeimų namais namukais (visiškai be chruščiovinių daugiaaukščių narvelinių namų).
5. Išminties dėka, (bemaž) visiškai robotizuotos gamyklos.
6. Išminties bei darbštumo dėka, naudojamės savos gamybos automobiliais laivais lėktuvais.
7. Puikiai apsirėdę pačių pasigamintais batais, lininiais vilnoniais drabužiais.
8. Maistas - be nuodų (be chemijos).
9. Švara - be chemijos.
10. ...
Visa tai turėti mums duoda (Lietuvos) gamta bei išmintis.
***
Visa tai turėti trukdo 30 metų komunistus dangstantieji, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusieji bei palaikantieji landsberginiai, brazauskiniai, burokevičininkų grybauskiniai, karbauskiniai bei panašūs Tautos priešai.
__________________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva
2020 sausio 1

 

>Raigerdas    2020-01-1 2:14       2020-01-1 1:17

>

Raigerdas       2020-01-1 1:14

Lietuva"ikure"pagonys,o sukure krikscionys.Kaip jus sakote dabar techno jaunimui nereikia Dievo,jie mieliau renkasi sex,drug,rock n roll, na tikras psichiatru ir reabilitacijis kliniku dziaugsmas,o ten kur nebera,nepaisoma Jezaus ir jo isteigtos kataliku baznycios mokymo,tai ten ir prasideda ideologijos ir revoliucijos,kurios bando atskirti zmogaus dvasia nuo kuno ipilant i ta kuna ka tik nori.Zmogus yra mirtingas ar su kuoka rankoje pries tukstanti metu,ar su kompiuteriu dabar,zmogus gime nuogas ir iseis is cia nuogas,o visas tas modernus progresas su pasifilosofavimais tik dar labiau ikalina zmogu   galvojanti sukurti roju zemeje.Jei jus galvojate,kad siuolaikinis,atsisakes tikejimo zmogus neturi realiu dvasiniu problemu,tai labai klystate,kas jau matyti ir is jusu komentaru,kai sulyginat Jezu ir ideologijas

“the analysis found an increase in teen suicides across the board between 2007 and 2015. the suicide rate increased 31% for teen boys and doubled for teen girls during this time period”///“64% the increase in the perecentage of people using antidepressants between 1999 and 2014. american psichological asociation”

Pakeiskite nuotrauką       2019-12-31 18:59

Šūkis puikus, tik veidas prie žodžių netinka.

nuvažiavo       2019-12-31 17:14

Laikas kaip traukinys- šikančių nelaukia.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-12-31 14:52

Gerai rašai Raigerdai

Raigerdas        2019-12-31 14:35

Puikios idėjos, labai reikalingos dabartinei Lietuvai ir palaikau beveik viską, išskyrus tą vienos religijos išskirtinumą. Matomai Šliogeris bus teisus, kad lietuviai šiandien nieko negali sukurti, prieš tai nesugadinę. Atrodo, puiki programa, tačiau šliukšt į tą gerą programą šaukštą deguto, ir viskas baigta. Štai judaizmas iškėlė save, kad jie yra išrinktoji Dievo tauta. Kuo tai baigėsi ir kas vyksta iki šiolei, mes tai matėme vakar, ir matome dabar. Fašistai iškėlė savo naciją aukščiau kitų, kuo tai baigėsi, tikiuosi, žinome visi. Lietuvą įkūrė pagonys ir iki pat šiandien jie yra niekinami krikščionių. Ir tai vyksta vien dėl to, kad yra žydų krikščionys, kurie pastoviai akcentuoja apie tai, kokie yra blogi pagonys, ir kad Kalėdos yra ne krikščionių šventė, o pagonių šventė, ir kad Popiežiaus lazda yra pagonių lazda, ir daugybė pagonių simbolių Vatikane. Štai šitas idiotizmas, sklindantis iš abraominių religijų, atves Lietuvą į dar greitesnę pražūtį. Jeigu krikščionybė tiktų valstybei kaip ideologija, tai seniai ji būtų sėkmingai panaudota Europos valstybėse. Kas yra dar blogiau, kad krikščionybė šiandien, pagal pasaulio supratimo traktavimą, yra viduramžių lygio religija. Todėl ji negali duoti šiandienio žmogaus dvasiniams poreikiams to, ko reikia šiuolaikiniam žmogui, įvaldžiusiam įvairias skaitmenines technologijas. Gerbiu, prof. V. Radžvilą, bet jis krikščionybės nepatobulins, nes ji yra nepajėgi atsakyti jaunimui, pažinusiam mokslo potencialą, į svarbius mūsų gyvenimo filosofinius klausimus. Viduramžių religijos iškėlimas aukščiau šiandieninių dvasinių pasiekimų kitų religijų dėka, neišvengiamai sukels konfliktines situacijas, nes laiką atsukti atgal, žmogus negali. Todėl mes turėsime dar vieną bolševikinę situaciją, kai kiekvienas trenktas jau ne bolševikas, bet krikščionis, pradės nurodinėti į ką reikia tikėti pagoniui, musulmonui, krišnaitui ar jogui. Ko aš nesuprantu? Aš nesuprantu to, kodėl reikia lįsti į kraštutinumus: religinį fanatizmą, fašizmą, bolševizmą, šovinizmą ar dar kokį nors katalikizmą, ir kodėl negalima laikytis tų principų, kurie atnešė mūsų LDK, kaip daugelio religijų susivienijimui, šlovę ir galią. Tai, jeigu norite kurti savo religinę partiją, tai kurkite, niekas gi jums netrukdo. Bet, jeigu jūs pastatysite savo viduramžių religiją aukščiau kitų religijų, tai pačiai religijai ateis galas Lietuvoje, nes prasidės mažumos kova prieš daugumą, kuri vėliau gali išaugti iki didelių maštabų. Tautoje atsiras konfliktas religiniu pagrindu. Ir tuo pasinaudos tie patys genderistai, pasiūlydami įvesti lygybės principais grįstus santykius. Po šitokio V. Radžvilo straipsnio, susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai, kišdami savo deguto šaukštą į medaus statinę,  yra beviltiški, sprendžiant svarbiausius tautai klausimus.

Protinkime V.R. ...       2019-12-31 14:11

Jo pražūtingas dvilypumas ir vykdomas Sąjūdžio vienybės principo išdavystė yra kraupūs…
Kodėl R.žodžiai ir darbai skiriasi? Jo ,,paklodėse’’ teisingai ir argumentuotai piktinamasi ONS pražūtingu poveikiu tautai ir valstybei, nomenklatūros ir oligarchijos kilpa…Realybėje jis arba veidmainis arba visiškas mėmė, nes pvz. neišdrįso net pirstelėti už gyvybiškai būtiną demokratams -ONS oponentams-žemesnę rinkiminę kartelę.Visi,išskyrus V. R. ir jo fanatiškus nekritiškus savo dievukui,,apaštalus’’ iš VF,  suprato, kad 3 proc. kartelė pavojinga ONS tvirtovei…:):)Tad, VF profesūros ir patrijonų tyla padeda ONS be abejo… Kas drąsiai ir samoningai stos į NS, turės su šakėmis versti R. ir jo profesūrą rengti politinių esminių reformų paketą (žiūr.KF Reformų metmenis..) ir realiai veikti ardant ONS pamatus…Antraip jis toliau paklodėmis ,,kovos’’ su ONS, kuriai nuo to nei šilta, nei šalta…
Tapę partijos kolegomis turėsite dar ir jėga priversti V.R. -šį nenuilstantį Olimpo kalno pamokslininką - susivienyti su kitais demokratais ir nacionalistais į bendrą rinkiminę koaliciją,kad visi 10 procentų dar nesuzombintų ir nesuliberastintų LR rinkėjų balsų subyrėtų į vieną ONS oponentų pintinę...Kol kas R.išduoda esminį LPS principą ir visur ieško ne sąjungininkų, bet pavojingų nebendražygių.Jis yra demokratų vienijimo pagrindinis oponentas dėl patologinių ar kitokių savo asmeninių savybių, o jo aplinka jo antivienybinėmis paranojoms ploja, ONS džiūgaujant…

Nepasirašysiu        2019-12-31 12:15

Ir šiame straipsnyje pasakyta, kad krikščionybe interpretuoja kas kaip nori - Merkel komunistiskai, Hobsas platonistiskai, o Radžvilas dar kitaip.
Kadangi katalikybe, skirtingai nuo protestantizmo, neturi savivaldos, o yra valdoma iš Vatikano, kyla klausimas, ką Radžvilas veiks, jei sekantis popiežius bus dar liberalesnis nei esamas ir nurodys lietuviams leisti gėjų santuokas bažnyčioje, kryžmintis su afrikiečiais, skatinti abortus ir dar kai ką.
Deja Radžvilas vietiniams proletarams tik gieda savo dainele, o klausimu proletarai neturi, tik karpo ausimis. Tad kas slepiasi už Radžvilo populizmo nežinome. Gal ir ne Sorosas, ne Karbauskis ir ne Landsbergio klanas, bent jau, nors ką gali žinoti.

Smagu prisiminti ,kaip mūsų       2019-12-31 11:04

tėvai kalbėjo sena smetoniška šneka.Tokios įdomios sakinių konstrukcijos,kurios niekaip nebūtų įtikę sovietiniams lietuvių kalbos tvarkytojams.Daug prarasta.


Rekomenduojame

Kaip vysk. Pranciškus Ramanauskas Alfonsą Svarinską slapta lageryje įšventino į kunigus

Algimantas Rusteika. Kokie jie būtų dabar?

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Mitingo „Už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę“ vaizdo įrašas

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Renginių programa

Rasa Čepaitienė. Signalinės sistemos I. Pidžinas

LRT: pirmieji kandidatų į Vilniaus universiteto rektoriaus postą debatai

Ramūnas Karbauskis. Kleptokratija ir jos didvyriai

Vygantas Malinauskas. Mano trigrašis į diskusiją apie simbolius

Prokurorų žinia: Neringa Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja

Šiandien, šeštadienį, 14 val. kviečiame į pilietinį mitingą – už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.