Visuomenės pokyčių analizė, Religija ir filosofija, Žmogaus teisės, Žiniasklaida

Vytautas Budnikas. Žmogaus teisės: ar mes jas turime?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 13 d. 2:02

14     

    

Vytautas Budnikas. Žmogaus teisės: ar mes jas turime?

Šiemet Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai – 70.  Garsiai kalbama apie žmogaus teises, bet apie svarbiausia nekalbama, nutylima…

Sovietmečiu neturėjome ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Lietuvos pilietybės – visi buvome SSSR piliečiais, todėl neturėjome ir pilietinių teisių, kokias suprantame dabar: žodžio ir įsitikinimų laisvės, laisvai burtis į mitingus ar demonstracijas, laisvai išvykti į užsienio valstybes, skaityti visas leidžiamas knygas, laikraščius ir kt. Žmogau teisėmis nelegaliai rūpinosi Bažnyčia ir pogrindžio disidentai (pvz., Lietuvos Helsinkio grupė).

1989 m. dvidešimt dviejų žmonių grupė (mokslininkai, teisininkai, rašytojai, Bažnyčios atstovai ir disidentinio judėjimo dalyviai) parengė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo Deklaraciją ir 1990 m. gruodžio 15 d. įsteigė pirmąją oficialią žmogaus teisių organizaciją – žmogaus teisių gynimo asociaciją.                                                                                                                                                                                                                                                                                                     

Per pirmuosius nepriklausomybės dešimtmečius buvo patvirtinta nepriklausomos Lietuvos Konstitucija, panaikinta mirties bausmė, ratifikuota per 200 tarptautinių konvencijų, sutarčių ir protokolų, įtvirtinta savarankiška teisinė sistema, iš esmės pakeisi šalies Administracinių teisės pažeidimų, Civilinį ir Civilinio proceso, Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksai ir kt. Žmogaus teisių požiūriu Nepriklausomos Lietuvos padėtis nuo sovietinės pakito neatpažįstamai.

Tačiau trečiajame Nepriklausomybės dešimtmetyje pradėjo ryškėti naujas žmogaus teisių diskursas – žiniasklaidoje ėmė vyrauti neoliberalios visuomenės teisės. Imta akcentuoti tos pačios lyties asmenų teises į santuoką, ankstyvąjį vaikų lytinį (seksualinį) švietimą, dirbtinis apvaisinimą in vitro (mėgintuvėlyje), žmogaus teisę į eutanaziją, moters teisę į kūną, į abortus ir kitas teises. Jos tapo politinio manipuliavimo įrankiu ir palengva išstūmė pamatines piliečių konstitucines teises bei laisves: rinkimų teisę, susirinkimų, referendumų, žodžio ir įsitikinimų laisvę, piliečių dalyvavimą teisingumo vykdyme, savivaldą, šeimos, vaikų teises ir kt.

Rinkimų teisė

Šalies Konstitucijoje įtvirtinta, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Šią aukščiausią suverenią galią „Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Tačiau nurodytų teisių Lietuvos piliečiai negali realizuoti, nes jas riboja nedemokratiški rinkimų įstatymai, kurie svarbiausias galias suteikia politinėms partijoms (PP).

Šalies PP sudaro apie 6–10 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau net iki 2013 m. jos išlaikė kandidatų parinkimo monopolį į vietos savivaldą, Seimą ar Europos Parlamentą. Iki šiol PP gali kelti kandidatus sąrašais ir nebūtinai savo partijos narius. Regione jos gali neturėti nė vieno nario, tačiau turi teisę kelti savo kandidatą.

PP įstatymu yra rezervuotos vietos rinkimų komisijose, o jų atstovams, deleguotiems į VRK, nereikia turėti aukštojo teisinio išsilavinimo ir pan.

PP kandidatų sąrašus sudaro siauras asmenų ratas, kurio interesai retai sutampa su visuomenės interesais, jų sudarytuose sąrašuose esantys kandidatai Seimo rinkimuose vienu metu gali dalyvauti ir daugiamandatėse ir vienmandatėse apygardose.

PP kandidatų sąrašams piliečiai jokios įtakos daryti negali (nebent reitinguoti kandidatus).

PP interesams tarnauja ir partijų finansavimo tvarka. Juridiniai asmenys kandidatų remti negali, o fiziniams asmenims leidžiama aukoti tik nedideles sumas. Sisteminės PP už mokesčių mokėtojų lėšas gali finansuoti savo kandidatų reklamą ir užsakomuosius straipsnius, o save iškėlę fiziniai asmenys jokių lėšų iš valstybės negauna. Tuo pasireiškia nepartinių piliečių diskriminacija.

Dar neseniai nepartiniams rinkėjams buvo leista steigti visuomeninius rinkimų komitetus. Iš pradžių neleista turėti pavadinimų. Bet žmogaus teisių organizacijų dėka Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime konstatavo, jog tai prieštarauja Konstitucijai. Nuo šiol minėti komitetai gali turėti savo pavadinimus, tačiau esminių pokyčių nustatant rinkimų tvarką ir finansavimą neįvyko.

Mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos PP išlaiko rinkimuose į savivaldybių tarybas, Seimą, Europos Parlamentą kandidatų parinkimo monopolį, kartu primesdamos Tautai savo atstovavimą, kurio nenumato Konstitucija.

Referendumų teisė

Šalyje suvaržyta piliečių teisė svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu. Konstitucijos 9 str. nustato, kad referendumui inicijuoti reikalaujama 300 tūkst. iniciatorių parašų arba 12 proc. nuo rinkėjų skaičiaus, tuo tarpu Europos valstybėse ( Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje ) referendumui inicijuoti pakanka 1,2–1,4 proc. rinkėjų. Be to 2017 m. KT nustatė, jog LR Seimas iš anksto gali nuspręsti ir apriboti šią piliečių iniciatyvą, jeigu referendumo klausimas jam pasirodytų nepriimtinas.

Savivalda

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įteisinta dviejų pakopų savivaldos sistema: seniūnijos turėjo savivaldos teises), buvo įteisinta vienmandatė rinkimų sistema. Tačiau Aukščiausioji Taryba, o vėliau Seimas 1995 m. pakeitė įstatymus demokratijos nenaudai. Šiandien piliečiai realios savivaldos neturi – vietos bendruomenės negali išsirinkti savo seniūno, seniūnija neturi savo biudžeto. Vietos bendruomenės taip pat negali kelti savo kandidatų rinkimuose į savivaldybių tarybas, dalyvauti rinkimų komisijose ir kt.

Susirinkimų laisvė

LR Susirinkimų įstatymas riboja piliečių teisę taikiame susibūrime laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, daryti įtaką valstybės valdžios sprendimams, viešai prieš juos protestuoti. Ypač suvaržyta teisė į taikius piketus. Susirinkimų įstatymo normos prieštarauja ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2007 m. Taikių susirinkimų laisvės gairėms bei Europos žmogaus teisių teismų praktikai.

Pagal tarptautinės teisės normas valstybė privalo užtikrinti savo piliečiams ne leidiminę, bet pareikštinę konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarką. Jos nustato valstybėms prievolę leisti piliečiams taikiai ir nedelsiant (spontaniškai) reaguoti į atitinkamus įvykius. Spontaniškus susirinkimus valstybė turi vertinti kaip laukiamą (o ne išimtinį) sveikos demokratijos pasireiškimą.

Tačiau pagal galiojantį Susirinkimų įstatymą vietos valdžia gali be pagrindo neišduoti organizatoriui pažymėjimo dėl mitingo (eisenos) vietos, laiko ir formos, nenurodydama atsisakymo motyvų. Už tokį elgesį vietos valdžios atstovai yra atleisti nuo atsakomybės.

Žodžio, įsitikinimų ir informacijos laisvė

Piliečių įsitikinimų reiškimo laisvę garantuoja Konstitucijos 25 straipsnis (žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas). Ši laisvė šalyje formaliai neribojama, cenzūros nėra. Tačiau šiandien nepasikliaunama nacionalinės žiniasklaidos objektyvumu.

Siedamos pritraukti žiūrovų, skaitytojų ar klausytojų dėmesį medijos dažnai vaikosi „pigaus“ populiarumo, kartais informaciją pateikia tiesiog nesąžiningai. Kai kurios publikacijos ir laidos dažnai demonstruoja patyčias, pažeidėjų nebaudžiamumą, skatina žmonių teisinį nihilizmą ir jų tarpusavio priešpriešą. Žiniasklaidoje dažnai yra menkinami valstybingumo simboliai (demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis merginomis, arba Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis ir kt.).

Konstitucijos 25 straipsnyje nurodoma, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti „[…] žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę“. Šiuo atveju susiduriame su pasirinkimu nustatyti, kuri teisė yra pirmesnė ir svarbesnė: gauti bei skleisti informaciją, ar teisė į asmens garbę, orumą, privatų gyvenimą, dorovę ir kt.

Sprendžiant iš viešojoje erdvėje vykstančių rungtynių, kas įžūliau ir ciniškiau sumenkins, apjuodins kitą asmenį, pareigūną ar valstybės instituciją, susidaro įspūdis, kad visuomenė pirmumą teikia teisei gauti ir skleisti informaciją. Taip vyksta todėl, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonių steigėjai ir savininkai negyvena Lietuvoje, jie nėra suinteresuoti mūsų visuomenės stabilumu. Kita didesnė žiniasklaidos priemonių grupė priklauso stambaus verslo savininkams, kurių privatūs interesai retai sutampa su viešuoju interesu.

Žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolė

Be to, destruktyvų žiniasklaidos elgesį lemia įstatymų spragos jos teisiniame reguliavime ir administravime. Sąžiningumo principas nėra aiškiai įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme. Žurnalistai neretai piktnaudžiauja teise skleisti informaciją, dėl netinkamos išorinės žiniasklaidos priežiūros, kuri nėra atskirta nuo savitvarkos institucijų.

Žurnalistų etikos inspektorių skiria Seimas iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos pasiūlytų kandidatų. O pastaroji vienija būtent viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus. Kyla neišvengiamas interesų konfliktas – inspektorius negali veikti prieš informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, t. y. veikti nešališkai jį pasirinkusio subjekto atžvilgiu.

Ši kontrolė galėtų būti patikėta nešališkai parinktam pareigūnui – Inspektorių turėtų skirti Seimas Seimo Pirmininko teikimu, t.y. tokia pat tvarka, kaip yra skiriami Seimo, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas. Be to Inspektorius privalo turėti aukštąjį universitetinį teisininko išsilavinimą ir atitinkamą darbo stažą (šiuo metu gali būti bet kokios profesijos žmogus).

Dėl LRT kontrolės

LRT veiklą reglamentuoja Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Jis įpareigoja LRT vadovautis objektyvumo, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, o programose turi atsispindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus, jis draudžia įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. Tačiau LRT minėto įstatymo nesilaiko. Laidose vyrauja šališkumas, dalyviai atrenkami pagal priklausymą tik tam tikroms politinėms partijoms ir visuomenės grupėms, jose pažeidinėjamas žmogaus orumas, asmens nekaltumo prezumpciją.

Laidų šališkumą ir neobjektyvumą lemia neefektyvi LRT veiklos kontrolė. Pastarąją vykdo LRT taryba, kurią sudaro Prezidento, Seimo ir visuomeninių organizacijų skirti atstovai. Kilęs konfliktas tarp Seimo ir LRT atskleidė šios Tarybos neįgalumą kontroliuoti netgi LRT skiriamas Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšas.

Šeimos teisės

Šeima – valstybės pagrindas. Konstitucijoje nustatyta, kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“ (38 str.). Tačiau šiandien pavojus šeimai kyla dėl neoliberalios visuomenės deklaruojamų teisių, dalis kurių įtvirtintos Stambulo konvencijoje (Europos tarybos konvencija dėl smurto prie moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo).

Europos valstybėse jau kyla judėjimas prieš šią konvenciją, nes tikrasis jos tikslas – siekiamybė suvienodinti moterų ir vyrų socialinius vaidmenis. Joje yra atskiri sakiniai, nederantys su žmonių įprastiniu supratimu apie realybę.

Pvz., konvencijoje vyrauja tokia asmens lyties apibrėžimo sąvoka gender. Lietuviškai – socialinė lytis. Konvencijoje (3 str.) skelbiama, kad lytis yra „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena. veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Konvencijoje įtvirtinta nediskriminavimo dėl socialinės lyties tapatybės nuostata apima translyčius, transeksualus, transvestitus, vyrus, kurie rengiasi moteriškais rūbais ar atvirkščiai, t. y. visus tuos, kurių socialinės lyties tapatybė neatitinka lyties, kurią gavo gimdami (Konvencijos aiškinamasis memorandumas, 53 p.).

Pagal konvenciją kiekvienas asmuo turi savąją lyties tapatybę – asmuo gali būti arba vyru, arba moterimi, arba nei vyru, nei moterimi, arba ir vyru, ir moterimi ir t.t. Konvencija skatina atsisakyti vyriškumo ir moteriškumo kategorijų, priimti visas seksualines praktikas ir pagal jas spręsti apie lytinę tapatybę.

Tokios praktikos būtų diegiamos per švietimo sistemą (Konvencijos 11 ir 12 str.). Ratifikavus konvenciją atitinkamai būtų keičiamos formaliojo švietimo bei mokymo programos. Lietuva negalėtų teisintis, kad konvencija prieštarauja Konstitucijai, nes LR Konstitucija numato visų piliečių lygybę prieš įstatymą, Todėl nepakeitus Konstitucijos, Lietuva būtų kaltinama tarptautinių įsipareigojimų nevykdymu.

Šeimos sampratą sujaukė LR Konstitucinio Teismo (KT) 2011 m. rugsėjo 28 d. išaiškinimas. KT nurodė, jog „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Nustatęs, kad santuokos institutas nėra svarbiausius kuriant šeimą, KT nepasakė, kokiu kitu būdu galima kurti šeimą, nes jai kurti nepakanka emocinio prieraišumo, supratimo ir savanoriško apsisprendimo, kad du kartu gyvenančius asmenis galėtume laikyti šeima.

Santuokos instituto išskirtinumas

Santuokos instituto išskirtinumas pasireiškia tuo, kad sudarydami santuokas piliečiai prisiima įsipareigojimus ne tik sau, bet ir visuomenei. Tai labiausiai visuomenės interesus atitinkantis šeimos sudarymo modelis. Net ir KT minėtame nutarime patvirtino, kad „santuoka yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.“ Valstybė turėtų labiausiai remti ją, o ne visas šeimos formas be išlygų, juolab derinti savo įstatymus prie bet kurios visuomenės grupės pomėgių.

Tačiau nei Konstitucijoje, nei galiojančiuose teisės aktuose nėra, aiškiai išreikštos, išplėtotos normos, įtvirtinančios valstybės pareigą saugoti santuoką. Visuomenei peršama mintis, kad sugyventiniai taip pat gali būti pripažįstami šeima, nors pastarieji nenori ir patys vengia viešai deklaruoti savo ketinimus kurti šeimą.

ES pagrindinių teisių chartijoje nustatyta teisė tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinius įstatymus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija taip pat nustato „teisę tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinius valstybės įstatymus.

Tokiu būdu šeimos santykiai tarptautinėje teisėje yra priskiriami kiekvienos valstybės diskrecijai. Tačiau šalies įstatymų leidėjas nuolat yra spaudžiamas įvairių ES direktyvų, kuriose nedviprasmiškai leidžiama suprasti, jog šeimos santykių klausimu Tauta nebėra suverenas, kad įstatymų leidėjas ateityje gali būti įpareigotas pripažinti tai, ko nepripažįsta Lietuvos visuomenė ir ko neleidžia Konstitucija.

Partnerystė

Partnerystę siekiama prilyginti santuokos institutui. Esminis skirtumas tarp santuokos ir partnerystės yra tas, jog priešingai, nei partnerystė, santuokos institutas yra įtvirtintas tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Partnerystės institutas apskritai neminimas. Santuokos išskirtinumas pasireiškia tuo, jog tai yra socialinis institutas, per tūkstantmečius susiformavęs įvairiose pasaulio tautose ir nepriklausantis išskirtinai kuriai nors valstybei ar religijai. Tai yra viešas dviejų asmenų įsipareigojimas visuomenei ir bendruomenei kartu kurti šeimą. Tuo tarpu partnerystėje gyvenantys asmenys, deklaruodami savo teises, vengia viešo įsipareigojimo visuomenei.

Nevyriausybinės organizacijos

Šiandien šalyje veikia per 16 tūkst. įvairiausių nevyriausybinių organizacijų (NVO). Bent keli šimtai iš jų gina žmogaus teises. Daugelio „gynimas“ apsiriboja paraiškomis finansinei paramai gauti ir gautų lėšų įsisavinimu, todėl realaus poveikio visuomenės demokratizavimui jos neturi. Lietuvoje veikia ir Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, kurio tikslas – kurti palankią aplinką NVO, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas.

Tačiau minėto įstatymo nuostatos prieštarauja 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms (CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje. Jose imperatyviai nurodoma, jog valstybės valdžios institucijos negali kištis į NVO valdymą.

Rekomendacijų aiškinamajame memorandume netgi pabrėžiama, kad valdžios institucijoms neleidžiama nevyriausybines organizacijas valdyti ar paversti jas savo agentūromis (6 par. 28 str.).

Tuo tarpu Lietuvoje NVO plėtros įstatymas sudaro visas sąlygas valdžiai kontroliuoti NVO veiklą. Pirmiausia jis reglamentuoja Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymą. Šios tarybos įstatus tvirtina LR Vyriausybė. Pusę Lietuvos NVO tarybos narių sudaro valdžios deleguoti ir pusę – NVO atstovai. Tarybos sudėtį taip pat tvirtina Vyriausybė.

Analogiškai yra sudaromos regionų NVO tarybos. Jų įstatus ir sudėtį tvirtina vietos valdžia, kurį į šias tarybas deleguoja pusę savo atstovų. Tokiu būdu šios tarybos yra visiškai valdžios kontroliuojamos ir be pastarosios pritarimo negali priimti jokių sprendimų.

Tiek nacionalinėje taryboje, tiek regionų savivaldybių NVO tarybose dažniausiai visuomenei atstovauja nerinkti, viešųjų įstaigų paskirti asmenys. Šis ydingas įstatymas lemia, kad NVO plėtrai skiriamas lėšas nustato vienos ideologinės krypties vertybes propaguojanti NVO grupė, subūrusi į vadinamą nacionalinę koaliciją.

Paprastai tarpusavyje susiję šios grupės atstovai pakaitomis skiriami į Lietuvos NVO tarybą (skiria Vyriausybė), o pastaroji rengia projektus Lietuvos NVO veiklai finansuoti. Visuomeninė veikla, kuri stiprina Lietuvos suverenitetą, lietuvių kalbą, kultūrą, patriotinį auklėjimą, šeimą, t.y. stiprina Lietuvos valstybingumą dažniausiai neremiama. Šis visuomeninio gyvenimo valdymo modelis iš esmė atskleidžia priežastis, kodėl Lietuvoje nėra žymesnių savarankiškų savanorystės pagrindais paremtų pilietinių judėjimų.

Iš to kyla piliečių nusivylimas savo valstybe: maži atlyginimai, savivaldos nebuvimas, patriotiškumo, istorinės atminties slopinimas, valstybės simbolių menkinimas, negalėjimas dalyvauti ir įtakoti svarbesnių valdžios sprendimu priėmime, sukuria nevilties perspektyvą, skatinančią emigruoti.

Per selektyvų NVO veiklos finansavimą ir jų plėtros kontrolę, dalyvaudamos jų valdymo organuose ir absoliučiai kontroliuodamos veiklą, valstybės valdžios institucijos neleidžia atsirasti stipresniems pilietiniams judėjimas, kurie pažadintų visuomenę, kurie esmingai galėtų ginti konstitucines žmogaus teises.

Politinės partijos nėra suinteresuotos piliečių aktyvumu, joms niekada nepakaks politinės valios pakeisti minėtą NVO plėtros įstatymą, atsisakyti visapusiškos NVO veiklos kontrolės. Šiuo atveju Lietuvos valstybingumą ir konstitucines vertybes ginančioms organizacijoms prasminga vienytis į nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų aljansą (išsaugant savo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų, politinių partijų bei politinių organizacijų).

Tik savarankiškos ir nepriklausomos NVO gali priversti politikus ir valdžios institucijas ginti pamatines piliečių teises ir laisves, saugoti konstitucines vertybes, priimti tokius įstatymus, kurie užtikrintų žmonių galimybes išgyventi savo krašte, lietuvių tautos kultūros klestėjimą ir istorinį tęstinumą.

Pirmą kartą paskelbta „Sąjūdžio Atgimime“ 2018 m. spalį

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

s.m. redaktoriams       2018-12-14 1:27

išprotėjot? Sutikot būti bolševikų vadeliojami? Reikalauju greito atsakymo kas per velniava dedasi portalo techninėje dalyje.

Palaikom portalą,kuris       2018-12-13 23:23

atlaiko nemalonias atakas ir vėl keliasi gyvenimui.O dėl pliusiukų,tai smulkmena.Bus atstatyti ir jie.Svarbiausia esmė.

Ką tai reiškia?       2018-12-13 21:52

Perskaičiau straipsnį, nuomones supliusavau, suminusavau ir uždariau. Atsidarau vėl iš naujo - visur nuliai. Greitasis BŪDAS suveikė????????

Dzeikas       2018-12-13 21:23

Beje, pats klausimo pastatymas isbandymas “ant durniaus”. Kai bebaigdamas profesine technikos mokykla buvau gizelis-praktikantas vienoje imoneje, sefuojantis darbininkas lyg tarp kitko klausia: Matai tuos du vyrus parimusius prie darbastalio? Kuris is ju girtas? Ne vienas mano spejimas nebuvo teisingas. Sefas juokdamasis pasake teisinga atsakyma - abu!
Zmogaus teises mes visi turime. Kitas dalykas , kad eiliniam lietuviui ju nereikia. Na ka cia pradesi teises pumpuot tai vogt neleis. O valdzia jas pazeidzia tiek, kiek Briuselis leidzia. Nebus Briuselio tijuno - i tualeta lazo metu vaiksciosite grieztai pagal komanda ir ne daugiau 2 kartu per diena. Kaip mazdaug buvo Vilniaus “Lelijos” fabrike eilinems siuvejoms iki ES-ineje Lietuvoje.
Na bet banderlogams jeigu Lietuva laisva, tai pakentet galima.By tik W raides neiteisintu.

KGB rezervistams       2018-12-13 21:13

ir jų meilužėms būtent ir trukdo komentatoriai ir tie pliusiukai-minusiukai. Jie geriausi hakeriai pasaulyje - ruošiasi rinkimams ir E-balsavimui. Kelia ir nuleidžia reitingus, samdo demagogijos meno profesionalus iš VU ir mausto runkeliokus. Dezinfologijos katedra populiariausia tenais kaip LRT dezistės.

rinkėja iš Kauno       2018-12-13 20:30

keisti dalykai dedasi šitame portale būtent PO jo atgaivinimo. Jūs pastebėjote, kad visi vėlesni komentarai prie straipsnių rodo tik nulius? Kitaip tariant, nei kas giria, nei kas pritaria. Negi niekas nereaguoja? Atlikau mažytį eksperimentą. Prie teksto apie tai, kad buvo atakuotas tiesos.lt portalas, esančius komentarus pareitingavau. Kam nykštukas aukštyn, kam žemyn. Po kelių valandų atidarau - prie visų komentarų nuliai. Vėl pareitingavau. Ryte vėl nuliai. Šiandien tas žaidimas tęsiasi. Maždaug niekam tas portalas neįdomus,  niekas jo tekstų neskaito, nei pliusuoja , nei minusuoja.
Manau, tie, kas atsako už portalo turinį, turėtų labai rimtai pasiaiškinti, kas per žmonės jį aptarnauja techniškai. Ar norite laikyti žiurkes savo namuose?

Ignas       2018-12-13 17:49

Ar ne per daug kalbame apie individo teises? Ar per individo teises nepamiršome šventos tautos teisės - turėti savo valstybę?

Policeman       2018-12-13 13:00

Jūs tyrite teisę tylėti.
Viskas ką pasakysite, bus nukreipta prieš jus:)

Pradėkim        2018-12-13 12:26

nuo savęs. Tai gali kiekvienas. Vienas daug daugiau už Nulį. Kai atsiras du jau bus pradžia. Pradžia - pusė darbo. Autorius siūlo aiškią kryptį. To užtenka. Jau pasakyta: Nebijokite (siekti Teisingumo ir Vienybės. Visa kita bus pridėta).

Džeikuti,       2018-12-13 11:56

apie kokią laisvę ten pats čia kalbi, negrąžinęs teritorijos ir valstybingumo teisėtiems šeimininkams indėnams? Kada bus atstatytas teisingumas ir indėnai pagaliau galės, kaip žydai, išeiti iš nukariautojų vergijos. Žydai išėjo iš Egipto vergovės, o indėnams nenori šito leisti, ane? Postringauji nežinia apie ką.

Bankų avenių Doleriui($+$)       2018-12-13 11:50

Nesupranti, kad autorius nori aiškiai pasakyti dezistams, kad „Žmogaus teisių požiūriu Nepriklausomos Lietuvos padėtis nuo sovietinės pakito neatpažįstamai”, yra dviprasmiškas, nes autorius kritikuoja sovietinę sistemą, o aprašydamas padėtį dabartinėje Lietuvoje, piešia dar liūdnesnį vaizdą“, kaip Jūs čia paaiškinate, nes iš tikro trečdalio lietuvių socialinė – ekonominė padėtis dar blogesnė nei prie drg.L.Brežnevo, Jūsų žiniai, ar supratai dabar, Doleriuk? Ir dar: „stukalinimas“ yra bloga savybė, tad reiktų pačiam jos atsisakyti, sutariame? Nieko nepasako apie NVO, nes pati Lietuva nieko pakeisti negali. Yra pakabinta ir pasikabinusi, kaip kadais moksliukai, kad pasikabindavo Vilniaus univerkėje ant KGB. Todėl suprantama, kad padėtį Lietuvoje gali pakeisti tik naujai besiformuojančios kitos jėgos ES, nacionalinės jėgos, o ne Avenių Banko jėgos kaip dabar, ir „priversti politikus ir valdžios institucijas ginti pamatines piliečių teises ir laisves, saugoti konstitucines vertybes…”, - pridėčiau ir nacionalines vertybes. P.S. Doleris prie dolerio ir nėr Lietuvos - pyššš!..

Dzeikas       2018-12-13 11:42

Siaip tai nei laisve, nei teises neduodamos. Jos pasiimamos. O pasiimamos jos tada, kai yra vidinis ju poreikis kritineje sociumo maseje.
Kas yra laisves ir zmogaus teisiu nesejas? Tai visu pirma JAV visuomene (taciau ne valstybe. Valstybes Amerikos visuomene nemegsta ir laiko joz egzistavima mazesniu blogiu negu anarchija, vedanciai i laisves panaikinima. T.y. valstybe amerikieciams yra SALYGINIS geris, bet ne absoliutus, skirtingai nuo lietuviu, ypac “patriotu” kuriuos vadinciau politikuojanciais banderlogais) kuri leistu tarpti stipriojo teisei. Jeigu sutinkate su sia prielaida tai tesiam. Kaip susiformavo JAV? Kokie zmones ja suformavo? Kritine amerikieciu kolonijinio (iki 1776m) periodo dali sudare protestinis vakaru europos visuomenes sluoksnis. Is tu kuriuos lietuviai vadina nevykeliais ir durnais. Pagal ta mentaliteta Venckiene, Kedys, Pociunas, Budreviciene , Cilinskas yra butent durni. Nes paklausk eilini banderloga (vyraujantis lietuvio mentalinis tipas) ju poelgiu ivertinima, pvz. jeigu Venckienei ar Kedziui buvo siuloma “susitarti”, gausi vienareiksmi ju apibudinima “durniais”.  T.y. noredamas likti ir gyventi Lietuvos visuomeneje tu turi buti “nedurnas”. Ir tas filtras ima veikti ypac smarkiai kai jam neitakoja isorine jega.
T.y. procesai vyko ta linkme ,kad zmones kuriems vertybiu ierarchijoje laisve ir teises buvo prioritetines atsidurdavo JAV. O banderlogai - lietuvose. Kitas klausimas KODEL tada laisves ir teisiu samprata skverbiasi i lietuvas? Suveike materialioji amerikinio mentaliteto sekmes israiska. Pvz. paziuri toki Pulaski skyway (generolo Pawlowski estakada), toki amerikieciams eilini, pilka projekteli kurio statramsciai islydyti is legiruoto plieno, o to statramscio ilgis mazne 30m   , apacioje apimtis ...na namo ploto. O po to paziuri i “nacionalini stadiona” Lietuvoje kuri 20 metu nesuprasi ar stato, ar griauna. Tokie vaizdiniai pavyzdziai ir vercia banderlogines organizacijos visuomenes diegti laisves ir teises. Bet kadangi visuomeneje nera tam poreikio, nes islikima joje lemdavo visiskai priesingos nuostatos ir savybes, tai ta lietuviska laisve ir zmogaus teises gaunasi kaip “nacionalinis stadionas”, “valdovu rumai”, Gedimino bokstas.

stasys        2018-12-13 8:25

Str. įdomus ir padirbėta ties juo sąžiningai , bet kaip sakoma keli šaukštai deguto į medaus bačka ir viskas , jis tampa tik deklaracija norų.O kaip su tomis piliečiu teisėmis , tezėmis kurios lieka amžiams granito uola .? Konstitucija plataus teksto įstatymas kuri papildo detalėmis po juo žemiau esantys paprastieji įstatymai . Jei 92m ..sugriuvus senai politinei sistemai buvo būtina daugiamandačiu ir vienmandačiu rinkimu sistema , šiandiena gal to jau nereikia ?..bet autorius pats teigia 8-10 pr. palaiko PP tada kokia valstybės valdymo forma Jis siūlo .? chaotiškai kuriamu komitetu , kurie vėliau perauga į vienadienes Drąsos partijas, chaosas negali tapti tvarios valstybės gyvavimo forma . Tam kad tos teisės taptų tikros autoriau turi savo norus išgryninti apeinant politikavimą .Aš tikiu kad visas ar bent dauguma pastabu galima butu atsižvelgti , bet jas pavertus įrankiu kažkam gauti valdžios na neišmintinga . Teises reikia atsikovoti , o ta galima padaryti kai brandos lygis visuomenėje bus pasiektas ir taps poreikiu . Žiur. į mokytoju str.

$+$       2018-12-13 5:16

Esminis demokratijos valstybėje atsiradimo požimis, tai galimybė žmogui turėti savo teises ir tinkamai jas ginti. Brandžios demokratijos valstybėje požymis yra žmogaus teisių pažeidimų (rimtų) nebuvimas, dėl efektyviai veikiančios institucinės prevencinės sistemos, sukuriančios tiek teisinius, tiek socialinius pagrindus, kurie laikui bėgant perauga į kultūrinę tradiciją.
⤴⤴⤴
Šį komentarą rašiau prieš savaitę. Nors nesureikšminu savo nuomonės, bet faktas, kad jis buvo įvertintas špygomis į apačią, ledžia manyti, kad lietviams nelabai rūpi jų teisės.

O šiaip, autoriaus teiginys, kad „Žmogaus teisių požiūriu Nepriklausomos Lietuvos padėtis nuo sovietinės pakito neatpažįstamai”, yra dviprasmiškas, nes autorius kritikuoja sovietinę sistemą, o aprašydamas padėtį dabartinėje Lietuvoje, piešia dar liūdnesnį vaizdą. Bet svarbiausia, kad autorius taip ir nepasako kokie NSO (neatpažinti skraidantys objektai) atskraidins į Lietuvą tas savarankiškas ir nepriklausomas NVO, kurios „gali priversti politikus ir valdžios institucijas ginti pamatines piliečių teises ir laisves, saugoti konstitucines vertybes…”

Taigi, matau eilinį konstatuojamąjį straipsnį arba bandymą konkuruoti su V. Radžvilu, graudulingų straipsnių epe.


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.