Vytautas Daujotis: Atsisakiusi Konstitucinio Teismo Lietuva daug laimėtų

Tiesos.lt siūlo   2014 m. kovo 8 d. 1:12

8     

    

Vytautas Daujotis: Atsisakiusi Konstitucinio Teismo Lietuva daug laimėtų

respublika.lt

Kaip atimti iš Konstitucinio Teismo (KT) absoliučią valdžią ir atkurti valdžios šakų (įstatymų leidimo, vykdomosios ir teismų) pusiausvyrą? Dažnai siūloma formuoti KT iš padoresnių asmenybių arba jo narius rinkti visuotiniais rinkimais. Deja, tai nepadės. Nesvarbu, kaip ir iš kokių asmenybių bus formuojamas KT, turėsime tą patį rezultatą kaip dabar.

Jei sukuriamas KT, tai reiškia, kad sukuriama landa pasisavinti absoliučią valdžią. Tokia landa yra Konstituciniam Teismui suteikiami konstitucinės išminties monopolis, galutinių ir neatšaukiamų sprendimų teisė ir konstitucinės demokratijos garanto vaidmuo. KT narys yra žmogus, o žmogų absoliuti valdžia gadina neišvengiamai ir absoliučiai. Akivaizdu, kad reikia uždaryti tokią landą, bet jos uždarymas reiškia ir KT likvidavimą. Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į slogos gydymą nukertant galvą. Iš tikrųjų padėtis nėra tokia beviltiška. Pirmiausia reikia suprasti, kad įstatymų leidimo teisinei (konstitucinei) priežiūrai nėra būtina speciali įstaiga (Konstitucinis Teismas).

Lietuvoje daugumai atrodo, kad vienas be kito negali egzistuoti, bet pasaulyje yra daug demokratiškesnių nei Lietuva šalių, kuriose nėra vienos įstaigos, turinčios konstitucinės išminties monopolį, bet kuriose puikiai veikia vadinamoji decentralizuota įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra. Tai, pavyzdžiui, JAV, visos Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, kai kurios Britanijos tautų sandraugos valstybės. Tinkamai paredagavus, Lietuvoje galima būtų pasinaudoti bet kurios iš šių šalių įstatymų konstitucinės priežiūros sistema. Numatant tikėtinus Lietuvos teisininkų kaltinimus teisės neišmanymu, geriausia remtis patirtimi Skandinavijos šalių, kurios, kaip ir Lietuva, yra civilinės teisės valstybės (kitos minėtos šalys yra bendrosios teisės valstybės).

Šio straipsnio tikslams nėra būtinybės aiškinti, kas yra civilinė ir kas bendroji teisė. Pasiaiškinsime, kas yra decentralizuota įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra, kokia ji yra Skandinavijos šalyse, kodėl nepriklausomybės atgavimo pradžioje ji nebuvo įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje ir kaip tokios priežiūros nuostatas perkelti į Lietuvą.

Decentralizuota įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra grindžiama principu, kad Konstitucinė demokratija gali išlikti tik tada, kai ja rūpinasi ne tik valstybinės agentūros, bet ir patys žmonės, dalyvaudami ir tvirtai, jei įmanoma, taikiai reikalaudami ją išsaugoti. Tokia priežiūra konstituciniai klausimai sprendžiami pasitelkus visų lygių teismines procedūras. Tuomet konstitucinių reikalavimų mechanizmai tampa daug prieinamesni ir suprantamesni piliečiams, o konstitucinių ir nekonstitucinių įstatymų sąsaja pasidaro gyvybingesnė.

Skandinavijos šalys įdėmiai stebi kitų šalių konstitucinių teismų veiklą, bet išlaiko decentralizuotą įstatymų konstitucinę priežiūrą. Šiose šalyse teisės žinovai konstitucinį teismą traktuoja kaip organą, kuris keltų rimtų problemų valdžių pusiausvyrai. Visada įvardijamos tokios bendros priežastys atsisakyti Konstitucinio Teismo steigimo: „Pirma, Konstitucinio Teismo įsteigimas sukeltų problemų dėl valdžių atskyrimo ir susilpnintų Parlamento galias. Antra, Konstitucinis Teismas naudotų politinę galią. Trečia, egzistuojanti įstatymų leidimo konstitucingumo kontrolė yra pakankama, todėl nebūtina steigti Konstitucinio Teismo“.

Skandinavijos šalių visų lygių teismai privalo vertinti įstatymų ir administracinių taisyklių konstitucingumą, kai to reikia nagrinėjant konkrečią bylą (Lietuvos teismai dėl konstitucingumo iškart kreipiasi į KT). Tik konfliktuojant dėl konstitucinių sprendimų žemesnėse teisminėse institucijose, šių šalių aukščiausiesiems teismams priklauso galutinio sprendimo teisė. Žinoma, Skandinavijos šalių įstatymų leidimo teisinės priežiūros sistemos nėra identiškos, bet viename straipsnyje neįmanoma visų bent kiek detaliau apžvelgti. Tai ir nėra šios straipsnio tikslas. Tačiau verta trumpai apžvelgti bent vienos šalies patirtį.

Suomijos Parlamente yra Konstitucinės teisės komitetas. Kaip ir kiti komitetai, jis sudarytas iš Parlamento narių. Gali pasirodyti, kad tas komitetas yra lietuviško KT atitikmuo. Taip nėra. Padedamas konstitucinės teisės specialistų, šis komitetas visam Parlamentui teikia tik rekomendacinio pobūdžio išvadas, ar rengiami įstatymai atitinka Suomijos Konstituciją. Suomijos Parlamentas beveik visada atsižvelgia į tokias išvadas. Jei jau veikiančio įstatymo konstitucingumo klausimas iškyla teisme, tai Suomijos Konstitucijos 106 straipsnis įpareigoja teismus elgtis taip: „Jei byloje, kurią nagrinėja teismas, įstatymo taikymas akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai, teismas turi atiduoti viršenybę Konstitucijos nuostatai“. Švedija turi labai panašią konstitucinę nuostatą, tačiau prie jos yra dar vienas sakinys: „Tačiau jei teisinę normą (prieštaraujančią Konstitucijai – aut. pastaba) patvirtino Parlamentas arba Vyriausybė, tai į tokią teisinę normą gali būti neatsižvelgiama tik aiškiai parodžius klaidą“.

Kodėl Lietuva pasirinko centralizuotą įstatymų leidimo teisinę priežiūrą - įsisteigė Konstitucinį Teismą? Galima išskirti dvi pagrindines priežastis. Pirma, tikėjosi prisijungti prie Europos Sąjungos ir pradėjusi rengti savo Konstituciją pavyzdžiu laikė kontinentinės Europos civilinės teisės valstybes, ypač Vokietiją, ir pirmenybę teikė jų patarimams. Antra, atsikračiusios komunistinių politbiurų, Lietuva ir kitos pokomunistinės šalys (išskyrus Estiją) nesugebėjo atsikratyti praradimo jausmo – trūko kažko, kas „tėviškai“ tartų paskutinį žodį ir „pamaitintų liaudį“. Konstitucinis Teismas idealiai tiko užpildyti atsiradusią tuštumą.

Teisininkai kartais prisipažįsta, kad konstituciniai teismai uzurpuoja Konstituciją ir tampa įstatymų leidėjais, turinčiais aukštesnę galią nei parlamentai. Tačiau jie visiškai nuoširdžiai pateisina tokią praktiką, o „argumentas“ visada būna toks: negi Seimas, sudarytas iš atsitiktinai išrinktų asmenų, gali parengti įstatymą profesionaliau negu tikri konstitucinės teisės profesionalai (akademikai)? Ginčytis neverta, geriausia atsakyti taip pat klausimu: kieno – KT ar Parlamento - klaidos (arba kvailystės ar savanaudiškumo) padariniai yra fatališkesnės? Ginčas baigtas, nes atsakymas akivaizdus: jei Seimas priima blogą ar tiesiog kvailą įstatymą, nėra jokių teisinių kliūčių tam pačiam ar išrinktam kitam Seimui tą įstatymą iškart taisyti. Jei KT paskelbia ydingą teisės aktą, tai jo beveik neįmanoma panaikinti ar pataisyti – jo teisinė galia Lietuvoje aukštesnė nei 1992 m. Konstitucijos.

Skaitytojui gali kilti klausimas, kodėl Vokietijoje ar Prancūzijoje jų konstituciniai teismai nesukelia tokių problemų kaip Lietuvoje. Negatyvių dalykų pasitaiko ir ten, bet Vakarų Europos civilizacinė patirtis ir kultūrinė tradicija stipriai varžo šias negatyvias tendencijas ir švelnina jų padarinius.

Lietuva daug laimėtų, jei pirma, iš 1992 m. LR Konstitucijos būtų išbrauktas VIII skirsnis „Konstitucinis Teismas“, antra, Suomijos pavyzdžiu Seime rengiamų teisės aktų atitikimo Konstitucijai patikra būtų pavesta pačiam Seimui, trečia, visos teisminės instancijos būtų įpareigotos vertinti įstatymų ir administracinių taisyklių konstitucingumą, kai to reikia nagrinėjant konkrečią bylą, ketvirta, konfliktuojant dėl konstitucinių sprendimų žemesnėse teisminėse institucijose, Aukščiausiajam Teismui būtų suteikta galutinio sprendimo teisė.

Akivaizdu, kad pasipriešinimas bus milžiniškas. Beveik neįmanoma, kad Seimas sugebėtų padaryti tokius Konstitucijos pakeitimus. Tačiau tie Seimo nariai, kuriems rūpi ir Lietuvos ateitis, galėtų daug padaryti organizuojant referendumą, kuriame tauta pati nuspręstų, ko jai reikia.

respublika.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Algis       2014-03-10 18:54

Joks pavienis asmuo, kurio konstitucinė teisės ar laisvės pažeistos pažeidžiant LR Konstituciją (30 str.) į KT kreiptis jokiu būdu negali . Tad kokiu pagrindu KT iš viso vadinamas teismu?

Taigi tam 12:01       2014-03-8 15:01

Seimas KT nerenka, bet seimas turi kontrolės teisę, t.y. už nusikalstamus nutarimus gali KT inicijuoti apkaltą.

Lina       2014-03-8 11:30

Musu busimo Prezidento gerb. N. Puteikio reikia paklausti ,ar jis ivykdys liustracija ,kad isvaikyti is aukstu postu komunistus vagis .

Sima       2014-03-8 11:27

Tokia pas mus didele korupcija kada uz pinigus galima papirkineti prokurorus, teisejus ir visus valdininkus ,tai konstitucinis teismas tik padeda tai igyvendinti . Panaikinti ji kuo greiciau arba referendumo budu .

to Taigi        2014-03-8 11:01

nuo Seimo KT nepriklauso, nes Seimas jo nerenka. KT būtina panaikinti. jis tapo pavojinga demokratijai ir piliečių laisvėms uždara kasta, primenančia Egipto žynius, kurios žodis visur paskutinis. Tai kam tada Seimas , Prezidentas, jei KT , kurio žmonės nerenka, sprendimai yra aukščiau visko? KT galutinai susikompromitavo, pirmiausia puolęs ginti teisėjų atlyginimų reikalus. Žemas lygis.

Pensininke       2014-03-8 7:38

Daug gero valstybeje pasiektumem jei rinkejai nebalsuotu uz sisteminiu partiju sarasus, kuriuose per 25 nepriklausomybes metus seime sedi tie patys ranku kilnotojai lojalus savo partiju vadams. Rinkim tik vienmandatininkus. Tariamos partiju programos - poperines, kol rinkejai nebus vieningi, tol sedes neigalus seimunai.

atsisakius komunistų...       2014-03-8 7:15

KT - tik komunistų šuneliai, kaip ir visa teisėsauga.

Liustracija būtina !!!!

Taigi       2014-03-8 2:27

Konstitucinis teismas čia ne prie ko, pagrindinis kaltininkas yra seimas, tai nuo jo priklauso koks yra Konstitucinis teismas.


Rekomenduojame

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.