Emigracija, imigracija, demografija

Vytautas Budnikas. Emigracija: ar suderinami valstybės ir pramonininkų interesai?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 27 d. 17:51

8     

    

Vytautas Budnikas. Emigracija: ar suderinami valstybės ir pramonininkų interesai?

pozicija.org

Praėjusią savaitę LVŽS paskelbė inicijuojanti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos.

Ryškias politikų iniciatyvas paprastai lydi rutininiai Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovų pareiškimai. Robertas Dargis „delfyje“ paskubėjo nusivilti galimu politikų susitarimu pareikšdamas, jog pirmiausiai reikia svarstyti leidimą atvykti į Lietuvą trečiųjų šalių gyventojams – apytikriai kasmet jų reikėtų apie 20 tūkst.

„Tai tikrai yra dar nepakankamas kiekis, kad mes galėtume subalansuoti savo gyventojų netekimą, – teigia R.Dargis. – Pirmas žingsnis – trečiųjų šalių žmonės, galėtų atvykti studijuoti į Lietuvą“.

Savo Lietuvos ateities viziją jis atskleidžia dar plačiau pasakodamas apie pokalbį su moksleiviais, kurių du trečdaliai ketina palikti Lietuvą. Juos turėtų pakeisti ukrainiečiai ir kiti atvykėliai iš trečiųjų šalių.

„Pažiūrėkime į lenkus, kurie per Rusijos–Ukrainos karo konfliktą įsileido ukrainiečių, skaičiuojama, daugiau nei 1,4 mln. Ir jie visiškai nemato problemos“, – sako jis.

Tačiau ši pramonininkų lyderio logika visai nesutampa su lietuvių tautos lūkesčiais, kuriai, priešingai nei pramonininkams, pigi „darbo jėga“ nėra prioritetinis dalykas. Gyventojai masiškai neemigruotų, jeigu Lietuvos verslininkai savo darbuotojams mokėtų sąžiningus atlyginimus.

Kovo 23 d. Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (SKLN) Nacionalinio komiteto pasitarime ekonomikos prof. dr. Audrius Rudys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo našumas sudaro 75 proc. ES vidurkio, tačiau darbuotojams sumokamo atlygio dydis sudaro vos 40 proc. ES vidurkio. Vadinasi, verslininkai nesumoka darbuotojams to, ką jie uždirba, t.y. nesąžiningai nusavina apie 35 proc. uždarbio, kurį savo darbuotojams sumoka kitų ES valstybių verslininkai.

Pasitarime dalyvavęs Seimo TS-LKD frakcijos atstovas Žygimantas Pavilionis išreiškė apgailestavimą dėl nevaldomos emigracijos masto: „Mano, kaip buvusio ambasadoriaus, patirtis leido pažinti daugybę tautiečių, baigusių aukštąsias mokyklas, netgi profesorių, atvykusių į JAV arba Angliją dirbti indų plovėjais. Dažnai bendrauju su Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomene. Tūkstančiai lietuvių reemigruotų – grįžtų į Lietuvą, jei gautų čia bent minimalų atlygį, koks mokamas toje šalyse. Netgi aukštos kvalifikacijos IT specialistai sutiktų grįžti dirbti, jeigu jiems mokėtų minimalų atlyginimą, kokį moka Didžiojoje Britanijoje“.

Paklaustas, kokio dydžio atlyginimas galėtų būti, Ž.Pavilionis pasakė, jog už 1000 eurų daugelis dirbtų Lietuvoje, nes čia jų gimtasis kraštas, gamta, artimieji…

Štai toks nesuderinamumas: politikai nuogąstauja ir planuoja, kaip susigrąžinti svetur išvykusius tautiečius, o pramonininkai kuria planus, kaip į Lietuvą iš trečiųjų šalių įsileisti pigesnės darbo jėgos. Ar galima suderinti tokius skirtingus politikų ir pramonininkų interesus?

Valstybei verslas nėra svarbiausias tikslas – tai tik priemonė bendram gėriui kurti. Todėl akademinės bendruomenės atstovai ir SKLN Nacionalinio komiteto nariai skeptiškai vertina pramonininkų atstovo siūlymus kuo skubiau įsileisti trečiųjų šalių „darbo jėgą“. Kartu pritaria jam, kad emigracijai stabdyti būtinos kompleksinės priemonės.

Daugelio nuomone, įvairūs politinių partijų susitarimai taps prasmingi, jei politikai sau kels aukščiausius tikslus – laikys lietuvių tautos, kalbos, kultūros išsaugojimą ir Lietuvos valstybės tęstinumą svarbiausiu valstybės prioritetu. Logiška manyti, kad svarbiausi valstybės prioritetai turi būti įtvirtinti svarbiausiuose valstybės dokumentuose. Estijos politikai šalies Konstitucijoje (preambulė) įtvirtino nuostatą, kad valstybės tikslas – išsaugoti estų tautą, kalbą, kultūrą ir Estijos valstybę amžiams.

Lietuvos politikai svarbiausią valstybės prioritetą turėtų įtvirtinti bent ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje. Jam įgyvendinti valstybė turėtų parengti nacionalinę programą, kurioje būtų numatyti būdai, kaip mažinti žmonių socialinę atskirtį, gerinti šalies ekonomikos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės sistemos būklę. Švietimo programose turėtų būti jaunimo patriotinis auklėjimas, istorinės savimonės ugdymas. Naudojantis Lenkijos ir Estijos patirtimi turėtų būti numatytos priemonės šeimai remti ir vaikų gimstamumui skatinti. Reikia kurti informacinę sistemą, teikiančią pagalbą reemigrantams, norintiems grįžti į Lietuvą.

Suprantama, kad emigracijos ir demografijos reikalams turėtų būti įkurta kompetentinga, reikiamas galias turinti institucija. Visuomenės atstovai siūlo įsteigti Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą. Taip pat sudaryti politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę prie Vyriausybės, įkurti demografijos reikalų struktūras svarbiausiose valstybės ir savivaldos institucijose.

Būtina domėtis, kaip naujai priimami Lietuvos įstatymai ir teisės aktai įtakoja emigraciją, todėl reikėtų įvesti reikalavimą kiekvieną naują teisės aktą ar įstatymo pataisą vertinti poveikio emigracijai ir šalies demografinei būklei aspektu.

Nemažą įtaką masinei emigracijai turi viešoji informacinė erdvė. Todėl įstatymų leidėjas nepažeisdamas konstitucinės piliečių informacijos, žodžio ir įsitikimų laisvės, turėtų siekti sureguliuoti žmonių santykius taip, kad viešojoje erdvėje būtų ribojamas smurtas, patyčios, žmonių žeminimas, Lietuvos valstybės simbolių niekinimas ir kiti negatyvūs dalykai, skatinantys žmonių nusivylimą savo valstybe.

Tad pramonininkų konfederacijos lyderio R.Dargio mintys dėl trečiųjų šalių darbo jėgos įsileidimo į Lietuvą ankstyvos. Kiti jo palinkėjimai – dėl universitetų ir mokyklų reformos – gali būti prasmingi tik įvardijus svarbiausią valstybės prioritetą – lietuvių tautos, kultūros, kalbos ir valstybės išlikimą ir pradėjus rengti emigracijos ir demografijos krizės suvaldymo nacionalinę programą, kuri vėluoja jau antrą dešimtmetį.

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2017-03-29 17:07

Albina,Airija susigrazino airius i LAISVA sali.Ka galima sugrazinti i baudziavini dvara? Cholopus? Kad pinigai baigesi natgi mazai daliai isvaziavusiu cholopu neuzteks privilioti.Laisvus zmones? Tokie jeigu is nostalgijos atvaziuoja, tai susidure su pvz. tautisku mentu stabdymu siaip sau, profilaktiskai, nes reidas - pasislyksti ir nusispjove vaziuoja atgal.Ir panasiu istatymu cholopams(baudziaunykams skirtu) - pluostas ir visi jie, paragavusiems laisves zmonems, tai kirtis skuduru per veida.
O kai isgirsti kai patriotai pateisina tokia beteise (“visai tvarkos nebus”) paprasciausiai issysnypscia nosi.
Ner apie ka kalbeti nei su tautiskais valdziagyviais nei su patriotais - pusgalviais.

albina       2017-03-29 15:22

Nauja valdžia gavo ne kokį paveldą:žmonės nusivylę teisėsauga,teisingumu,nepasitiki valdžia,netiki ateitimi ir gerove.Juk visada sunkiau perstatyti,negu naujai statyti.Pradžia sunki,bet viltinga,nors tiek daug ir verslo,ir valdžios nori gyventi nieko nekeičiant.Jei ponai gali savo įmones registruot bet kur,kad tik išvengtų savos valstybės mokesčių,jei seimūnai mašinas registruoja pas kaimynus,tai ir eilinis skuodžia kur geriau.Pilietinė visuomenė sunkiai gimsta,mes ne vieningi,bendruomeniškumas labai menkas.Reikia mokytis iš Airijos:susigrąžino savo piliečius.Aktualus klausimas: KĄ DARYTI?Nieko nedaryti yra pražūtinga.

> 16:45       2017-03-29 10:02

Malonėkite užbaigti sakinį: Vatikanas pasimetęs…Dėl kokios priežasties? Kam (pvz) Jums reikalingas Vatikanas? Katalikų kunigai skelbiasi esą  tarpininkais su Dievu. Šis jų verslas beviltiškai paseno. Dargiui trūksta mūrininkų. Vatikanui trūksta kunigų. Išimtis Lenkija. Išimtys patvirtina taisyklę.

Pasaulyje piktybiškai       2017-03-28 16:45

dominuoja materiali pasaulėžiūra.Nėra pusiausvyros.Vatikanas pasimetęs.

Marginalas       2017-03-28 15:22

Įdomu, kad p. Budnikas, skaitydamas KKKonstitucijas, surado valstybių, kurių interesai nėra pramonininkų interesai!
Jau neminėkim nesuvokimo, kad masinės migracijos (o kartu ir jas skatinantis “musulmonų” terorizmas) yra dalis pačios pramonininkų ir bankininkų ideologijos (“laisvas kapitalo, prekių ir badmiriaujančios darbo jėgos judėjimas”).

Dzeikas       2017-03-28 5:29

Juozai, as negirdejau, kad valdantieji verciami APLINKYBIU suteiktu kazkam tai laisve.Visa sistema uzdrozta ant leisti-neleisti principo ir bet kokie bandymai keisti si principa bus uzgniaziami.Reikes - ir uzliejami krauju, kaip Mergaites byla.
Arba sakykim Seimas leis istatymu, o ministru kabinetas poistatyminiu aktu druas.Kaip atsitiko su leidimu savanoriams ir sauliams isigyti ir laikyti namuose ginklus.Galima, bet nera poistatyminiu aktu, todel negalima.
T.y. panasu, kad ibaudziavinimo procesas tesiasi ir mes gaistame laika ir virpiname ora.
O zmones teisingai daro, kad bega: geriau tegul praranda kalba, negu gyvybe.Kas galvoja kitaip(patriotai) - yra sudponiu pasubinotai. Todel as ju taip ir nemegstu.

Juozas       2017-03-27 20:38

Na, Budniko rašliava truputį geresnė už Dargio, bet tik tiek. Vėl girdime, kad reikia naujų institucijų, komitetų... Dar apriboti žmonių nuomonių reiškimą- negali žmogaus teisių gynėjai be to niekaip. Va taip ir dauginasi veltėdžiai kaip triušiai, taip melžia biudžetą.
Jei kas nežino emigracijos priežasčių, lai nuvažiuoja į oro uostą ir paklausinėja išvažiuojančių- atsakymus gaus per dieną. O po to Seimas ir Vyriausybė turi skubiai pradėti naudotis jiems suteiktomis galiomis- pašalinti visus faktorius, dėl ko išvyksta žmonės. Tam jie turi mokesčių sistemą, šeimų rėmimo sistemą, teisėtvarkos sistemą. Skubiai reikia sutvarkyti viešuosius pirkimus, kyšius visose instancijose- atsiras pinigų geriems tikslams. Pasirūpinti, kad šalis iš policinės Bauduvos taptų laisva Lietuva.

Dzeikas       2017-03-27 18:32

Jeigu tautiski pramonininkai moketu ka nors daugiau negu priCHvatizuoti valstybines imones, o valstybe turetu jegu ir valios iseiti is pramonininku perkamos mergses vaidmens, - tai pramonininkams butu pasakyta, kad trukstant darbo jegos uz ja reikia brangiau moketi.
Manau atlyginimai ir darbo salygos puikiausiai susireguliuotu savaime, jeigu valstybe dirbtinai nepalaikytu pramonininku.Tam labai padetu liberalus (liberalus pagal turini, o ne pagal valdziukes i si zodi ideta prasme) DK.Kaipo darbuotuojo lengvas ir laisvas pasitraukimas nuo darbdavio (kaip JAV, spjovei, uzfiksavai darbo pabaiga, ir isejai , cia pat vietoj.Ir nieko darbuotuojui uz tai nebus), supaprastintas streiku organizavimas.Valstybei tada nereiktu jokiu minimumu nurodineti, darbuotuojai patys sureguliuotu ji pagal paklausos-pasiulos desni.Darbdaviui palikt teise skelbt lokauta - jei jis mano, kad nauju darbuotuoju radimas, apmokymas atpirks sanaudas - tegul skelbia lokauta.
O kelias kaip kovot su darbuotuoju trukumu labai paprastas: apart konkurentabilaus atlyginimo, darbuotuoju apmokymas, sudetingos technikos igyjimas, mazoji mechanizacija.
Tegul pas amerikiecius mokinasi: iki siol pamenu, kaip per kepure gavau uz tai, kibirus su skiediniu rankomis nesiau.Pasirodo net ir VIENA kibira su skiediniu, reikia vezt su autokrautuvu. Savaime suprantama, autokrautuva turi valdyt kaip kisenvagis savo pirstus, kad vysnia nuo zemes sake paimt galetum. Ir padet krovini ant automobilio stogo reikia ne rankomis, o autokrautuvu, taip , kad sakes nepaliestu skardos.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.