Religija ir filosofija

Vysk. Jonas Kauneckas. Ne gėlių, o maldų laukia mirusieji, kaip gyvieji teisingumo

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 21 d. 12:22

28     

    

Vysk. Jonas Kauneckas. Ne gėlių, o maldų laukia mirusieji, kaip gyvieji teisingumo

Apie Kristų – Visatos valdovą pranašas Danielius šiandien mums sako: „Jo viešpatavimas – amžinas… Jo karalystė niekad nežlugs!“

Pasaulis nukankino milijonus Jo išpažinėjų, bet Jo karalystės nenugalėjo. Šiandien gerbiame jų atminimą visur, visur – visame pasaulyje.

Dera prisiminti Airiją.

Kas gi Jus daugiausia nustebintų Airijoje? Senoji Airija pasižymėjo nepaprastai giliu tikėjimu. Tikėjimo persekiojimo laikais keltai ir airiai slapta meldėsi laukuose ir kalnuose, jiems altoriais tarnavo dideli akmenys ir uolos. Bet jei pakliūtumėte į jų kapines, Jus ypač nustebintų. Kas gi? Kapai apaugę žole. Jokių gėlių. Ant daugelio kapų nėra net antkapių. Daugelis mirusių bevardžiai ilsisi žemėje. Mums tai atrodo labai jau nepagarbu. Bet airiai galvoja kitaip. Daugelis tų kapinių yra senųjų laikų nugriautų vienuolynų vietoje. Viduryje buvo bažnyčios ir vienuolynų pastatai, o aplink kapai. Čia airių šventieji atgailavo ir meldėsi. Ir jiems šitoje žemėje taip paprastai palaidotiems daug mieliau, negu gulėti po prabangiais antkapiais. Čia jie guli tarp labai aukštų kryžių. Tie akmeniniai kryžiai – jų pergalės ženklai. Patį kryžiaus kryžmos centrą supa ratas, akmeninis žiedas su papuošimais. O pačiame rato centre – Nukryžiuotojo figūra. Nukryžiuotasis laiko visą tą ratą. Šitaip Jis laiko visą pasaulį. Visas kryžius išpuoštas raižiniais, vaizduojančiais visą pasaulio išganymo istoriją. Ypač išraiškingi tie pasakojimai išraižyti akmenyje didžiajame keltų Muirendacho kryžiuje. Ten nuo penkto iki vienuolikto amžių buvo Mainistir Bhuite vienuolynas. Visas kryžiaus akmuo išpuoštas nupuolimo ir išganymo istorijos vaizdais nuo pirmųjų tėvų iki Paskutinio teismo prie Nukryžiuotojo kojų.

Senieji airių žmonės žinojo, kad visas tikinčio žmogaus gyvenimas yra Dievo globoje, tiesiog Dievo glėbyje, Jo kryžiuje. Ir to jiems pakako. Jiems nereikėjo jokių vystančių vainikų ar gėlių ant jų kapų. Ir jie nenorėjo jokių sunykstančių paminklų. Jie gyveno ir mirė vien tik didele viltimi. Jie visiškai pasitikėjo vien tik Kristaus kryžiaus pergalės jėga.

Juk taip buvo ir Lietuvoje. Etnologas Libertas Klimka labai stebisi dabar žvakėmis ir gėlėmis apkrautais kapais. Ir jau visiškai beskonis dalykas, kai kapai padengiami brangiomis plokštėmis, teisinantis, kad kapai toli, kad nebeturime jėgų juos prižiūrėti. Argi reikia kapus prižiūrėti? Senovėje ir lietuviai kaip airiai nesodino gėlių ir nepalikdavo žvakių, leisdavo kapams apaugti žole. Ir aplankydavo juos retai. Suprantama, mirusiems nieko neduoda nei gėlės, nei žvakės. Jie laukia tik mūsų maldų, nieko daugiau. O mes savo tuštumą, savo užmiršimą, savo bedievybę norime paslėpti po žvakėmis, po gėlėmis, netgi dirbtinėmis. Norime bent kiek nuraminti savo sąžinę, parodydami, kad jų neužmiršome. Bet svarbiausią dalyką, ko jie laukia iš mūsų, daugelis pamiršo. O mirusieji laukia, taip, be galo laukia, kad mes paskubėtume už juos melstis, ir laukia mūsų Mišiose už juos, labai laukia.

Tai, kas skelbiama airių akmeniniais ženklais, šiandien aiškinama apaštalo Jono Apreiškime. Kaip visada apaštalas nori padėti mums įsijungti į Jėzaus Kristaus kryžiaus paslaptį, nori, kad mes pajustume tą Valdovo Kryžiaus didybę.

Tiesa, pasaulis šiandien bando viską apversti, užgesinti. Pilna regėtojų, šauklių, pasaulio pabaigos spėjikų... Tie „blogio šaukliai“ dabar vadina save mokslininkais ir rašytojais. Vienas iš jų atominės bombos išradėjas Robertas Openhaimeris, vadinamas tos bombos tėvu. Susprogdinus bombą jis samprotavo pagal didžiojo indų dievų epo Blagavadgita mintis: „Staiga danguje nušvito tūkstančių saulių šviesa lyg būtų Aukščiausiojo spindėjimas, lyg ateitų didysis pasaulių griovėjas“...

Vėliau jis sakė: „Supratome, kad atomu jau galime pasaulį sugriauti, kad pasaulis nebebus toks kaip buvęs. Žmonės tai išgirdę vieni juokėsi, kiti verkė, daugelis tylėjo“...

Kodėl vieni juokėsi? Jie galvojo: „Dabar mes galime nugalėti ir valdyti pasaulį ir gamtą. Nebereikia jokio Dievo“. O kodėl kiti susimąstę tylėjo ar net verkė? Dabar ir mes visi jau aiškiai matome, kad žmonijos beribė „pažanga“ veda pasaulį prie bejėgiškos pražūties. Tai ir nenugalimos epidemijos, ir visiškas gamtos sugriovimas…

O rašytojas Fridrichas Diurenmatas visa tai vaizduoja tunelio palyginimu. Traukinys važiuoja tuneliu. Viena mergaitė skaito romaną, vienas vyriškis pats vienas žaidžia šachmatais, žmonės kalbasi; studentas, giliai atsisėdęs minkštame krėsle, kad nieko negirdėtų ir nematytų, užsikemša ausis vata, užsideda tamsius akinius. Staiga nuo traukinio smūgio jis krinta ant grindų, ant veido pabira langų stiklo šukės. Avariniai stabdžiai neveikia. Nukrinta akiniai, iškrinta iš ausų vata. Staiga šalia jo nugriūva traukinio mašinistas. Studentas jam šaukia: „Ką daryti?“ Tas atsako: „Nieko. Dievas leidžia mums kristi. Dabar griūvame į Jį“.

Diurenmato užuomina ragina mus galvoti. Žemė, kaip tas traukinys, skrieja per kosmosą. Visi sėdime riedančiame į pražūtį pasaulio traukinyje. Dievas leidžia mums kristi. Vieni abejingai plepa, žiūri internetą, televizorių, kiti nekreipia į nieką dėmesio, tarsi užsikimšę ausis, kaip tas studentas. Argi jie akli ir nemato pasaulį krečiančių katastrofų? Nepakeliamos kaitros, taifūnai, uraganai, potvyniai viską griauna, Argi nematome kaip pasaulyje vis daugėja sugniaužtų kumščių? Politinė įtampa, Afganistanas, Sirija, kurdai, pabėgėliai. Vakarų pasaulyje Europoje ir Amerikoje jau milijonai pabėgėlių. Ir nematyti jų galo. Jie vis veržiasi ir veržiasi, nes jų šalyse nebėra gyvenimo. Kas dėl to kaltas? Šiandienis civilizuotas pasaulis!

Kokie derlingi laukai, kokie didingi miestai klestėjo Afrikoje, visur senajame pasaulyje prieš tūkstantį metų. Visur, visur buvo gyvas judėjimas, ekonomika, visur spindėjo didybe, turtais. Argi nestebina internete ir televizijoje rodoma ta senoji kultūra, net didingesnė už dabartinę? Vis randami tos didingos kultūros likučiai, stebinančios grožiu ir didybe šventovės, neaprėpiami rūmai su įspūdingais baseinais ir fontanais.

Kas visa tai sugriovė? Europiečiai, pavertę tuos kraštus kolonijomis, sugriovė jų didybę, jų gamtą. Ir bėga iš ten žmonės! Bet ar susimąsto apie tai šiandienio pasaulio didieji, ar daro ką nors, kad viską pakeistų, kad atstatytų, atitaisytų, ką sugadino, sugriovė?

Jėzus Kristus – Karalius yra atėjęs, kad liudytų tiesą, kad žmonės klausytų Jo balso, kad brangintų ir vykdytų tiesą. Pamąstykime, kokios dabar tiesos reikia pasauliui.

Pasaulyje yra šimtai milijardierių. Verslininko Ilono Masko (Elon Musk) turtai 250 milijardų. Daug, daug panašių milijardierių, ko gero ir tūkstančiai…

Jie jau rengia turistinius kosminius skrydžius. išleisdami šimtus milijardų. Tuo tarpu varginguose kraštuose žmonės džiaugiasi galėdami uždirbti vos 100 dolerių per mėnesį. Jei turtingiesiems rūpėtų tiesa, jie klausytų Jėzaus balso, savo milijardais gelbėtų milijonus žmonių, bent dalinai atitaisytų jų sugriautą gyvenimą.

Tereikia kiekvienam milijardieriui atsisakyti kelių milijardų, kelių turistinių kosminių skrydžių ir nebebūtų pabėgėlių. SNO pasaulio maitinimo programų direktorius Deividas Bisli (David Beasley) prašo pasaulio milijardierių nors dalelę turtų atiduoti badaujantiems. 6 milijardai išgelbėtų iš bado mirties 42 milijonus. To paties prašė ir Glazgo konferencija, ir popiežius Pranciškus.

Kodėl nesusimąsto milijardieriai? Jie negirdi Jėzaus balso, negirdi Jo tiesos balso.

Kas tada laukia jų ir visos žmonijos? Ką sako Kristus Karalius? Šiandien girdime apaštalo Jono pranašystę: „Ateis Jis su debesimis ir išvys Jį kiekviena akis, ir raudos visos žemės giminės!“

Taip bus, taip, raudos, ir nesibaigs dabartinės krizės, nesibaigs nei pandemija, nei pabėgėliai, nei pasaulio įtampa. Jei Jo tiesos balso neišgirs pasaulis, ir vis taip gyvens savo klaidose, savo neteisybėse, savo nejautrume, turės raudoti visos žemės giminės.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XXXIV eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-11-25 6:03

Komentaro autorė – s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šios dienos skaitiniai, regis, pasakoja apie mūsų dienų pasaulį su daugybe kentėjimų, ligų, karų, nelaimių. Visa tai gali mus sunkiai prislėgti, nuvarginti, išsekinti ir stumti į neviltį. Šiandienos Evangelija drąsina mus neprarasti vilties. Viešpats Evangelijoje pagal Luką sako atsitiesti ir pakelti galvas, nes išvadavimas yra arti. Ir kas gi tasai išlaisvinimas, jei ne patsai Jėzus, „debesyje ateinantis Žmogaus Sūnus“.

Taip, kuomet sunkumai, rūpesčiai mus užgula, dažnai pamirštame, kad galime atsigręžti į Jėzų. Jis visuomet pasilieka su mumis, tereikia pakelti akis, melstis ir sulauksime Jo paramos. Žmonijos istorija kupina skausmo ir negandų, tačiau Jėzus visuomet yra šalia, kad padėtų, paremtų mus savo galybe. Todėl pakelkime akis į tą, kuris visa gali dėl mūsų padaryti mus mylėdamas. Nebijokime paduoti Jam savo ranką – taip gausime stiprybės ir ištvermės pakelti visa, kas mus ištinka.

Dėkokime Dievui už Jo rūpestingąją meilę ir nepaliaujamą globą. Melskime už tuos, kurie kenčia nuo ligų, karų ir gamtos katastrofų. Tegu Marija, mūsų Motina, guodžia savo meile ir artumu.
Bernardinai.lt

XXXIV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-11-25 5:57

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus pasitikėjimo Jėzumi pavojuje ir bejėgiškume

Įsiklausysiu į Jėzų, kuris mane ruošia ateisiantiems laikams. Jis nori man suteikti išminties ir dvasinių jėgų tam, kad išmokčiau būti prie Jo gyvenimo nepastovumuose.

*

Galingos Jeruzalės – kiekvieno žydo pasididžiavimo –  sugriovimo ir sutrypimo įvaizdis primena man, kad šalia Dievo viskas yra nesvarbu ir laikina. Atiduosiu Jam savo „brangiausius turtus“ ir sakysiu: „Neturiu jokių turtų, išskyrus Tave“.

*

Jėzus perspėja, kad kai kas neįvyks, kol „baigsis pagonių laikai“. Turiu apsišarvuoti viltimi. Kentėjimai, bandymai nėra paskutiniai pranašai mano gyvenime. Ką galiu pasakyti apie savo vilties išbandymą kasdieniuose sunkumuose?

*

Pakviesiu Jėzų į visas sugriautas ir sutryptas mano gyvenimo vietas. Pasakysiu apie savo skausmą bei dvejones. Atiduosiu juos Jam.

*

Įsiklausysiu į jaudinančius Jėzaus žodžius apie pavojų ir žmonių bejėgiškumą, jų džiūvimą iš baimės. Ar dabartiniu laiku savo gyvenime nepatiriu panašių pergyvenimų? Kokia yra mano didžiausia „audra“, neramumas, mano didžiausia baimė?

*

Ilgėliau stabtelsiu prie „Žmogaus Sūnaus, ateinančio debesyse“ įvaizdžio. Išgirsiu Jėzaus žodžius: „Drąsos, pakelk galvą, kadangi artinasi tavo išvadavimas“. Jau dabar patikėsiu save Jam, Jo atėjimo dienai.

*

Artinasi liturginių metų pabaiga. Atiduosiu Jėzui kiekvieną metų akimirką, kurioje patyriau Jo atėjimą: maldoje, sakramentuose, liturgijoje, Žodyje.

Šiandien kartosiu:

„Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai…“.

Kasdienapmastau.lt

XXXIV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-11-25 5:55

Evangelija (Lk 21, 20–28)

  Jėzus sakė savo mokiniams:
  „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
  Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai.
  Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės eis iš proto, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
  Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.
  Katalikai.lt

XXXIV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-11-25 5:55

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 68–74)

P.  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, rasa ir migla! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, lede ir speige! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, šerkšne ir sniege! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, dienos ir naktys! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, tamsa ir šviesa! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, žaibai ir debesys! – P.

  Šlovinki Viešpatį, žeme! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21 ,28)

P.  Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas,
              nes jūsų išvadavimas arti. – P. Aleliuja.

XXXIV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-11-25 5:54

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Dan 6, 11–27)

  Vieną dieną aukštieji pareigūnai ir satrapai sėlinėdami rado Danielių bepoteriaujantį – besimeldžiantį savo Dievui.
  Tuoj pat jie nuėjo pas karalių ir priminė jo paskelbtą draudimą: „Karaliau, ar nepasirašei draudimo, pagal kurį kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų kreiptųsi su prašymu į kokį dievą ar žmogų, bet ne į tave, o karaliau, turi būti įmestas į liūtų duobę?“
  Karalius atsakė: „Tas potvarkis tvirtas, kaip nepakeičiamas medų ir persų įstatymas“.
  Tada jie karaliui pranešė: „Danielius, tas vienas iš atvarytinių žydų, nepaiso nei tavęs, o karaliau, nei tavo pasirašyto draudimo, o triskart per dieną atlieka savo maldą“. Tatai išgirdus, karaliui pasidarė labai nesmagu, ir jis pradėjo galvoti, kaip čia Danielių išgelbėjus. Iki saulėlydžio suko jis galvą, kaip jį paleidus.
  Tačiau anie vyrai vis lindo prie jo ir kalbėjo: „Atmink, karaliau, kad medai ir persai turi įstatymą, jog kiekvienas draudimas ar nutarimas, kurį išleidžia karalius, yra nepakeičiamas“. Tada karalius liepė atvesti Danielių. Ir jis buvo įmestas į liūtų duobę.
  Karalius Danieliui dar pasakė: „Tegelbi tave tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji!“ Paskui buvo paimtas akmuo ir užritintas ant duobės viršaus. Karalius jį užantspaudavo savo antspaudu, taip pat ir savo didikų antspaudais, kad sukliudytų kaip nors pakeisti Danieliaus padėtį.
  Po to karalius nuėjo į savo rūmus. Pasninkaudamas praleido naktį: neleido atnešti jokių valgių ir negalėjo akių sudėti. Ankstų rytą, vos tik prašvitus, karalius kėlęs skubiai nuėjo prie liūtų duobės. Prie jos artėdamas, gailingu balsu jis sušuko: „Danieliau, gyvojo Dievo tarne! Ar tavo Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji, galėjo tave išgelbėti nuo liūtų?“
  Danielius atsiliepė: „Tegyvuoja karalius per amžius! Mano Dievas atsiuntė savo angelą, ir jis užvėrė liūtams nasrus. Jie nieko manęs nenuskriaudė. Aš jo akyse buvau gi nekaltas, ir tau, karaliau, taipogi nesu prasikaltęs“. Karalius be galo apsidžiaugė tuo ir liepė Danielių iš duobės iškelti. Taigi Danielius buvo iš duobės iškeltas; jis nebuvo nė trupučio sužeistas, nes jis pasikliovė savuoju Dievu. Dabar tai karalius įsakė atvesti tuos vyrus, kurie buvo įskundę Danielių, ir liepė juos kartu su vaikais ir žmonomis sumesti į liūtų duobę. Juos, dar nepasiekusius duobės dugno, pasigriebė liūtai ir sutraiškė jiems kaulus.
  Po to karalius Darijus visoms tautoms, gentims ir kalboms išleido raštą: „Gausinga ramybė jums! Šituo raštu aš duodu potvarkį: Visoje savo karalystėje įsakau drebėti prieš Danieliaus Dievą ir jo bijoti! Mat jis yra gyvasis Dievas, gyvenantis per amžius. Jo karalystė niekad nežlugs, ir jo viešpatavimas nepasibaigs“.

Mons. Adolfas Grušas       2021-11-24 6:07

DIEVO ŽVILGSNIS


Artėjame prie liturginių metų pabaigos, ir Mišių skaitiniuose vis dažniau susiduriame su Dievo didybe, Jo grožiu, Jo teisingumu. Teisingumu, kuris labai panašus į meilę…

Dievas, netgi smerkdamas išdidžiųjų ir blogųjų neteisingumą, nėra kerštingas. Dievas niekuomet nepaniekina žmogaus. Jis yra teisingas. Jėzus labai konkrečiai paaiškina mus supančio blogio kilmę: geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus vaisius. Nedoras žmonių elgesys palieka tragiškas žymes gamtoje, užkietėjusiose ir neteisingose žmonių širdyse, keldamas neapykantą ir susvetimėjimą. Vis dėlto Dievas yra gailestingas ir atleidžia. Neatleidžiame tik mes, nes mums stinga Dievo požiūrio į tai, kas vyksta pasaulyje.

Prisimindami Viešpaties pažadą, kad Jis sugrįš atstatyti pasaulio, jau dabar turime melsti Jį sau kantrybės, atlaidumo ir švelnumo. Viso to mums reikia, kad tinkamai sugebėtume išgyventi mūsų laukiančią ateitį. Evangelijos skaitinyje pats Jėzus įspėja mus apie būsimus laikus ir kviečia budėti, belaukiant ateinančio Viešpaties. Jis kalba apie karus ir maištus – labiausiai mus bauginančias patirtis, tačiau susidaro įspūdis, kad Jėzus į jas žvelgia tartum iš atstumo, nes, Jo požiūriu, tai tėra tik būsimų įvykių ženklai.

Mokytojui kur kas labiau rūpi kiekvienas dėl Jo vardo persekiojamas žmogus. Jam Jis prižada suteikti jėgų, drąsos ir palaikymo. Viešpats neslepia, kad dar prieš kūrinijos ir pasaulio sukrėtimus susilauksime persekiojimų. Tikintiesiems teks susidurti su įvairiausia prievarta, visokiais begėdiškais sprendimais, įkalinimu, panieka, bet jie mokės priimti išmėginimus dėl Jėzaus vardo, dėl didesnės meilės, dėl negendančio užmokesčio, stengdamiesi kiek galima labiau panėšėti į Viešpatį.

Jėzus pabrėžia: „Tada jums bus proga liudyti“. Šiuos žodžius turėtume priimti, kaip raginimą prisiminti, jog mūsų galimybė liudyti tikėjimą visuomet yra pranašumas, turtas, malonės dovana, Dvasios dovana. Jei toks tikrumas yra mūsų širdyse, tada mums nebereikia galvoti apie gynybą, nes pats Dievas duoda išmintį ir įdeda į mūsų lūpas tinkamus žodžius. Taip netgi persekiojimai ir išmėginimai mums gali tapti proga džiaugtis, jog esame Jėzaus mokiniai.

Mus gali išduoti ir dėl Jėzaus vardo nekęsti patys artimiausi žmonės, tačiau mes neturėtume bijoti. Kas beatsitiktų, netgi pačioje pilkiausioje kasdienybėje Išganytojas mums duoda pažadą: „Nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris“. Mes galime būti tikri, kad esame Viešpačiui brangūs ir saugomi Jo meilės.

Drauge mums duodamas uždavinys likti ištikimiems. Viešpats prašo, kad būtume ištvermingi. Be abejo, kiekvieno mūsų gyvenime pasitaiko pasimetimo, baimės akimirkų, pagundų, kurios gali mus atstumti atgal, bet mes esame pašaukti ištverti. Būti kartu su Viešpačiu. Žvelgti pirmyn. Žvelgti taip, kaip Jis…

XXXIV eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-11-24 5:58

Komentaro autorė – Gertrūda Jolanta Juchno SF

Jėzus perspėja savo mokinius, kad atviras pasipriešinimas Jeruzalėje Jo asmeniui laukia ir Jo mokinių. Tačiau Jis pats bus išteisintas ir tuomet savo mokiniams suteiks jėgų atlaikyti pasipriešinimą. Jėzaus mokiniai nebijos prarasti savo gyvybės, nes Jėzuje Kristuje bus išteisinti.

Viešpaties prisikėlimas – tai Teisingumo Saulės užtekėjimas. Saulės, kuri sudegins neteisingumą, išdidumą su visais, kurie tam pritaria. Tai naujas ir tikras gyvenimas jo pilnatvėje, tai šviesa, kuri panaikina tamsą. Tai teisingumas, kuris atstato į vietą visus santykius, atneša tvarką.

Dėl Viešpaties vardo, kuris yra įspaustas mumyse, mus persekios. Vadinamės krikščionimis, nes esame Kristaus.

Tačiau ir mes iš pradžių nevalingai galime pradėti Kristaus persekiojimą. Kuo mažiau pastebime Kristų žmoguje, su kuriuo gyvename ar dirbame, tuo daugiau pragaro įsileidžiame į tarpusavio santykius. Darosi žmogiškai sunku pakęsti trūkumus, įtarinėjimus, neteisingumą, antipatiją, ir visa tai atsitinka dėl to, kad nustojame evangelinio žvilgsnio į šalia esantįjį.

Taigi mano ar kito širdis, užuot išteisinus, nuteisia kitą ir atneša pragarą. Nei katedrų ar kitokių šventovių grožis neišgelbės žmogaus, nes pirmiausia mūsų širdžių šventovė bus sugriauta dėl jos puikybės. Tik Kristus gali išgelbėti mus iš šios mirties ir panaikinti tą kenksmingą šaknį, kuri griauna gyvenimą.
Bernardinai.lt

XXXIV eilinės savaitės trečiadienio        2021-11-24 5:57

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti išbandymų laikotarpiu gilaus pasitikėjimo Jėzaus galia

Atsisėsiu arti Jėzaus. Prašysiu Jo dvasios ugnies ir drąsos, klausantis Jo sunkių žodžių. Jis nori, kad įsisąmoninčiau, jog mokinio likimas nesiskiria nuo Mokytojo likimo. Moko mane pasilikti šalia Jo bet kokioje situacijoje.

*

„Išduos jus…“. Mano gyvenimas su Jėzumi gali būti aptarinėjamas „pripažintųjų pasaulyje”. Kaip reaguoju situacijose, kuomet esu atmetamas dėl savo religinių ar moralinių įsitikinimų? Ar esu ištikimas Jėzui?

*

„Tada jums bus proga liudyti“. Jėzus trokšta mano kentėjimą dėl Jo vardo perkeisti į malonės veikimą. Vis dėlto tam reikalingas mano sutikimas. Ar pajėgiu Juo pasitikėti?

*

„Aš duosiu jums iškalbos ir drąsos“. Prisiminsiu situacijas, kuriose patyriau akivaizdų Dievo vedimą. Jėzus užtikrina man savo buvimą mano bejėgiškumo akimirkose. Moko mane visiškai pasikliauti Juo.

*

Mano ištikimybė Jėzui gali reikalauti aukščiausios kainos – net artimiausių žmonių atmetimo. Ar esu pasiruošęs tokiai situacijai dėl Jėzaus? Kokią vietą Jėzus užima mano santykiuose su artimaisiais ir draugais?

*

„Nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris“. Lyginant su ankstesniais Jėzaus žodžiais, šis sakinys yra raktinis. Tai Jis viskam viešpatauja. Jis nugali kiekvienoje situacijoje. Jis yra mano skydas ir apsauga.

*

Širdingame pokalbyje su Jėzumi pasakysiu Jam apie visas savo baimes ir abejones. Pakviesiu Jėzų į savo ateitį:

„Jėzau, viešpatauk mano gyvenime dabar ir per amžius“.

Kasdienapmastau.lt

XXXIV eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-24 5:56

Evangelija (Lk 21, 12–19)

  Jėzus pasakė savo mokiniams:
  „Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
  Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.
  Katalikai.lt

XXXIV eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-24 5:55

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 62–67)

P.  Garbinkit, aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, saule ir mėnuli! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, dangaus žvaigždės! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, lietau ir rūke! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, vėjai ir audros! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, ugnie ir karšti! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, speige ir kaitra! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Apr 2, 10)

P.  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
              ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – P. Aleliuja.

XXXIV eilinės savaitės trečiadienio       2021-11-24 5:55

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Dan 5, 1–6. 13–14. 16–17. 23–28)

  Karalius Belšacaras surengė savo didikams šaunų pokylį; buvo jų tūkstantis vyrų, ir jis su tuo tūkstančiu smarkiai pagėrė vyno. Įkaušęs Belšacaras liepė atnešti aukso sidabro indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo pagrobęs iš Jeruzalės šventyklos. Iš jų dabar gerti galėjo karalius ir jo didikai, jo žmonos ir sugulovės.
  Taigi atnešė aukso indus, pagrobtus iš Dievo namų šventovės Jeruzalėje, ir karalius bei jo didikai, jo žmonos ir sugulovės ėmė iš jų gerti. Jie gėrė vyną ir gyrė dievaičius iš aukso ir sidabro, iš vario ir geležies, iš medžio ir akmens.
  Tą pačią valandą priešais žibintą pasirodė žmogaus pirštai ir jie kažką užrašė ant baltai nudažytos karaliaus rūmų sienos. Pats karalius matė rašančią ranką. Jisai išblyško ir visas suglebo; pradėjo drebėti jo keliai.
  Tada pas karalių atvedė Danielių; karalius jam tarė: „Tai tu – Danielius, vienas iš atvarytųjų žydų, kuriuos mano tėvas karalius šenai parsivarė iš Judo. Girdėjau, kad moki išaiškinti, išspręsti sunkius dalykus. Tad jeigu dabar sugebėsi išskaityti ir man išaiškinti užrašą, tai būsi apvilktas purpuru, nešiosi ant kaklo auksinę grandinę ir kaip trečias asmuo viešpatausi mano karalystėje!“
  Danielius karaliui atsakė: „Palik savo dovanas sau ar kitam atiduok! O užrašą aš išskaitysiu karaliui ir jį išaiškinsiu: Tu pakilai prieš dangaus Viešpatį ir atgabendinai indus iš jo šventyklos. Iš jų tu pats ir tavo didikai, tavo žmonos ir sugulovės gėrėte vyną. Tu gyrei auksinius ir sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievaičius, kurie nei regėti, nei girdėti negali ir proto neturi. O Dievo, kuris savo rankose laiko tavo gyvybę, kuriam priklauso tavieji keliai, tu nepagarbinai. Todėl jis tau pasiuntė šitą ranką ir užrašydino šitą įrašą.
  O įrašas skamba: ‘Mene, mene tekel ir parsin.Tie žodžiai reiškia: Mene – s u s k a i t ė  Dievas tavo viešpatavimo dienas ir padarys jam galą. Tekel – p a s v ė r ė jis tave svarstyklėmis ir rado per lengvą. Parsin – d a l i j a m a tavo karalystė ir atiduodama medams ir persams’“.

XXXIV eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-11-23 5:55

Skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jeruzalės šventykla buvo vienas iš ištaigingiausių ano meto statinių. Ji atrodė tvirta ir nepajudinama. Kai Jėzus sakė savąsias įžvalgas apie ją, dar tebevyko statybos. Statybos darbai buvo baigti 64 m., o jau 70 m. romėnai sunaikino Jeruzalę bei šią naująją šventyklą. Taigi Jėzaus pranašystė apie šventyklos sunaikinimą išsipildė maždaug po 40 m.

Jeruzalė buvo sunaikinta, nes nepriėmė Dievo Sūnaus tada, kai Jis atėjo, ji paniekino Dievo Pranašą. Tačiau tie, kurie klausėsi Jėzaus žodžių, neturėjo suprasti klaidingai to fakto, jog šventyklos sunaikinimas yra susijęs su antruoju Jo sugrįžimu. Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas – Paruzija, įvyks po to, kai ateis tie, kurie bandys prisistatyti Jėzumi. Ne visi karai, perversmai, kataklizmai ar astronominiai reiškiniai bus artėjančios Paruzijos šaukliai. Jėzus sako, kad, nepaisant visų šių įvykių bei reiškinių, ir toliau žmonijos gyvenimas tekės savąja vaga.

Kas yra tie, paskui kuriuos tikrieji Jėzaus mokiniai neturi sekioti, kurių jie negali būti suklaidinti? Jėzumi tikintieji negali sekti tais, kurie neturi savyje išganomojo tikėjimo, tais, kam Jėzaus asmuo nėra Išganytojo asmuo. Negali sekti tais, kurie aukština ne Jėzų Kristų ir ne Jo Žodį. Jokia konkreti data susijusi su antruoju Jėzaus atėjimu nebus paskelbta. Dievas palieka laisvę visiems, kurie nori sąmoningai ir be jokio išskaičiavimo pasirinkti Jėzų, Juo tikėti ir Jo laukti. Nes Dievas yra pasiryžęs pagelbėti visuose gyvenimo ir pasaulio išbandymuose bei sunkumuose. Ypač tiems, kurie Jo ieško, Juo tiki ir Jį garbindami myli. 

Bernardinai.lt

XXXIV eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-11-23 5:53

Mąstymas
Prašyti gilaus pasitikėjimo ir saugumo, glūdinčio Jėzuje

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris lanko pasaulio šventoves. Įeina taip pat į man brangiausią šventovę ir sako: „Ateis laikas, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“. Kokius jausmus žadina manyje Jėzaus žodžiai?

*

Išorinis šventovės grožis man tiktai primena apie Tą, kuris Vienas yra Šventas ir Amžinas. Visa, kas išoriškai gražu, atėjus laikui sunyks. Liks tiktai buvimas su Nuostabiuoju, kuris yra Dievas.

*

Ar ilgiuosi Dievo? Ar adoruoju Jį? Ar traukia mane buvimas su Juo? Išliesiu Jam tikruosius savo širdies jausmus. Ko norėčiau Jo prašyti?

*

Jėzus perspėja mane dėl netikrų pranašų, kurie vilios mane gražiais žodžiais ir pažadais. Jis vienareikšmiškai sako man, kad neičiau paskui juos.

*

Įsiklausydamas į Jėzaus perspėjimą klausiu savęs: ko gyvenime daugiausiai klausau, su kuo tariuosi? Kuo tikiu labiausiai? Kokiais žodžiais maitinuosi dažniausiai? Kokią vietą tarp tų asmenų ir žodžių atranda Jėzus ir Jo Žodis?

*

Jėzus trokšta man suteikti vidinės ramybės, atpažįstant ženklus, kurie bus pirma Jo atėjimo. Moko mane taip pat kantrybės ir pasitikėjimo. Tiktai Jo žodis yra patikimas ir amžinas.

*

Pulsiu ant kelių prieš Jėzų ir patikėsiu Jam visą savo ateitį, ypač sunkias patirtis, kurios man dar prieš akis. Patikėsiu Jam taip pat visus savo gyvenimo pasirinkimus. Su meile ir tikėjimu kartosiu:

„Tavimi, Jėzau, pasitikiu, nebūsiu sugėdintas per amžius“.

Kasdienapmastau.lt

XXXIV eilinės savaitės antradienio       2021-11-23 5:52

Evangelija (Lk 21, 5–11)

  Kai kuriems bekalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“.
  Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“
  Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ ; Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.
  Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“.
  Katalikai.lt

XXXIV eilinės savaitės antradienio       2021-11-23 5:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 57–61)

P.  Garbinkit ir aukštinkit jį per amžius!

  Šlovinkit Viešpatį, jo kūriniai! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, dangūs aukštieji! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, jo angelai! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, vandens aukštybių! – P.

  Šlovinkit Viešpatį, dangaus kareivijos! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Apr 2, 10)

P.  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties,– sako Viešpats,–
              ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – P. Aleliuja.

XXXIV eilinės savaitės antradienio       2021-11-23 5:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Dan 2, 31–45)

  Danielius bylojo karaliui Nebukadnecarui:
  „Tu, karaliau, turėjai viziją: regėjai milžinišką statulą. Ji buvo stambi ir nepaprasto blizgesio; stovėjo priešais tave baisi pažiūrėti. Tos statulos galva buvo gryno aukso, krūtinė ir rankos – sidabro, liemuo ir šlaunys – bronzos. Kojos buvo geležinės, o pėdos – iš dalies geležinės, iš dalies molinės.
  Regėjai, kaip be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno, atsitrenkė į geležines-molines statulos pėdas ir jas sutraiškė. Tada geležis su moliu, bronza, sidabras ir auksas kaipmat į dulkes pavirto ir tapo tartum pelai ant grendymo vasarą; vėjas juos išnešiojo ir nė pėdsako jų nebeliko. O statulą ištikęs akmuo pavirto į didelį kalną ir apėmė visą žemę.
  Toks tat sapnas. Dabar pasakysime karaliui, ką jisai reiškia. Tu, karaliau, esi karalių karalius, kuriam dangaus Dievas suteikė valdžią ir galybę, jėgą ir šlovę. Visame apgyventame pasaulyje į tavo rankas jis atidavė žmones, lauko žvėris, padangių paukščius; tave jis padarė visų jų viešpačiu: tu – aukso galva!
  Iškils po tavęs antra viešpatystė – silpnesnė už tavo. Tada trečioji – iš bronzos; jinai užvaldys visą žemę. Toliau – ketvirtoji: ji lyg geležis bus kieta; geležis juk viską muša ir triuškina; ir kaip geležis kad triuškina viską, taip ta karalystė sumuš ir sutriuškins kitas.
  Tavo regėjime pėdos ir pirštai buvo iš dalies molinės, iš dalies geležinės. Tai reiškia, kad karalystė bus padalyta. Tačiau ji šiek tiek turės geležies kietumo; todėl ir regėjai geležį sujungtą su moliu. O kad pirštai buvo iš dalies geležiniai, iš dalies moliniai, reiškia, kad karalystė bus iš dalies kieta, iš dalies trapi. Kad geležį matei sujungtą su moliu, tai reiškia, kad nors jie vedybomis ir jungsis tarpusavy, tačiau tarp savęs nesutaps, kaip geležis nesutampa su moliu.
  Anų karalių laikais dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri nežlugs per amžius; ir tos karalystės jis neatiduos jokiai kitai tautai. Visas anas karalystes ji sutriuškins ir visai sunaikins, o pati ji gyvuos per amžius. Tu gi regėjai, kad be žmogaus rankų pagalbos akmuo atitrūko nuo kalno ir sutraiškė geležį su moliu, bronzą, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas karaliui pranešė, kas su laiku įvyks.  Sapnas – tikėtinas, jo aiškinimas – tikras“.

Evangelijos       2021-11-22 5:59

Komentaro autorė – Gertrūda Jolanta Juchno SF
Izraelio tautos pranašiškoji Dievo garbinimo tradicija reikalauja rūpintis ir būti teisingiems su pačiais vargingiausiais ir silpniausiais visuomenės nariais, tai yra su našlėmis.
Dar prieš akimirką Jėzus liepė saugotis Rašto aiškintojų, kurie „suryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis“. Ir štai ši našlė, kaip Dievo pirštas, pasirodo prie aukų skrynios ir tampa iliustracija to religinio iškrypimo, kurį smerkia Jėzus.
Šios moters didžiadvasiškumo atnašą, atiduodant viską, ką turi, Jėzus labai pagiria, ruošdamas skaitytoją savo paties dosnumui – visiško susinaikinimo dėl kitų aukai.
Kas yra krikščionio tapatumas? Jėzus Kristus! Paskutinis tarp paskutiniųjų… kaip ši našlė. Ji – moteris, ji neturi šeimos, ji neturi vyro, pinigų, reikšmės visuomenėje… ji yra niekas.
Būti nieku, koks absurdas! Nuoširdžių nuoširdžiausiai tikrai to sau nelinkime. Tai ką gi mums daryti, jei Dievo Karalystės vartai yra tokie siauri? Aš negaliu padidinti to įėjimo, jis nekintamas. Galiu sumažinti tik savąjį AŠ, kuriam reikės dar gerokai pasistengti, kol atitiks praėjimo formą, o jos metmenys yra Jėzus Kristus ir jo Evangelija.
Bernardinai.lt

XXXIV eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-22 5:50

<B>Evangelija (Lk 21, 1–4)>/B>

  Pakėlęs akis, Jėzus išvydo turtuolius, dedančius savo dovanas į aukų skrynią. Jis taipogi pamatė vieną vargšę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.
  Ir jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus. Anie visi aukojo Dievui dovanų iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui“.
  Katalikai.lt

XXXIV eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-22 5:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Dan 3, 52–56)

P.  Garbė ir šlovė tau per amžius!

  Garbė tau, Viešpatie, mūsų protėvių Dieve,
  garbė ir šlovė tavo šventajam vardui! – P.

  Garbė tau, Viešpatie, garbingoj šventovėj! – P.

  Garbė tau, Viešpatie, karališkam soste! – P.

  Garbė tau, Viešpatie, dangaus ir žemės Valdove! – P.

  Garbė tau, Viešpatie, dangaus aukštybėse! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 24, 42a. 44)

P.  Aleliuja. – Budėkite, nes nežinote
                kurią dieną ateis jūsų Viešpats. – P. Aleliuja.

XXXIV eilinės savaitės pirmadienio       2021-11-22 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Dan 1, 1–6. 8–20)

  Trečiaisiais Judo karaliaus Jojakimo viešpatavimo metais Babelio karalius Nebukadnecaras išsiruošė prieš Jeruzalę ir apgulė ją. Ir Viešpats atidavė į jo rankas Judo karalių Jojakimą, taipogi dalį Dievo namų indų. Nebukadnecaras nuvarė juos į Šinearo kraštą, į savo dievaičio namus, o indus nugabeno į savo dievaičio lobyną.
  Karalius įsakė savo vyriausiajam rūmininkui Ašpenazui atvesti į dvarą keletą jaunų karališko arba bent kilmingo kraujo izraelitų jaunuolių – be kliaudos, gražios išvaizdos, išprusintų, gerai išauklėtų, visapusiškai išlavintų, guvių ir protingų, tinkamų tarnauti karaliaus rūmuose. Ašpenazas turėjo juos išmokyti ir chaldėjų rašto bei kalbos. Jų dienos davinį karalius nustatė iš karaliaus stalo valgių ir savo paties geriamo vyno. Trejus metus jie turėjo lavintis ir po to pradėti tarnybą karaliui.
  Tarp tų jaunuolių iš Judo giminės buvo Danielius, Ananijas, Mišaelis ir Azarijas. Danielius buvo pasiryžęs nesusiteršti karaliaus stalo valgiais bei vynu ir prašė vyriausiąjį rūmininką taip padaryti, kad jis galėtų nesusitepti.
  Dievas jam leido įgyti vyriausiojo rūmininko malonę ir palankumą. Tačiau vyriausiasis rūmininkas sakė Danieliui: „Bijau šeimininko karaliaus, kuris jums nustatė valgį ir gėrimą: jis gali pastebėti, kad jūs atrodote blogiau už kitus jūsų amžiaus jaunuolius; tada ant manęs suvirstų per jus kaltė prieš karalių.“
  Tuomet Danielius kreipėsi į auklėtoją, kurį vyriausiasis rūmininkas buvo paskyręs Danieliui, Ananijui, Mišaeliui ir Azarijui: „Na, pabandyk gi su savo tarnais bent dešimt dienų! Tebus mums duodama valgyti tik augalinį maistą ir gerti vandenį. Po to palyginsi išvaizdą mūsų su jaunikaičių, valgančių nuo karaliaus stalo. Paskui pagal tai, ką pamatysi, galėsi su savo tarnais pasielgti!“
  Auklėtojas priėmė jų pasiūlymą ir dešimt dienų bandė su jais. Baigiantis dešimt dienų, jie atrodė geriau ir maitinti sočiau kaip kiti jaunikaičiai, valgę karaliaus valgius. Tada jiems skirtąjį valgį bei vyną auklėtojas dėjo į šalį ir davė augalinį maistą.
  Šitiems keturiems jaunuoliams Dievas suteikė visokio rašto mokėjimą ir išminties supratimą. Danielius, be to, dar gebėjo išaiškinti regėjimus ir sapnus. Praėjus karaliaus nustatytam laikui, vyriausiasis rūmininkas atvedė juos Nebukadnecarui.
  Karalius, su jais pakalbėjęs, pamatė, kad iš visų nė vienas neprilygsta Danieliui, Ananijui, Mišaeliui ir Azarijui. Todėl jie galėjo pradėti tarnybą karaliui. Kiekvieną kartą, kai karalius klausdavo jų patarimo, reikalaujančio išminties ir proto, matydavo, kad jie dešimteriopai pranoksta visus jo karalystės būrėjus ir žynius.

Gerbiamasis Vyskupe,       2021-11-21 19:52

Jūsų teksto žodžiai mane taip sujaudino, kad netyčia pavadinau Jus Kardinolu. Neatsiprašinėju, nes Jūs tikrai esate vertas tos garbės.

Taip, matyt, buvo lemta,       2021-11-21 19:44

kad esu vienas iš dar gyvų 1986 metų Černobylio katastrofos vadinamųjų “likvidatorių”. 1986 metais ne savo noru atsidūręs užterštoje radionuklidais 30 km zonoje, pirmas dalykas, kurį įsiminiau, buvo anekdotas ne anekdotas, bet tai, apie ką čia kalba Jo Eminencija Kardinolas, kurį drąsiai galima vadinti Tautos sąžine. Buvo klausiama - už ką duodama Nobelio premija? Atsakymas: už neeilinius kultūros ir mokslo bei technikos pasiekimus. O už ką duodama Černobylio premija? Atsakymas: už kultūros, mokslo bei tecnikos pasekmių likvidavimą. Nė kiek nesigailiu, kad per gyvenimą nenusipelniau Nobelio premijos, o černobyliečio vardu didžiuojuosi, tai daug brangiau už bet kokios valdžios duodamus bet kokius pakabučius. Ačiū, Jūsu Eminencija, kad Jūs esate ir kalbate į žmones Visagalio vardu.

tik        2021-11-21 17:55

murusiems is gyvu tai jau tikrai nieko nereikia.

Pasiūlymas       2021-11-21 16:50

Pasiklausykite Šv. Mišias iš Pakutuvėnų su dr. kun. Pauliumi Vaineikiu OFM. Kietas pamokslas, t.y. antroje dalyje viskas apie skiepus:
https://www.youtube.com/watch?v=BCyunpQXUVc

Kodas       2021-11-21 16:45

Kristus buvo (ir YRA) Tiesos Karalius, todėl pasaulis tol blūdinės kvailybėse ir nedorybėse, kol pagaliau nepradės gyventi Tiesoje. Dabar gi pasaulį valdo melo tėvas, o jo pakalikai nuolat aimanuoja vienas kito nekęsdami. Jų galas yra ne tik laikina, bet ir amžina pražūtis.

ah.ą       2021-11-21 16:03

Jėzus Kristus -žydų Karalius - pats sakė, ir dar sakė neiti pas pagonis/ nežydus.

Vaclovas       2021-11-21 15:16

Pirma dalis patiko, o antra atskleidė tai, kad stinga skalsybos (ekonomikos) ir valdeivystės pagrindų. Minėtas Musk’as ant devynonų (milijardų) nesėdi, jo įlėšos (investicijos) duoda darbą ir uždarbį daugybei. Trečiojo pasaulio šalys iš esmės pačios sunaikino savo turėtą nediduką gerbuvį dėl savo kietakaktiškumo (atsitraukimo nuo tikėjimo), nuolatinių persidalinimo karų. Pažengusieji irgi kalti, bet to nereikia perdėti ir numesti kaltės iš kalčiausių - “savokų”, “savokizmu” užsikrėtusių paprotinių visuomenių. O kas yra “savokai”, vyskupas žino, nes apie juos pirma jo pasakojimo dalis.

Kis       2021-11-21 13:43

siame pasaulyje atrodo lieka dar neisprievartauta malda,matomai setonams nelemta pazeminti,Niekad netikejau i jokius asmenis,tikiu tik Ausciausiuoju,kuris ir valdo visa tai.Stebina viena,kam tie tokie ziaurus isbandymai,kad ir planetoje vardu zeme?Gal kitaip tie zemes padarai isnaikintu vieni kitus?Kiek tautu tiek jie gatbina savus Dievus,bet Dievu Dievas -VIENAS ir mes jo net vardo bijome isterti,o gal ir neduota burnuoti?

Rekomenduojame

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Linas Karpavičius. Europietis pagal „išplėtotą žaliąją dienotvarkę“

Asta Višinskaitė-Katutė. Artėja laikas, kai baigsis nelegalų sulaikymo terminas

Jolanta Miškinytė. Naujienos iš Lenkijos

Vytautas Vaikšnoras. Visi klausiate, ką daryti? Kadaise rašėme skundus į Maskvą, dabar teks rašyt į Briuselį

Lenkija mažina mokesčius, kad sušvelnintų infliaciją, o Lietuva…

Auksinės J.Erlicko mintys: ateity taip pat svajoju tapti gėjumi. Nes tada matyčiau daugiau grožio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Rittenhouse teismas

Televizijos kanalas CNN išbalino odą juodaodžiui

Ar migrantų krizę lemia civilizacijų susikirtimas?

Delfių pripagandisto sadistiniai džiaugmai

Yra toks talentas

Propagandos anatomija arba kas LRT širdį drasko?

5-11 metų vaikai Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėti skiepyti jau gruodį

Palaiminta tikybos mokytoja

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.