Dienos aktualija, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Ugdymo politika

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 3 d. 10:06

1     

    

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Ankstesnę Vyginto Gončio repliką apie Lietuvos statistikos departamento keistokas, švelniai tariant, pastangas parodyti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) Lietuva finansuoja kur kas geriau, nei iš tikrųjų yra, skaitykite ČIA. 

Valstybės deklaruojami siekiai remti inovacijas ir kurti žinių ekonomiką (Strategija Lietuva 2030) nesulaukia finansinės paramos. Nors pagal Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenis apie MTEP finansavimą atsiliekame nuo daugelio ES šalių, tačiau jų elementarus palyginimas su duomenimis iš kitų institucijų (Sodros, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir kt.) rodo, kad ir jie yra ženkliai užkelti.

Lietuva tarptautinėms organizacijoms teikia duomenis, kad valstybės parama MTEP sudaro apie 0,33% BVP, o tyrėjų skaičius aukštosiose mokyklose yra net 14000 ir tik 2000 mažesnis už pilną darbuotojų skaičių, registruotą Sodroje. Tyrėjų skaičius yra beveik tūkstančiu didesnis už pilną dirbančiųjų skaičių universitetuose, o tai reiškia, kad MTEP vykdo ir kolegijos.

Akivaizdu, kad visos aukštosios mokyklose LSD anketose nepagrįstai deklaruoja kaip tyrėjus tik pedagoginį ar pagalbinį darbą dirbančius darbuotojus ir dalį jų atlyginimų nepagrįstai deklaruoja kaip AM MTEP išlaidas. Tai yra nesuderinama su realiais MTEP finansavimo skaičiais, kurie pasiekia mokslo ir studijų institucijas per ŠMM.

Visų tyrėjų, mokslininkų ir dėstytojų (įskaitant ir mokslo institutus) atlyginimams pakelti 20% užtenka 23 mln. eurų. Tai reiškia, kad tyrėjų ir dėstytojų kartu sudėjus yra mažiau nei 10 000. Mokslui ir menui finansuoti mokslo ir studijų institucijoms, įskaitant LMT ir LMA, ŠMM skiria tik 0,17% BVP. Už šias dvigubai mažesnes lėšas universitetai ir institutai paskelbia per 2000 mokslinių publikacijų, kurios ir sudaro praktiškai visą tarptautinių organizacijų nustatomą Lietuvos mokslinę produkciją. Todėl yra pagrindo manyti, kad LSD rodoma valstybės parama MTEP yra dvigubai padidinta.

Daug abejonių kelia ir užsienio lėšų panaudojimo Lietuvos MTEP apskaita, nes didžioji dalis tų lėšų yra skirtos statyboms pastatų, kurie keičia senus mokslo ir studijų sistemos pastatus, dažnai žymiai vertingesnius, į naujesnius. Yra akivaizdu, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema traukiasi ir žymiai didesnė nekilnojamo turto dalis, nei pastatoma ar suteikiama universitetams ir institutams, lieka kitoms valstybės reikmėms.

Norėdami, kad valstybės mokslo ir studijų politika remtųsi patikima statistika, privalome organizuoti nuolatinę akademinės bendruomenės kontrolę, kaip atsakingos valstybės institucijos vykdo mokslo ir studijų potencialo ir finansavimo apskaitą bei teikia informaciją tarptautinėms organizacijoms.

Be patikimos statistikos nėra įmanoma atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika. Įvairių šaltinių duomenų skirtumai apie investicijas į švietimą Lietuvoje siekia beveik milijardą eurų. Klaidinančių duomenų pagrindu vykdoma šio sektoriaus efektyvinimo politika veda prie to, kad atlyginimai visame švietimo sektoriuje ir ypatingai aukštojo mokslo tapo visai nekonkurencingi šalies viduje. Tarptautiniame kontekste problema yra dar aštresnė, nes dėl Lietuvos ekonominės ir fiskalinės politikos ypatumų visų atlyginimų lygis neatitinka pasiekto išsivystymo lygio.

Susikaupusios viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo problemos reikalauja naujų visos ekonomikos valdymo sprendimų, tačiau tai neįmanoma be didesnio mokslininkų įsitraukimo. Todėl mokslo ir studijų finansavimo bei mokslininkų ir dėstytojų profesijos prestižo bei atlyginimų didinimo programa yra esminė sąlyga ir kitų problemų sprendimui.

Reikalaujame sudaryti ilgalaikę švietimo šakos darbuotojų, įskaitant dėstytojus ir tyrėjus, atlyginimų didinimo programą ir įteisinti ją šakos trišaliu susitarimu. Programos įgyvendinimo stebėseną turi vykdyti akademinės bendruomenės sudaryta kvalifikuotų ekspertų grupė. Tokia tarpdisciplininė ekspertų grupė turėtų rūpintis ir platesniu ekonominiu programos įgyvendinimo pagrindimu, viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų proporcijų sureguliavimu ir darbo Lietuvos institucijose konkurencingumu tarptautiniame kontekste. Stebėsenos grupė turi įvertinti ir visus ankstesnius viešojo sektoriaus valdymo sprendimus, atlikti savotišką padarytų klaidų analizę, o savo darbo rezultatus nuolat skelbti – ne rečiau kaip kartą per metus, viešai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2019-12-4 8:07

ŽINIŲ ekonomika? Ką čia beversi, p. Gonti? Žinių ekonomika jau seniai Lietuvoje paversta į “žiniAsklaidą”. Nes ji jau yra stambus verslas. Belieka ją užtvirtinti įstatymu. Ką ir ruošiasi padaryti Seimo kultūros vadas Ramūnas. Bus Žiniasklaidos įstatymas.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.