Istorija

Vysk. Teofiliaus Matulionio antrasis tardymo protokolas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gruodžio 21 d. 10:53

2     

    

Vysk. Teofiliaus Matulionio antrasis tardymo protokolas

teofilus.lt

Pirmąjį tardymo protokolą rasite – ČIA.

1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus.

Siūlome susipažinti su pirmojo tardymo medžiaga, kurioje vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis. Antrasis tardymo protokolo yra du variantai, jie beveik tokie patys, tačiau yra ir skirtumų. Pateikiame antrąjį variantą.

Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,

TARDYMO PROTOKOLAS

Vilnius 1946 m. gruodžio 27 d.

Tardymas pradėtas 11 valandą.

Tardymas baigtas 17 valandą.

KLAUSIMAS: Mums yra žinoma, kad jūs keletą metų aktyviai dirbote antitarybinį darbą, palaikėte ryšius su antitarybiniu nacionalistiniu pogrindžiu Lietuvoje ir padėjote šiam pogrindžiui.

ATSAKYMAS: Aš antitarybinio darbo nedirbau, ryšių su pogrindžiu nepalaikiau ir jam nepadėjau.

KLAUSIMAS: Tai netiesa, mes turime dokumentų, patvirtinančių Jūsų antitarybinę veiklą.

ATSAKYMAS: Atvirkščiai, aš buvau ginkluotų gaujų, veikiančių Lietuvos teritorijoje, likvidavimo šalininkas.

KLAUSIMAS: Ką Jūs dėl to padarėte?

ATSAKYMAS: Nieko, išskyrus krikščioniškųjų tiesų ir moralės tiesų išdėstymą.

KLAUSIMAS: Ar jūs neturėjote kitų priemonių?

ATSAKYMAS: Ne.

KLAUSIMAS: Kai kurie vyskupai parašė atsišaukimus, smerkiančius banditizmą, o kai kurie kunigai bažnyčiose ragino, kad giminaičiai paveiktų banditus ir grąžintų juos į taikų gyvenimą. Kodėl Jūs to nedarėte?

ATSAKYMAS: Pagrindinis motyvas buvo tas, kad aš nebuvau tikras, jog legalizavęsi banditai Tarybų valdžios nebus nubausti už jų padarytus nusikaltimus, ir dėl to nenorėjau imtis moralinės atsakomybės banditų formuočių nariams, jų šeimoms ir artimiesiems giminaičiams.

Be to, aš maniau, kad atsišaukimai, smerkiantys banditizmą, ir raginimai bažnyčiose dėl to, kad giminaičiai paveiktų banditus, nėra veiksminga ir radikali priemonė likviduojant banditizmą, nes banditų formuočių dalyvių nuomone, dvasininkija tai daro ne savo iniciatyva, o dėl Tarybų valdžios organų spaudimo.

KLAUSIMAS: Vadinasi, Jūs pats nieko nepadarėte dėl banditizmo išnaikinimo Lietuvoje ir, matyt, davėte Jūsų vyskupijos kunigams nurodymus, kad jie nenaudotų turimų priemonių prieš banditizmą.

ATSAKYMAS: Kaišiadorių vyskupijos kunigams aš daviau nurodymus raštu ir žodžiu, kad jie nesikištų į politinių klausimų spendimą ir nenaudotų bažnyčios kaip vienų ar kitų Tarybų valdžios priemonių tribūnos. Specialių nurodymų, kad kunigai vengtų dėti pastangų likviduojant banditizmą Lietuvoje, aš nedaviau, bet nedaviau ir nurodymo, kad jie užsiimtų tuo klausimu.

KLAUSIMAS: Mums žinoma, kad didelė dalis Jūsų valdomos Kaišiadorių vyskupijos kunigų nepanaudoja turimų priemonių prieš banditizmą tik todėl, kad Jūs tai daryti jiems uždraudėte.

ATSAKYMAS: Aš tik perspėjau man pavaldžius kunigus dėl nesikišimo į politinių klausimų spendimą ir kad jie nenaudotų bažnyčios kaip Tarybų valdžios priemonių tribūnos.

KLAUSIMAS: Kodėl gi Jūs draudėte kunigams skaityti bažnyčiose laiškus, kurie būtų padėję likviduoti banditizmą?

ATSAKYMAS: Kiek atsimenu, į mane kreipėsi vienas ar du kunigai, prašydami leidimo perskaityti bažnyčiose tikintiesiems arkivyskupo REINIO ir prelato JOKUBAUSKO laiškus, kvietusius banditinių formuluočių dalyvius grįžti į taikų gyvenimą, tačiau aš to neleidau daryti. Jeigu į mane būtų kreipęsi ir daugiau kunigų dėl leidimo šiuo klausimu, aš taip pat būčiau neleidęs to daryti, nes bažnyčiose skaitomi tik savo vyskupijos vyskupo arba visų Lietuvos vyskupų pasirašyti pastoraciniai laiškai.

KLAUSIMAS: Kokių motyvų tai darydamas Jūs dar turėjote?

ATSAKYMAS: Išskyrus tai, kad, kaip jau parodžiau anksčiau, aš neigiamai vertinu visokius dvasininkų atsišaukimus, smerkiančius banditizmą, kitokių motyvų aš neturėjau.

KLAUSIMAS: Jūs nesuinteresuotas banditizmo likvidavimu Lietuvoje dėl to, kad esate aršus Tarybų valdžios priešas.

ATSAKYMAS: Aš tai neigiu.

KLAUSIMAS: Jūs ne tik dirbote antitarybinį darbą, bet ir davėte Jums pavaldiems kunigams nurodymus dirbti antitarybinį darbą.

ATSAKYMAS: Antitarybinio darbo aš nedirbau, todėl negalėjau duoti nurodymų dirbti tokį darbą man pavaldiems kunigams.

KLAUSIMAS: Jums skaitoma ištrauka iš Jūsų 1943 m. liepos 12 d. cirkuliaro kunigams: „Bolševikai mus naikino netik fiziškai, bet ir morališkai“ ir t.t. Šioje ištraukoje aiškiai matyti Jūsų priešiškas nusistatymas Tarybų valdžios atžvilgiu. Ar Jūs su tuo sutinkate?

ATSAKYMAS: Aš pripažįstu, kad 1943 m. parašytame cirkuliare kunigams išdėsčiau priešiškas Tarybų valdžiai mintis, bet aš tai parašiau veikiamas 1940-1941 metų įvykių įspūdžių, kai Tarybų valdžios organai išvežė iš Lietuvos didelę dalį lietuvių.

KLAUSIMAS: Iš Lietuvos buvo išvežti asmenys, dirbę antitarybinį darbą.

ATSAKYMAS: Aš susidariau nuomonę, kad Tarybų valdžios organai išvežė iš Lietuvos ir asmenis, nepriklausiusius antitarybiniams elementams.

KLAUSIMAS: 1943-1944 m. Jūs parašėte ne vieną laišką vyskupijos tikintiesiems, kuriuose kvietėte juos į kovą prieš Tarybų valdžią. Koks buvo šių laiškų tikslas? Prieš ką jie buvo nukreipti?

ATSAKYMAS: Man sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau turiu pasakyti, kad, rašydamas šį cirkuliarą, kovos su Tarybų valdžia tikslų aš neturėjau. Aš prisipažįstu, kad mano laiškai tikintiesiems iš dalies buvo prieš bolševizmą, prieš Tarybų valdžią ir prieš lietuvius, 1940-1941 metais aktyviai vykdžiusius Tarybų valdžios politiką Lietuvoje.

KLAUSIMAS: Kas paskatino Jus parašyti antitarybinio turinio laiškus?

ATSAKYMAS: Pagrindinė priežastis, paskatinusi mane parašyti šiuos laiškus, buvo mano nepritarimas Tarybų valdžios politikai religiniu klausimu, mano nuomone, Tarybų valdžia, persekiojo religiją, todėl aš ir raginau tikinčiuosius melstis už tai, kad nebe pasikartotų 1940 metai, kai Lietuva įėjo į Tarybų Sąjungos sudėtį. Be to, tam mane paskatino atskirų katalikų pokalbių apie Tarybų valdžios organų baudžiamąją politiką 1940-1941 metais įtaka.

KLAUSIMAS: Ar Jūsų antitarybiniai laiškai atitiko Jūsų politinius įsitikinimus ir nuotaikas?

ATSAKYMAS:  Tuo metu, kai juos rašiau, atitiko, tačiau tai buvo vokiečių okupacijos metais, kai Tarybų valdžia Lietuvoje neegzistavo ir aš nebuvau tikras, kad ji vėl bus atkurta, o jeigu Tarybų valdžia vis dėl to būtų grįžusi į Lietuvą, aš norėjau, kad tikintys lietuviai griežtai laikytųsi religijos, nepasiduotų bolševikų ir jų sukurtų organizacijų vykdomai antireliginei propagandai.

KLAUSIMAS: Ar Jūsų laiškus kunigai turėjo būtinai perskaityti tikintiesiems?

ATSAKYMAS: Taip, visi mano laiškai buvo privalomi vyskupijos kunigams, ir jie juos perskaitydavo tikintiesiems bažnyčiose.

KLAUSIMAS: Vadinasi, Jūs davėte nurodymus Jums pavaldžiai dvasininkijai skleisti antitarybinę propagandą. Ar Jūs tai pripažįstate?

ATSAKYMAS: Iš dalies pripažįstu, tačiau rašydamas šiek tiek antitarybinio turinio laiškus aš neturėjau tikslo skleisti antitarybinę propagandą tarp tikinčiųjų, todėl ir nenoriu pripažinti, kad aš daviau nurodymus pavaldžiai dvasininkijai vesti antitarybinę propagandą.

KLAUSIMAS: Ką gi Jūs laikote antitarybine propaganda?

ATSAKYMAS: Kai asmuo arba grupė asmenų, turėdami apibrėžtą tikslą, skleidžia tarp gyventojų šmeižikiškus prasimanymus prieš Tarybų valdžią, raginančius ją nuversti.

KLAUSIMAS: Jūsų laiškai kaip tik ir atitinka šį apibrėžimą.

ATSAKYMAS: Aš nepripažįstu, kad savo laiškais skleidžiau antitarybinę propagandą, nes tokio tikslo neturėjau. Antitarybinio turinio laiškus parašiau dėl anksčiau minėtų priežasčių.

KLAUSIMAS: Tardymo pradžioje Jūs teigėte, kad po vokiečių išvijimo iš Lietuvos uždraudėte Jums pavaldiems kunigams kištis į politinių klausimų sprendimą ir nenaudoti bažnyčios vienų ar kitų Tarybų valdžios priemonių vykdymui. Kodėl tuomet vokiečių okupacijos metu Lietuvos TSR leidote kunigams skaityti antitarybinius politinius laiškus?

ATSAKYMAS: Į šį klausimą aš jau atsakiau atsakinėdamas į ankstesnius klausimus. Be to aš nenorėjau leisti Lietuvoje paplisti bedievybei.

KLAUSIMAS: Vokiečių okupacijos metais Jūs kvietėte tikinčiuosius melstis už tuos, kurie kovojo prieš Tarybų valdžią, ir leidote cirkuliarus kunigams dėl lėšų rinkimo išvežtųjų į tolimuosius Tarybų Sąjungos rajonus ir banditų būrių šeimoms. Kas paskatino Jus tai daryti?

ATSAKYMAS: Tam mane skatino krikščioniški ir labdaringi tikslai.

KLAUSIMAS: Jūs esate Tarybų valdžios pralaimėjimo šalininkas, todėl ir dirbote antitarybinį darbą pats ir raginote tai daryti Jums pavaldžius kunigus.

ATSAKYMAS: Aš savęs nelaikau Tarybų valdžios pralaimėjimo šalininku, o tik nepritariu jos politikai religiniu klausimu ir represyvinei politikai. Be to, kad aš vokiečių okupacijos metais parašiau kelis iš dalies antitarybinio turinio laiškus tikintiesiems, aš nieko daugiau prieš Tarybų valdžią nedariau ir man pavaldžių dvasininkų dirbti antitarybinio darbo neraginau, išskyrus tai, kad jie skaitė tikintiesiems mano antitarybinio turinio laiškus.

KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad ir po vokiečių išvijimo iš Lietuvos TSR Jūs aktyviai dirbote antitarybinį darbą. Ar pripažįstate tai?

ATSAKYMAS: Jokio antitarybinio darbo po vokiečių išvijimo iš Lietuvos TSR aš nedirbau. Visus neaiškius klausimus ir savo nesutikimą su vienomis ar kitomis Tarybų valdžios priemonėmis aš stengiausi išspęsti oficialiu būdu, kreipdamasis šiais klausimais į vadovaujančius Tarybų valdžios organus. Pogrindinio darbo aš nedirbau ir ryšių su pogrindžiu nepalaikiau. Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai, asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.

(Vysk. T. MATULIONIO parašas)

Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio virš. pav. vyr. leitenantas Golicynas

(parašas)

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Garbė vyskupui Teofiliui       2018-12-21 22:06

Sąžiningas vyskupas. Atviri atsakymai. Jokios pompos. Ar psiaudo patriotizmo. Aukštos moralės asmenybė. Manau, kad ir šiandien dar tokių dvasininkų pasitaiko. Labai blaivūs atsakymai. KIta vertus. ir tardytojo klausimai normalūs. Akivaizdu, kad iš Galycinų ....

ale,       2018-12-21 11:25

kaip laiku šie tardymo protokolai. Tai lyg mums paliktas testamentas, kaip dabar turime elgtis su šių laikų policinėje sistemoje. Poiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje, pagrindiniai elementai buvo kryžius, Šventosios Dvasios gūsis ir šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis!”. Taip pat paraginimas žiūrėti į savo praeities šaknis.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.