Naujienos

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Tiesos.lt siūlo   2018 m. balandžio 11 d. 12:08

10     

    

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

lzs.lt

Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai - ne išimtis…

Neliks pačių įspūdingiausių

Andai, jau pavasarėjant, apsilankau pas Romą Sadauską - gyvena jis su žmona Irute tokiame, regis, gana jaukiame Vilniaus kampelyje, atokiau nuo triukšmingų gatvių, greta vienos iš sostinės mokyklų, prie kurios pastato, menu, žaliavo senas, bet dar tvirtas ir gražus medis.

Bet to medžio jau seniai nėra, mokyklos administracijai atrodė, kad jo ten nereikia - mat rudenį numeta lapus, o tada juos grėbti reikia, išvežti. Vadinasi, papildomas nepageidautinas triūsas. Taigi vieną dieną... O medžio nelikus staiga pranyko ir mokyklos aplinkos gražumas, visai apsinuogino tinkline tvora apjuostas sporto aikštynas, kuriame galima žaisti krepšinį ir spardyti futbolo kamuolį. Be to, nelabai matyti, kad ten bėgiotų mokiniai, teniruotųsi, rengtų kokias varžybas.

Tačiau greta mokyklos aikštyno nuošaloka gatvelė turi nemažai medžių - ir visai gražių. Tik kai kuriems iš jų, beje, didžiausiems, storiausiems neilgai teks gyventi. Mirčiai juos pasmerkė Vilniaus miesto savivaldybė. Tokie pažymėti nedideliais, bet ryškiai švytinčiais oranžiniais apskritimais. „Man atrodo, kad tos dėmės kruvinos, šitie - tarsi žmonės, kuriems kažkas paleido po kulką į kaktą”, - su gailesčiu sako rašytojas, kai ketindami pasižvalgyti po Senamiestį, traukiame greta Raugyklos gatvės esančiu akligatviu, pro tuos iš tikrųjų tarsi sušaudyti pastatytus prie betoninės sienos medžius.

„Žiūrėk, - toliau kalba pašnekovas, - pažymėti nužudyti medžiai ne bet kokie, o patys storiausi, tiesiausi - tokie, iš kurių galima gauti kuo daugiau geros medienos. Teko girdėti, kad kai kurie meistrai, medžio drožėjai, iš anksto yra užsisakę jiems reikalingų sveikų medžių kūnų gabalų. Ar tai nepanašu į tam tikrą biznį?”

Žinoma, nei mes abu nesakome, nei bet koks, apie tautodailininkų poreikius bent kiek nutuokiantis, nepasakys, kad kūrėjams nereikia pagelbėti apsirūpinti kokybiška mediena. Reikia. Bet tai daryti būtina apgalvotai, medžius kertant ten, kur jie tam tikslui ar, sakysim, pramonės poreikiams specialiai auginami, taigi - miške, o ne rankioti geriausius iš miesto gatvių, aikščių ir skverų - tuos, kurie vos užmetus akį, atrodo gražiausia puošmena, - dėl medienos, paliekant menkesnius, kreivus ar kitus neišvaizdžius!

Tokia „politika”: kirsti, paskui - sodinti

Oranžiniais skrituliukais padabintų, vadinasi, nuteistų mirti, medžių matėme, ne tik Senamiestyje. Ir daugiausia - patys storiausi, tiesūs kaip žvakės, gražu pažiūrėti. Mums jie atrodė kaip žmonės beviltiškai nuleistomis rankomis - šakomis, tarsi stebėdamiesi kraipantys galvas - viršūnes, sakytum jaučiantys, kad jų dienos suskaičiuotos, nuosprendis tikriausiai bus įvykdytas dar gražuoliams nespėjus nė sukrauti pumpurų. Ir grius medžiai, paversti gera mediena, į sunkvežimius, bus išvežti, tose vietose, kur jie stovėjo, kur anksčiau pakėlęs akis regėjai išdidžias viršūnes, teliks skylės danguje.

Štai ir viename iš žaliausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų - Lazdynuose, tarp to paties pavadinimo miesto transporto stotelės ir kitos - Ąžuolo - stotelės tiesiasi netrumpa tankiai suaugusių išlakių medžių, jei neklystu, liepų, eilė. Palei ją - plytelėmis grįstas takas. Kitoje tako pusėje taip pat yra medžių, taigi susidaro tokia sau neilga, bet akiai maloni alėja. Gražu, jauku. Bet matome: ir čia gal kas trečias medis, o kai kur ir po du iš eilės, taip pat, kaip Senamiestyje, - stori, tiesūs - mirtinais oranžiniais skrituliais pažymėti. Nuteistieji. Su galutiniu nuosprendžiu.

Viso miesto, aišku, neapėjome - bent kelių dienų reikėtų, tačiau ar nebus taip, kad ir kitose vietose, kur tik esama išlakių medžių, - vaizdas panašus į jau minėtus pavyzdžius? Jei taip, vadinasi, vyksta apgalvotas ir masinis aplinką labiausiai puošiančių medžių naikinimas. Mat kažkam reikia geros medienos. Ir, panašu, užsimota plačiai, su apetitu.

O kas paskui?

Nagi vietoj iškirstų galima naujų pasodinti. Gerokai paūgėjusių, atvežtų iš svetur - tokie daug kainuoja, taigi ir vėl apyvarta, naujas biznis - matyt, kai kam nemenkai naudingas. O iš tų naujai pasodintųjų, atvežtinių, ne mūsų krašte išaugintų, - tik pažvelkime į sostinės Gedimino prospektą, - kai kurie liguistai apsamanoję, aiškiai matyti, kad jaučiasi prastai, vos šiaip taip laikosi, gal kada ims ir nudžius… Štai kokia nauda iš tų užsieninių. Verčiau jau iš savų medelynų čionykščius, prie mūsiškio klimato užgaidų pripratintus sodinti. Apie tai vis kalbamės toliau eidami.

O kai pažvelgiame į Gedimino kalną, pamatome liūdną vaizdą, - vėl negeros mintys apninka.

„Nuošliaužos prasidėjo dėl šakninės erozijos, - šneka R. Sadauskas. - buvo medžiai, juos iškirto, o kelmai su šaknimis liko. Tos medžių liekanos pamažu supuvo, jų vietoje atsiradusios ertmės užsipildydavo vandeniu, žiemą vanduo pavirsdavo į ledą, kuriam besiplečiant viršutinis grunto sluoksnis buvo tarsi sprogdinamas, pasidarė netvirtas. Šis reiškinys yra užsienio mokslininkų gerai ištirtas, pavyzdžiui, ir tokiose šalyse, kaip Čekija ar Lenkija, į jo galimus padarinius atsižvelgiama, immasi priemonių, gruntui laiku stabilizuoti. O mūsų šalyje turbūt nė į galvą niekam neatėjo, kad taip gali nutikti. Iškirto medžius - ir džiaugiasi: kalnas gražus pasidarė, pilies bokštas gerai matyti. Tik neilgai tas džiaugsmas truko. Nereikėjo medžių kirsti…”

lzs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

šiems       2018-04-12 22:24

Lietuvos girių sunaikinimo strategams nėra nieko švento: tai, kas gyvenime yra tikra, jie supras - jei Dievas jiems duos - tik vėlyvame amžiuje. Godumas žmogui atima ne tik protą, bet ir pojūčius. Jei tik visuomenė ryžtingai priešintųsi - eitynės, mitingai, budėti prie medžių - gal tik tai sustabdytų kirtikus. Reikalingi griežti draudžiantys valdinininkų nurodymai ir atitinkamos raštiškos direktyvos, kurių pagrindu būtų galima nedelsiant kviesti policiją, o medžių kirtimas be atitinkamų leidimų būtų paskelbtas nusikaltimu. Ir tokie gamtos skriaudikai turi būti baudžiami ne simbolinėmis baudomis- tos baudos jiems tas pat, kas nieko - o realiu laisvės atėmimu.

Neturim teisės vaikams palikti dykynių       2018-04-12 11:41

Po plyno kirtimo natūralus miškas prarandamas visam laikui!
Unikalios girios vietoje lieka monokultūra, kuri neatspari nei ekstremaliems orams, nei gaisrams, nei ligoms ir kenkėjams.
Brangus Algirdai Patackai, gal Viešpats Tavę paleistų dienelei kitai iš savo glėbio,
kad bent pagrindiniams Lietuvos girių, Tavo taip mylėtų, sunaikinimo strategams geležiniu kumščiu atstatytum į vietą išnirusius jų protų sąnarius?

Gamtininkas, miškininkas A. Gaidamavičius:        2018-04-12 11:20

Liko tik trečdalis Labanoro girios.
Jeigu kas sugalvotų pakartoti fotografijų albumą „Neregėta Lietuva“,
vargu ar sugebėtų rasti nuotraukai rakursą, kad nesimatytų plynos biržės.
Anksčiau miškai buvo kertami 10 kartų mažesnėms apimtimis,
o plyni kirtimai sudarydavo apie 30 procentų.
Prasidėjus miškų privatizacijai, vis daugiau leidžiama kirsti plynai.
Labai stipriai veikia Lietuvos miškų savininkų asociacija.
Urėdijos turi ekonominį interesą: kiek iškerta miško, tiek ir gauna pinigų.
Vilniaus miškų urėdija tualetus marmurinėmis plytelėmis išsiklojusi.
Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių.
Tik Europos Sąjunga, o ne mūsų šalies valdžia gali sustabdyti miškų kirtimus.
Būtina svarstyti klausimą apie išmokas savininkams, kurie nekerta miškų.

to “Mirties kultūros” veidai skandinavų "rojuje"       2018-04-12 11:11

Škvalai Dzūkijoje - dėl miškų naikinimo.
Be to, kai plynai iškerta mišką, kirtimo vietoje pradeda kauptis vanduo,
ten bus šlapia ir labai gera vieta veistis visiems kraujasiurbiams.

“Mirties kultūros” veidai skandinavų "rojuje"       2018-04-12 10:59

Plyni kirtimai Švedijoje (straipsnis, nuotraukos, nuorodos):
https://theecologist.org/2015/feb/11/swedish-wildlife-extinction-threat-loggers-clear-cut-old-growth-forests
Švedijos miškai iš paukščio skrydžio (video):
https://www.youtube.com/watch?v=CWoGQ2Jx26M - 1 min. 30
Švedijos miškų aktyvistai apie tai kas vyksta Švedijoje:
https://www.youtube.com/watch?v=vBSsWqreRgI - 5 min. 23

Nuotraukoje žemiau        2018-04-12 10:49

Labanoro regioninio parko vaizdas iš palydovo
(2015 metų nuotrauka). Plynieji miško kirtimai išsiskiria griežtomis geometrinėmis formomis ir labai žaloja visą kraštovaizdį.
Kad tokios miško žaizdos užsitrauktų, reikia mažiausiai 15 metų:
https://i2.alfi.lt/32283/64/22.jpg
Dar porą “mirties kultūros” veidų:
http://www.gyvasmiskas.lt/wp-content/uploads/2017/10/kanada.png
http://www.gyvasmiskas.lt/wp-content/uploads/2017/10/plyni-kirtimai-is-virsaus.jpeg

Al.       2018-04-12 0:56

Bet Lietuvoj sakuros nenupjaus net supuvusios - tik lietuviškus medžius, ir kuo senesnius. Toks planas. Suprato, kad lietuvis su medžiu sudaro vienas kitą palaikančią sistemą, simbiozę. Metė iždo vagims 30 milijonų sidabrinių, kad atliktų Judo darbą.

Medžiai       2018-04-11 21:12

gaubia miestą romantikos skraiste.Jie nebylūs istorijos liudytojai.Jie matė daug gražių ponių...Miesto poezija.

VELNIAS       2018-04-11 21:00

Mačiau- Velniaus suvivaldybės čmočnikas Runovičius pakuojasi benzopjūklą skristi į Japoniją nupjauti 800 m.žydinčią sakurą (žiūrėti GOOGLE-6 sakura- Nippon WIKI)

Pikc       2018-04-11 18:57

Diagnozė ta pati: liberastai valdžioj.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.