Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugpjūčio 10 d. 10:04

8     

    

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

vykintokeliai.lt | 2018 m. gruodžio 31 d.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13, ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines, paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, komendantūros adjutantas Gužas ir savanoris Vincas Steponavičius trise užlipo ant bokšto viršaus. Stipriai pririšę prie vielos vėliavą, pakėlė ją į bokšto stiebo viršų. Iškeltoji vėliava pagerbta šūvių saliutu. Po saliuto visi vėliavos pakėlimo dalyviai triskart sušuko: „Valio, Nepriklausoma Lietuva!‟ – rašė P. Gužas leidinyje Savanoris kūrėjas (Kaunas, 1932, p. 76–77).

Kitas šių įvykių dalyvis Stasys Butkus 1930-aisiais prisimins:

„Stovėdamas sargyboje prie ką tik Gedimino pilies bokšte iškeltos vėliavos ir pamatęs prieš save pilies griuvėsius atsiminiau senių pasakojimus. Pažiūrėjau į ginkluotą save, savo draugus sargybinius ir nuo kalno pažvelgiau į mūsų kareivines. Pasidarė nepaprastai malonu: – Štai, kur toji užkeikta lietuvių kariuomenė, apie kurią tėvai pasakojo. Ji jau keliasi! Tai mes – vergais gimę, laisvės nematę, atsikėlėme lyg iš burtų pasaulio, pamaniau. Gražiai plevėsuojanti pilies bokšte trispalvė vėliava man atrodė toji užburta pasakų karalaitė, kurios mes, savanoriai, susirinkome išvaduoti. Pajutau savyje nepaprastą pasididžiavimą. Draugai, jų išvaizda atrodė ne šių dienų kariai. Lyg būtume iš piliakalnių atsikėlę“ (Savanorių žygiai. Kaunas, 1937, t. 2, p. 6 [nežymiai redaguota]).

Su tautiniu atgimimu XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje užkeiktos Lietuvos piliakalnių karalaitės tapo… karvedėmis. Padavimai apie piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančią ir tuoj tuoj prabusiančią lietuvių kariuomenę žadino viltį, kad Tėvynė netrukus bus išvaduota iš svetimųjų priespaudos.

Tačiau S. Butkus, prieš šimtą metų stovėjęs sargyboje prie Trispalvės, negalėjo nė pamanyti, kad 2017 m. sausio 2 d., Gedimino kalno griūties akivaizdoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai pradės čia tyrimus ir jau kitą dieną apie 14:45 val. atras 1863 m. sukilimo vadų ir jų bendražygių palaikus.

Ir tada padavimai apie Gedimino pilies kalne miegančią kariuomenę taps nebe vien įkvepiančiais mitologiniais pasakojimais, bet ir tikra, brangiausia mūsų šalies istorija!


vykintokeliai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-08-12 8:40

2019-08-11 20:04.. ant TO kalno šlaito niekada medžiai NEAUGO .Pasivartykite senasias Vilniaus nuotraukas , o kalnas taip kaip šiandiena atrodo tik simboliu kūrėju išmonė .

1919m paveikslas       2019-08-11 19:04

Prasau autreipti demesi i tai, kad 1919 m., kaip matome paveiksle ant Gedimino kalno AUGO MEDZIAI. nes kai kurie absurdo veikejai is ministeriju mums bando ikalt, kad medzius ten sodino sovietu valdziua. cha-cha

Dzeikas       2019-08-10 14:18

Dzeikujui:
Nenaglek. Saitas lietuviskas. Rusiskai kalbu gerai, bet tau specialiai neversiu. Paskata bus lietuviskai ismokt.
stasy,
nusikalbi. Lietuviai niekad internacionalistais nebuvo. Nebent gerai per snuki gave. Todel kariai su kumelemis kepurese visdelto palankiau sutinkami buvo.
Nors Lietuvoje mieliau lankausi kai ten koks amerikieciu bataljonas stovi ar manevruose dalyvauja. Gal rusas pabijos tuo metu list.

Dzeikui       2019-08-10 10:25

Jei savo tekstą parašytum rusiškai, būtų suprantama.
Bet rašai lietuviškai. Jei esi lietuvis, tuomet keista.
Sindromas?

stasys        2019-08-10 10:22

Dzekui ..paistai ir net nesiraukai . Lietuvai nėra skirtumo kokiais kareiviškais batais per ja žygiuojamą ir kokios dainos plyšoja būgnams akompanuojant.

stasys        2019-08-10 10:18

Niekas niekur negriūna. Kaip stovėjo šimtmečius taip ir toliau tebestovi . Keisti tie Gedimino bokšto istoriniai klystkeliai , labai keisti . Versti vargšą rusu kareivį kąsti kapa Lietuvos sukilimo didvyriams ant to kalno .. daug didesnė bausmė saviems ir didesnis simbolis mirusiems nei pakasus po kokia tvora .. matyt gerbė . Aišku vėliau išmoko laidoti nukankintus dirvoje kurioje nėra tiek rieduliu ..ir dar paunksnėje .

natūralu, kodėl Škirpos nemėgsta       2019-08-10 10:14

internaciai - komunistėliai, liberastai, pederastai labai nemėgsta kas yra tautiška.

Dzeikas       2019-08-10 10:12

Pagirtina veika. Tik epilogas netikslus.
“Vergais gime” netaikytina VIEN Rusijos imperijos okupacijos laikui 1795-1915mm. Vergais lietuviai buvo kazkur nuo Vytauto, Zalgirio musio laiku.
Aciu Napoleonui Bonopartui nors Suvalkija islaisvino 1807m


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.