Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugpjūčio 10 d. 10:04

8     

    

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

vykintokeliai.lt | 2018 m. gruodžio 31 d.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13, ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines, paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, komendantūros adjutantas Gužas ir savanoris Vincas Steponavičius trise užlipo ant bokšto viršaus. Stipriai pririšę prie vielos vėliavą, pakėlė ją į bokšto stiebo viršų. Iškeltoji vėliava pagerbta šūvių saliutu. Po saliuto visi vėliavos pakėlimo dalyviai triskart sušuko: „Valio, Nepriklausoma Lietuva!‟ – rašė P. Gužas leidinyje Savanoris kūrėjas (Kaunas, 1932, p. 76–77).

Kitas šių įvykių dalyvis Stasys Butkus 1930-aisiais prisimins:

„Stovėdamas sargyboje prie ką tik Gedimino pilies bokšte iškeltos vėliavos ir pamatęs prieš save pilies griuvėsius atsiminiau senių pasakojimus. Pažiūrėjau į ginkluotą save, savo draugus sargybinius ir nuo kalno pažvelgiau į mūsų kareivines. Pasidarė nepaprastai malonu: – Štai, kur toji užkeikta lietuvių kariuomenė, apie kurią tėvai pasakojo. Ji jau keliasi! Tai mes – vergais gimę, laisvės nematę, atsikėlėme lyg iš burtų pasaulio, pamaniau. Gražiai plevėsuojanti pilies bokšte trispalvė vėliava man atrodė toji užburta pasakų karalaitė, kurios mes, savanoriai, susirinkome išvaduoti. Pajutau savyje nepaprastą pasididžiavimą. Draugai, jų išvaizda atrodė ne šių dienų kariai. Lyg būtume iš piliakalnių atsikėlę“ (Savanorių žygiai. Kaunas, 1937, t. 2, p. 6 [nežymiai redaguota]).

Su tautiniu atgimimu XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje užkeiktos Lietuvos piliakalnių karalaitės tapo… karvedėmis. Padavimai apie piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančią ir tuoj tuoj prabusiančią lietuvių kariuomenę žadino viltį, kad Tėvynė netrukus bus išvaduota iš svetimųjų priespaudos.

Tačiau S. Butkus, prieš šimtą metų stovėjęs sargyboje prie Trispalvės, negalėjo nė pamanyti, kad 2017 m. sausio 2 d., Gedimino kalno griūties akivaizdoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai pradės čia tyrimus ir jau kitą dieną apie 14:45 val. atras 1863 m. sukilimo vadų ir jų bendražygių palaikus.

Ir tada padavimai apie Gedimino pilies kalne miegančią kariuomenę taps nebe vien įkvepiančiais mitologiniais pasakojimais, bet ir tikra, brangiausia mūsų šalies istorija!


vykintokeliai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-08-12 8:40

2019-08-11 20:04.. ant TO kalno šlaito niekada medžiai NEAUGO .Pasivartykite senasias Vilniaus nuotraukas , o kalnas taip kaip šiandiena atrodo tik simboliu kūrėju išmonė .

1919m paveikslas       2019-08-11 19:04

Prasau autreipti demesi i tai, kad 1919 m., kaip matome paveiksle ant Gedimino kalno AUGO MEDZIAI. nes kai kurie absurdo veikejai is ministeriju mums bando ikalt, kad medzius ten sodino sovietu valdziua. cha-cha

Dzeikas       2019-08-10 14:18

Dzeikujui:
Nenaglek. Saitas lietuviskas. Rusiskai kalbu gerai, bet tau specialiai neversiu. Paskata bus lietuviskai ismokt.
stasy,
nusikalbi. Lietuviai niekad internacionalistais nebuvo. Nebent gerai per snuki gave. Todel kariai su kumelemis kepurese visdelto palankiau sutinkami buvo.
Nors Lietuvoje mieliau lankausi kai ten koks amerikieciu bataljonas stovi ar manevruose dalyvauja. Gal rusas pabijos tuo metu list.

Dzeikui       2019-08-10 10:25

Jei savo tekstą parašytum rusiškai, būtų suprantama.
Bet rašai lietuviškai. Jei esi lietuvis, tuomet keista.
Sindromas?

stasys        2019-08-10 10:22

Dzekui ..paistai ir net nesiraukai . Lietuvai nėra skirtumo kokiais kareiviškais batais per ja žygiuojamą ir kokios dainos plyšoja būgnams akompanuojant.

stasys        2019-08-10 10:18

Niekas niekur negriūna. Kaip stovėjo šimtmečius taip ir toliau tebestovi . Keisti tie Gedimino bokšto istoriniai klystkeliai , labai keisti . Versti vargšą rusu kareivį kąsti kapa Lietuvos sukilimo didvyriams ant to kalno .. daug didesnė bausmė saviems ir didesnis simbolis mirusiems nei pakasus po kokia tvora .. matyt gerbė . Aišku vėliau išmoko laidoti nukankintus dirvoje kurioje nėra tiek rieduliu ..ir dar paunksnėje .

natūralu, kodėl Škirpos nemėgsta       2019-08-10 10:14

internaciai - komunistėliai, liberastai, pederastai labai nemėgsta kas yra tautiška.

Dzeikas       2019-08-10 10:12

Pagirtina veika. Tik epilogas netikslus.
“Vergais gime” netaikytina VIEN Rusijos imperijos okupacijos laikui 1795-1915mm. Vergais lietuviai buvo kazkur nuo Vytauto, Zalgirio musio laiku.
Aciu Napoleonui Bonopartui nors Suvalkija islaisvino 1807m


Rekomenduojame

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.