Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Tiesos.lt siūlo   2020 m. spalio 3 d. 22:54

23     

    

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Laisvos visuomenės institutas

Artėjant eiliniams Seimo rinkimams krikščionims vėl kyla klausimas, už ką balsuoti? Koks būtų teisingiausias ir išmintingiausias pasirinkimas, kuris atitiktų ir krikščioniškus principus, ir Lietuvai būtų gerai?

Tobulame pasaulyje atsakymas būtų paprastas ir aiškus – balsuoti už tą partiją ir už tuos kandidatus, kurie geriausiai pasirūpins mūsų visų ir valstybės bendruoju gėriu.

Problema ta, kad realiame šiuolaikiniame pasaulyje (arba bent jau Lietuvoje) nėra vienos partijos, kuri ne tik nuosekliai vadovautųsi aiškiomis krikščioniškomis vertybėmis bei principais, bet ir turėtų valstybės valdymui reikalingą patirtį; turėtų kompetentingus ekspertus išmanančius visas svarbiausias su bendruoju gėriu susijusias sritis; žinotų aiškius ir įtikinamus atsakymus, kaip spręsti svarbiausias visuomenės bei valstybės problemas, ir turėtų pakankamai žmogiškųjų, intelektualinių, institucinių resursų, garantuojančių rinkiminės programos įgyvendinimą.

Taigi krikščioniui prieš rinkimus dažnai tenka spręsti kažką panašaus į galvosūkį, kur investuoti pinigus – į didelę grąžą žadančius, bet rizikingus vertybinius popierius ar mažesnio pelningumo, tačiau ir mažesnės rizikos obligacijas? Būtų lengva apsispręsti, jei galėtume pasirinkti mažo rizikingumo ir tuo pačiu labai pelningą investiciją. Bet, deja, tokios prabangos neturime. Tad, atrodo, kad krikščionys neišvengiamai susidurs su dilema, nes kaip bebalsuosi, vienu ar kitu požiūriu gerai nebus. Arba rinksi partiją (politikus), kuri nors ir turi kompetencijos spręsti valstybės reikalus, iš esmės yra abejinga pamatiniams krikščioniškiems principams; arba atiduosi balsą už politikus, kurie nors ir deklaruoja aiškius principus, bet stokoja patirties ir resursų, reikalingų spręsti visus visuomenei svarbius klausimus.

Pamatiniai principai, kurie turėtų lemti apsisprendimą

Bet ar vadovavimasis aiškiais krikščioniškais principais mūsų laikais neišvengiamai yra problematiškas ir keliantis neišsprendžiamas dilemas? Katalikų Bažnyčia savo mokymuose ir popiežių pasisakymuose nuolat pabrėžia, kad politikai ir rinkėjai turi vadovautis tam tikrais principais, kurie negali būti derybų ar mainų objektas.

Popiežius Benediktas XVI susitikęs su Europos Parlamento Liaudies partijos frakcija kalbėjo, kad Bažnyčios požiūriu pagarba žmogaus orumui nėra atsiejama nuo tam tikrų principų laikymosi. Popiežius Benediktas nurodė tokius principus:

– gyvybės nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties apsauga;

– šeimos natūralios struktūros – kaip santuoka pagrįstos vyro ir moters sąjungos – pripažinimas bei skatinimas ir jos gynimas nuo bandymų padaryti ją teisiškai lygiareikšmę visiškai skirtingoms sąjungos formoms, kurios iš tikrųjų jai daro žalą ir prisideda prie jos destabilizacijos, aptemdydamos jos ypatingą pobūdį bei nepamainomą socialinį vaidmenį;

– tėvų teisės auklėti savo vaikus apsauga.

Popiežius Benediktas taip pat atkreipė dėmesį, kad

šie principai nėra tikėjimo tiesos, net jei jie tikėjimo ir geriau apšviečiami bei patvirtinami; jie įrašyti pačioje žmogaus prigimtyje ir todėl būdingi visai žmonijai. Tad Bažnyčios pastangos juos skatinti nėra konfesinio pobūdžio, bet skirtos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinės priklausomybės. Tokios pastangos juo reikalingesnės, juo labiau šie principai neigiami ar neteisingai suprantami, nes tai yra nusižengimas tiesai apie žmogaus asmenį, rimta žaizda, daroma pačiam teisingumui.

Popiežiaus Benedikto nurodytais principais besiremiančios gairės krikščionims, atrodo, yra pakankamai aiškios. Tačiau kai kurioms politinėms partijoms pastaruoju metu vis labiau dreifuojant tolyn nuo išvardintų principų, atsirado ir katalikų influencerių, kurie ėmė abejoti ir minėtų principų lemiama svarba katalikui rinkėjo apsisprendimui. Jų samprotavimai skamba maždaug taip: „Niekas nesako, kad minėti principai nėra svarbūs, tačiau politika negali apsiriboti tik trimis klausimais. Valstybės ir visuomenės gyvenimas yra sudėtingas ir kompleksiškas. Todėl turime rūpinti ne tik kelių, nors ir svarbių principų įgyvendinimu, bet ir kitomis svarbiomis bendrojo gėrio sritimis. Krikščionys neturi tapti populistais, kurie į viską žvelgia supaprastintai, ir apsiriboti tik keliomis visuomenės gyvenimo problemomis, neatsižvelgdami į visą valstybės bei visuomenės reikalų kompleksiškumą. Balsuodami neturime apsiriboti tik keliais katekizmo paragrafais“.

Moralas lyg ir visai aiškus – taip, kai kurie Bažnyčios minimi moraliniai principai yra svarbūs, bet yra ir kitų lygiai taip pat svarbių spręstinų klausimų. Todėl yra visai pateisinama, jei krikščionis pasirenka balsuoti už partiją, kuri nors ir ignoruoja popiežiaus Benedikto paminėtus principus, bet turi gerų programinių nuostatų kitose svarbiose valstybės gyvenimo srityse.

Ar galima aukoti principus dėl naudos ar „didesnio gėrio“?

Ką galima būtų pasakyti apie šią principingos krikščionių pozicijos kritiką? Gal išties turime į viską žvelgti plačiau, lanksčiau ir kompleksiškiau?

Į galva ateina toks palyginimas. Įsivaizduokime, šiandien Lietuvoje atsiranda kokia nors partija, kuri pasisako už Krymo pripažinimą Rusijai, „atvirą dialogą“ su Putinu ir glaudesnius santykius su Lukašenka, bet tuo pat metu turi ir daug gerų idėjų, kaip spręsti visuomenei aktualius ekonomikos, švietimo, kultūros, verslo sąlygų gerinimo klausimus. Vargu ar Lietuvoje atsirastų daug save dešiniaisiais valstybininkais laikančių rinkėjų, kurie balsuotų už tokią partiją. Jie nesusigundytų ir argumentu, kad partijos užimama lanksti bei pragmatiška pozicija santykiuose su Rusija ir Baltarusija galėtų būti naudinga Lietuvos verslui ir ekonomikai. Kodėl toks politikų lankstumas šiais klausimais būtų pakankama priežastimi, neleidžiančia už juos ramia sąžine atiduoti balso?

Todėl, kad šiuo atveju klausimas yra ne vien tik apie lankstumą ir nuomonių pliuralizmą, bet apie moralinio kompaso nebuvimą. Lanksti tokios partijos pozicija būtų ne šiaip trūkumas, kurį gali atsverti kiti privalumai. Tokia pozicija atskleistų, kad partija iš tiesų neturi moralinio kompaso, kurio nebuvimas ilgainiui neišvengiamai paliestų ir visus kitus „ekspertinius“ klausimus, kurių sprendimo imtųsi tokia partija. Dar daugiau, nors tokios pragmatinės ir „vertybiškai neutralios“  nuostatos galbūt ir galėtų atnešti trumpalaikės naudos, bet ilgalaikėje perspektyvoje padarytų daug didesnę žalą Lietuvos interesams ir visam regionui. Todėl, atsisakymo balsuoti už politikus, besilaikančius minėtų „lanksčių nuostatų“, priežastis nebūtų siauras požiūris, rusofobija ar dogmatizmas. Atsisakymas balsuoti už tokią partija būtų išmintingas sprendimas, kylantis iš supratimo, kad tas, kuris nepaiso tiesos ir teisingumo kurioje nors srityje, niekada nebus patikimas tiesos ir teisingumo gynėjas ir visose likusiose srityse.

Taigi ir krikščionio rinkėjo pozicija, kad atiduodant balsą už politikus popiežiaus Benedikto XVI paminėti principai yra esminis kriterijus, nėra užsispyrimas, siauras mąstymas ar noras primesti „savo vertybes“. Aiškus pasisakymas už šių principų prioritetą tuo pačiu yra ir pasisakymas už politikos moralinį kompasą, kurio išsižadėjus, Benedikto žodžiais, neišvengiamai bus nusižengta tiesai apie žmogų ir padaryta rimta žala pačiam teisingumui. Partija, atsisakiusi vadovautis tiesa apie žmogaus prigimtį ir teisingumu, nebus pajėgi apsaugoti valstybės nuo jos bendrojo gėrio paaukojimo galingoms interesų bei ideologinėms grupėms.

Apie tai, jog atsisakymo laikytis tam tikrų pamatinių principų auka yra visuomenės bendrasis gėris, pasisakė ir Šventasis Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje „Evangelium Vitae“:

neįmanoma palaikyti bendrojo gėrio, nepripažįstant ir neginant teisės į gyvybę, kuria grindžiamos ir iš kurios plaukia visos kitos neatimamos individų teisės. Visuomenė neturi tvirto pamato, kai ji, viena vertus, teigia tokias vertybes kaip asmens orumas, teisingumas ir taika, o antra vertus, radikaliai priešinasi joms, priimdama ir toleruodama įvarius būdus, kuriais žeminama ir pažeidžiama žmogaus gyvybė, ypač silpna ar atsidūrusi visuomenės paribyje.

Kada principai turėtų lemti apsisiprendimą, už ką (ne)balsuoti?

Pradžioje minėta investuotojo dilema iš tiesų nėra tinkama nusakyti krikščioniško balsavimo Seimo rinkimuose problemai. Todėl, kad kai renkiesi, kur investuoti, klausimas niekada nėra vien tik apie pelningumą ir riziką. Klausimas visuomet yra ir apie tai, iš ko uždirbamas pelnas. Žmogus, kurios moralinis kompasas nėra visai išsiderinęs, neinvestuotų į verslą, kuris uždirba pinigus išnaudodamas vergų darbą, platindamas pornografiją ar niokodamas gamtą. Kad ir kokia tai būtų saugi bei pelninga investicija. Kitaip tariant, kai reikia pasirinkti, ar investuoti į rizikingą ar mažai pelningą švarų verslą, ar investuoti į verslą, kuris pelnosi iš žmogaus orumo žeminimo ar gamtos niokojimo, nėra jokios dilemos. Nebent tau žmogaus orumas ir gamtos (prigimties) apsauga iš tiesų ne taip ir rūpi.

Ar noriu pasakyti, kad krikščionims rinkėjams sprendžiant kam atiduoti balsą, turėtų pakakti, kad kandidatas ar partija pasisako už negimusios gyvybės apsaugą, šeimos prigimtinę struktūrą, tėvų apsaugą nuo valstybės kišimosi į vaikų ugdymo reikalus? Žinoma, kad ne. Juk ir koks nors dešinųjų pažiūrų valstybininkas neatiduotų savo balso kandidatui ar politinei jėgai vien todėl, kad pastaroji pasisako prieš Krymo aneksiją. Tiesiog pritarimas pamatiniams vertybiniams principams, nors ir yra būtina, tačiau tuo pat nepakankama sąlyga tam, kad galėtume pasitikėti tos politinės jėgos nuoširdžiu įsipareigojimu bendrajam gėriui. Todėl ir krikščioniui rinkėjui vien tik pasisakymas už tam tikrus pamatinius principus nėra pakankama sąlyga rinktis politiką ar partiją. Ypač jei už šiuos principus deklaruojantys politikai su jais nesitapatina, bet tik laiko juos priemone nusivylusiems rinkėjams vilioti. Bet, nors vien tik popiežiaus Benedikto paminėtų principų deklaravimas nėra pakankama sąlyga krikščioniui atiduoti balsą, šių principų ignoravimas ar net faktinis veikimas prieš juos yra pakankama moralinė priežastis krikščionims už tokias politines jėgas neatiduoti savo balso.

Dar vienas populiarus priekaištas adresuojamas krikščionims, būtinu apsisprendimo kriterijumi rinkimuose laikantiems minėtus principus, skamba maždaug taip – „neturime elgtis kaip teisuoliai, bet ieškoti supratimo ir jautraus dialogo. Neturime su savo katekizmo tiesomis daužyti kitiems per galvas“. Šiuo priekaištu dažniausiai turimas omenyje krikščionių „nejautrumas“ LGBT atžvilgiu, kurį krikščionys neva demonstruoja tvirtai laikydamiesi pozicijos, kad šeimos sampratos pagrindas ir kūrimo sąlyga yra prigimtinis lyčių papildomumas. Krikščionys ne tik kaltinami nejautrumu, bet ir atvirumo dialogui „su kitokiais“ stoka. Netiesiogiai užsimenama, jog tokia principinga krikščionių laikysena ne tokia jau ir jau krikščioniška. Nes juk „krikščionybės esmė yra meilė ir jautrumas kenčiantiems, o ne fariziejiškas teisuoliškumas“.

Ar iš tiesų krikščionys, laikydami anksčiau aptartus principus nepajudinamais ir tuo vadovaudamiesi savo politiniuose pasirinkimuose, stokoja jautrumo, kuris pateisina lankstumą artimo meilės vardan? Į tai galima būtų atsakyti, jog dialogas, jautrumas ir meilė nėra priežastis išsižadėti tiesos, teisingumo ir to, nuo ko priklauso visų mūsų bendrasis gėris. Iš tiesų žmonės kenčia ir nusipelno užuojautos dėl įvairių dalykų. Be kitų dalykų, žmonės kenčia, kai neturi galimybių, kurias turi likę visuomenės nariai. Pavyzdžiui, kai kas kenčia todėl, kad dėl gabumų stokos negali studijuoti aukštojoje mokykloje ar dėl sveikatos problemų negali tarnauti kariuomenėje. Ar tokie žmonės nusipelno atjautos ir supratimo? Žinoma. Ar tam, kad parodytume užuojautą ir supratimą, turėtume atsisakyti laikyti išsilavinimo reikalavimą būtina sąlyga studijoms universitete ar fizinio pasirengimo reikalavimus tarnybai kariuomenėje? Ir ar tokie reikalavimai žeidžia tų asmenų orumą? Žinoma, ne. Taip negalvoja ir to nesiūlo nė krikščionys, kurie tuo pačiu mano, kad „vardan dialogo ir atjautos“ galėtume vadovautis lankstesniu požiūriu į šeimos sampratą ir žmogaus prigimtį.

Ar yra prasmės palaikyti naujas politines jėgas?

Ir paskutinis labiau praktinis nei principinis klausimas – ar vis tik neįmanoma suderinti poreikio vadovautis krikščioniškais principais ir noro toliau palaikyti tradicines partijas, kurios nors ir neteikia prioriteto krikščioniškiems principams, bet, kita vertus, savo gretose turi nemažai krikščioniškai nusiteikusių politikų, kuriuos galima reitinguoti? Taip, iki tam tikro lygmens įmanoma suderinti. Ypač jei tų partijų lyderiai atvirai ar de facto nepalaiko aiškiai su krikščioniškais principais nesuderinamų pozicijų bei savo partijos nariams nedaro spaudimo atsisakyti vadovautis krikščioniškais principais. Tiesa sakant, iki šiol Lietuvos krikščionys rinkėjai nelabai ir turėjo kito pasirinkimo, kaip tik reitinguoti krikščioniškų pažiūrų politikus daugiau ar mažiau krikščioniškiems principams abejingose (nors kartais žodžiais ir palaikančiose) partijose.

Vis dėlto pastarųjų metų patirtis parodė, kad nors krikščionys vis dar sudaro reikšmingą visuomenės dalį, jų atstovavimas parlamente bei viešajame politiniame diskurse yra neproporcingai mažas. Ne todėl, kad Seime yra mažai krikščionių ar jiems nėra svarbūs pamatiniai krikščioniški principai. Ne, krikščionių atstovimas menkas, nes Seimo nario balsas Seime neišvengiamai priklauso nuo partijos ar frakcijos prioritetų. Daugelio partijų programose tie principai, kuriuos Bažnyčia laiko pamatiniais, tiesiog nėra laikomi prioritetiniais arba yra laikomi principais, kurių galima laikytis tol, kol neatsiranda svarbesnių prioritetų ar pavojaus reitingams. Ypač pastarieji metai parodė, jog Seimo nariui dažnai savo norą palaikyti krikščionišką poziciją tenka subordinuoti partijos vyraujančiai politinei linijai bei politiniams išskaičiavimams. Nepaklusus partijos linijai, krikščionims politikams gresia likimas be reikšmingesnių postų ir žema vieta būsimųjų rinkimų partiniame sąraše.

Visa tai įvertinus, ir strategine, ir taktine prasme yra svarbu, kad parlamente būtų ne tik krikščionių politikų, bet ir frakcijų bei partijų, kurios nuosekliai laikosi Bažnyčios formuluojamų principų. Situacijos pakeitimui bei Lietuvos politinio gyvenimo išjudinimui būtų svarbu, kad į Seimą patektų ne tik ligi šiol įprastos politinės jėgos, bet atsirastų ir naujos jėgos, kurioms krikščioniški principai būtų jų programos pamatas ir prioritetas.  Net ir nedidelė partija ar frakcija Seime, kuri nuosekliai laikosi krikščioniškų principų, nesinaudoja jais tik dėl politinių dividendų ir jų neaukoja pragmatiniams interesams, praturtintų dabartinį politinį diskursą bei padėtų įveikti Lietuvos politiniame gyvenime vyraujančią liberalizmo, pragmatizmo, moralinio reliatyvizmo, dvigubų standartų ir progresyvizmo hegemoniją.

Tiesa, vis pasigirsta pasamprotavimų, kad aiškiais krikščioniškais principais besivadovaujančios partijos buvimas Seime pakenktų ir krikščionių bendruomenei, ir Bažnyčiai. Nes, krikščionybė nėra ideologija, o tokios partijos atsiradimas neva „neišvengiamai ją ideologizuotų ir Bažnyčią sutapatintų su politika“. Tačiau toks nuogąstavimas neturi jokio tvirtesnio pamato. Krikščioniškos partijos atsiradimas Seime nepadarytų daugiau žalos krikščionims, nei liberalams padaro liberalios partijos buvimas Seime ar kairiųjų pažiūrų žmonėms – socialdemokratinės. Tai nepadarytų žalos ir Bažnyčiai, kuri visuomet yra pasirengusi palaikyti dialogą su visomis politinėmis jėgomis. Žala galėtų atsirasti tik tokiu atveju, jei Bažnyčia (kas visai nėra tikėtina) atsisakytų palaikyti dialogą su kitomis politinėmis jėgoms ir pritarti jų konstruktyviems pasiūlymams vien dėlto, kad šiuos pasiūlymus teikia partija, nelaikanti krikščioniškų principų prioritetiniais.

Krikščionys (o tuo pačiu ir visa Lietuvos visuomenė) šiandien daugiau laimėtų savo balsais nusiųsdami į Seimą, kad ir nedideles, bet aiškią krikščionišką tapatybę turinčias partijas, nei toliau laikydamiesi išbandytos, bet mažai veiksmingos drungnų politinių jėgų palaikymo taktikos. Krikščionio ausiai visada smagu girdėti Evangelijos pagyrimą: „Jūs esate žemės druska“ (Mt 5, 13). Bet svarbu nepamiršti, kad iškart po pagyrimo seka ir perspėjimas – „jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti“.

laisvavisuomene.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2020-10-5 23:36

Popiežius Benediktas atkreipė dėmesį, kad
,,šie principai nėra tikėjimo tiesos, net jei jie tikėjimo ir geriau apšviečiami bei patvirtinami; jie įrašyti pačioje žmogaus prigimtyje ir todėl būdingi visai žmonijai. Tad Bažnyčios pastangos juos skatinti nėra konfesinio pobūdžio, bet skirtos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinės priklausomybės.”

Teisingi žodžiai. Todėl gaila, kad šituos pamokymus autorius skiria tik krikščionims, užuot skyręs visiems geros valios žmonėms.

Ir NS, manau, be reikalo save pateikia, kaip krikščionišką partiją, užuot skelbę, kad gina bendražmogiškas vertybes. 
Ne tik tam, kad perliptų per penkių nuošimčių ribą. Tai tiesiog arčiau tiesos.


O ,,Pakelk galvą, Lietuvi!”,  eitynės su deglais, raudona spalva svetainėje, net ir pats pavadinimas, turbūt, sugalvoti vien tam, kad koks nors Valentinavičius galėtų tvirtinti, kad NS yra su ,,nacistiniu kvapeliu”. Kad tautos atsigavimo bandymas būtų nugesintas iš pat pradžių. Ir nacijos susivienijimas susivienyti sugebėjo tik su Buškevičium.

Per daug pompos, o sveiko proto per mažai. O paskui, kai tauta išrinks komunosodomitus, kaltinsit komunosodomitinę spaudą? Ar kad tauta buvo jūsų neverta?

Elma       2020-10-5 20:39

Kaip sakydavo mūsų senoliai, labai svarbu kviečių derlius, bet dar svarbiau yra žmonių derlius.Nuo savęs pridėsiu: kokiais keliais jūs to pasieksie ne tiek svarbu. Tik aišku man prasčiokei, kad nieko nepasieksite, apženydami vyrą su vyru. Tai akligatvis, nėra ko visokiais paradais to reklamuoti

,,Krikščionio'' ,komentuotojo Vilniečio lygis...       2020-10-5 20:24

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/algimantas-rusteika.-susipazinkime-naujoji-modernioji-nuostabioji-jaunoji-l#komentarai
Portalo savininkui L. Šopauskui savos NS partijos karštas šalininkas-  komentuotojas ,,Vilnietis” liejasi laisvai po A.R. tekstu.
Žinau iš praeities, kad L.Šopauskas. , ponia R. Bingelienė ir L. Jakimavičius beveik nereaguoja į tekstus, atkreipiančius dėmesį į  komentatorių etikos pažeidinėjimus. Rašau kitiems inteligentiškiems žmonėms, kad jie matytų, kokį lygį  toleruoja ši trijulė savo svetainėje. Manau, kad tai chamiškas ir ,ko gero, nesveikas asmuo, kuris daro gėdą NS šalininkams..,,Viln.’’ siūlo karti,smaugti, šaudyti nebalsuojančius už NS ir t.t.
Algirdas

Vilnietis     2020-10-5 19:30
Tevęs sušiktas LGBT degenerate niekas nepaklausė! Ok “viskas pražuvo” vafli?


Vilnietis     2020-10-4 20:18
to Vilnietis’‘- neadekvatus anonimis bailys?
išlenda TS -LGBT iš gama ir paleidžia savo tr-ydą- čia gi jų tokia taktika apsimeta tipo patriotas ir pasako kaip nereikia balsuot už NS nes būtent jos šitie iš ga mos ir bijo.
pagaučiau aš tave mažas šū*do gabale tu man greitai pradėtum giedoti!
(tarpus tenka dėlioti nes tiesos.lt jau pasidardar viena viską cen zūruojanti skylė)

VILNIETIS     2020-10-4 11:05
ŠIAIP TAI PANIKIERIUS IR ‘VISKAS ŽLUGO’ KARDAVO O KARO METU ŠAUDYDAVO BE JOKIO TEISMO. NEREIKIA ČIA PASIDAVELIŠKŲ NUOTAIKŲ SKLEISTI- EIK PATS BALSUOK UŽ “NS” KVIESK KITUS IR IŠRINKS.
O ČIA IDIOTAI PRISIKLAUSĘ REITINGŲ AGENTŪRŲ VIS AIŠKINA KAD NEIŠRINKS OPOZICINIŲ- TAI GRYNAI PRIEŠO POZICIJA IR TAM KAS TAI NAUDINGA.
VISI Į RINKIMUS IR VISI RENKAM “NS” IR TEGU IŠGRAUŽIA PALUCKINIAI DEGEN ERATAI, TS-LGBT IR KANAPINIŲ IŠKRYP ĖLIŲ LIGONIAI.

Vilnietis     2020-10-4 7:39
Savo rankom pasmaugčiau tuos kas balsuos už šituos degeneratus!!

stasys       2020-10-5 19:27

nėra jokio krikščioniško pasirinkimo Vygantai . Visa tai ka tamsta rašo turi tik žodžiu forma ir nieko realaus vertybine apimtimi apčiuopiamų . Visa tai apie ka rašote galima užraugti trilitriniame slovyke iki sekančių rinkiminių bataliju ir būkite tikras turinys liks toks pat aktualus ir šviežias ir po ketverių metu .Tai amžino turinio temos apie tai ko norisi ir niekada nebus..čia toks Vaidas Vds dažnai nauja testamentą cituoja ..teks paprastais žirniais mūrinės abejingumo sienos nesugriausi , tik savo tikėjimu . Ir taip metai iš metu ..situacija kartojasi .Jei iš tikro norite krikščioniško pasirinkimo tamstai reikia stoti į rato vidurį ir jį pasiūlyti visuomenei savo pavydžiu .

Diedas       2020-10-5 16:38

Tikras katalikas visada renkasi Dievą.
Ir po netikėlių, melagių, pijokų, laidokų, paleistuvių rinkimus nevaikšto.
Doras žmogus į politiką neina.
O žulikus, tegu patys žulikai ir išsirenka.
Valdžia tai ne Lietuva, o pūlinys ant Tėvynės kūno.
Tautiečiai, boikotuokim rinkimus, nes vis tiek apgaus!!!
Ne melagių lenktynėms!!

Va, va       2020-10-5 13:58

šios dienos Evangelija kaip tik apie gerus darbus ir gerąjį samarietį. (Lk 10, 25–37)  “...Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
  Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
  O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
  Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’.
  Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
  Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.
  Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“

Va va,       2020-10-5 13:52

O Krikščionių Dievas liepia žiūrėti į darbus, o ne tai ką pliurpia.

Cha>>>       2020-10-5 13:51

Vadinasi neradai NS jokių darbų vardan šeimos, vardan krikščioniškų vertybių? Taip, taip ir aš neradau.

➡ 2020-10-5 13:12       2020-10-5 13:27

Mes suprantame ir be eilučių. Išpažinti galima islamą, budizmą, blogiausiu atveju, krikščionybę, o vertybes galima kurti (jei sugebi). Visa kita - priešrinkiminė politrukų, tokių kaip jus, šudmalyba.

Supraskite tarp eilučių       2020-10-5 13:12

Balsuoti reikia ne pagal partijos pavadinimą, o žiūrėti kokias vertybes jos išpažįsta, o ypač ar dėl jų kovoja realiai. O tai tinka tik NR. 1 ir NR.4. Net NS tik kalba, o realių darbų nerasta. O gal jūs žinote, tai parašykite.

Filadelfijus       2020-10-5 8:48

Perskaitę šį straipsnį negausite atsakymo, kurią partiją verta rinktis krikščioniui, o juo labiau, negausite autoriaus nuomonės. Tai bendras politkorektiškas minčių kratinys Marso gyventojams. Pagal rašinį lygiai vienodai galite balsuoti ir už visiškai leftistines parijas, kaip konservai, liberalai, socdemai, laisvės patija, Lietuva - visų (ką tai galėtų reikšti) ir žaliuosius. Juk jie visi atitinka Benedikto politiką. Manau, kad autorius pats supranta, kad jo straispnis yra absoliutus tuščiažodžiavimas, kaip pas studentą siekiantį išgauti daugiau puslapių. Būrėjos patarimai.

> 2020-10-4 10:50       2020-10-5 7:53

tai tu, juliau Milaiti, dar ir Biblija atsiverti? Ne tik Kapsukės docentų ir Lenino raštus?! Vai, vai koks tu raštingas, ne šiaip sau kiemsargių akademikas, bet tikras šventorių zakristijonas! Va, ką reiškia su Seimo jurgiu “Kremlin goald wodke” po stalu lakti, gali spjaudyti ne tik visas Širvintas, bet ir “banku pleve, ar “gaisrininko dukra”. Nu tikras KGB spartuolis!

Akivaizdu       2020-10-4 18:55

kad Prochodimcas-Prašalietis dar vis tiki, jog sugrįš jų
buvusi sovietinė valdžia, todėl taip aktyviai vemia
savo ideologinę trydą į kiekvieną Tiesos.lt numerį.
Įsigali puvimo sezonas…

Prašalietis-Prochodimcas (=apsimetėlis Dzeikas)       2020-10-4 15:55

kaip koks apsėstasis, kiekviena proga Tiesos.lt puldinėja krikščionybę ir lietuvių tautą.
Demaskuotas kremlini įtakos agentėli, perjungi klaviatūros kalbą
ir, kaip koks paauglys manai, kad liksi neatpažintas?
Prastas parengimas, jei manai, kad galima pasislėpti po kopūsto lapu.
——————————————————————————————————
Žinia, Antikristui bedieviai reikalingi tik kaip priemonė tironijai įvesti,
o paskui bus naikinami kaip bereikalingas balastas.
Antikristui reikalingi jį garbinantys ir juo tikintys (ne Švč. Trejybe),
todėl tokie, kaip ateistinio liberalizmo ar neomarksizmo apologetai,
visokie kietasprandžiai liberalai dzeikai, prochodimcai ir jų bendrai,
bus įbaudžiavinti ar likviduoti kaip netinkami Naująjai Pasaulio Tvarkai.

Dzeikas - iškalbingas liudijimas,       2020-10-4 15:27

kaip liberastinė pasaulėžiūra suardo pilkąją smegenų medžiagą.
Dzeikas kitus kaltina bolševizmu, nors paties apsimetėlio “amerikonu” terminija ištisai kaip sovietinio propagandisto.
Atmink, pagiežingas Dzeikai, kad Bažnyčia, nors ir atskirta nuo valstybės,
bet jai nepriepastatyta. Ji turi savo socialinį mokymą
ir kiekvienas krikščionis VISUR IR VISADA privalo vadovautis Dekalogu
ir Šv. Raštu, žinoma, neišskiriant pilietinės valdžios rinkimų.
Būtum labiau išsilavinęs, turėtum savivoką, suvoktum, koks primityvus ir gėdingas tavo komentavimas. Deja,...

Tomas       2020-10-4 13:57

Kokių krikščioniškų vertybių vedinas Dagys balsavo kartu su kitais 80 banditų.

Prašalietis       2020-10-4 12:57

Ir tokie dvasios ubagai kaip Vygantas Malinauskas stumdami primityvų dūrą apie pseudopartiją, kuri “pasirūpins geriausia apie visų ir valstybės bendrą gėrį, gerovės valstybę, rojų žemėje…” kviečia už juos balsuoti krikščionis. Savų balsuojančių “tautinių” idiotų ir durnių balsų atsisėdimui ant Seimo taburetkės šių partijų “tautos rūpintojėliams” nepakanka. Ši agituojanti krikščionis už juos balsuoti rinkimuose publika, savo “krikščioniškomis” kalbomis parodo, kad jiems net ir Dievas yra kvailio vietoje…

Žodžio laisvė...       2020-10-4 11:33

Blogai,kai nusenę kunigėliai perša senoms davatkėlėms savo naudingų išskaičiavimų
dėliones.Kiek kuris kunigėlis gauna iš “mylimo” mero šlamančių,taip ir agituoja iš
savo “tribūnos”-ambonijos už ką balsuoti.Klesti verslai dievo namuose žemėje.
Biznis,biznis ir nieko daugiau.Dievo vietininkams žemėje rekomenduoju atsisakyti
celibato,tai neteks gyventi mele.

Brudai konservatoriai        2020-10-4 11:18

Valstieciai pazadejo 13-ta pensija, bet geriau padaryti, kaip Kuibilius su Simonyte padare: per naktines reformas ateme pensijas is pensininku, o kai sie atejo prie Seimo pasiaiskiti, tai dar ir guminemis kulkomis pavaisino!!!

Dzeikas       2020-10-4 10:50

Siaip tai straipsnis kunigui pamokslo tezems, o ne politikai. Nes Biblija ir Jezus ne politikuoti atejo,o gelbeti sielas. Sitas gi(Vygandas Maliauskas) nutare pakinkyti Jezu vezti jo politini vezima. Girdi uz krikscioniskas partijas balsuokime.
Na papolitikuokime:
Atsiverciam Biblija (au, katalikai! A, girdite? BIBLIJA skaitykite o ne kokio kunigelio susirupinusio kiek lupti uz sakramentus is parapiejieciu kiausu muzikos klausykite) ir skaitome: “Su tokiais nebendraukite”.
Va ir visa politika krikscionio gyvenime.
Tai jeigu tauta balsuoja uz toki apsimelavusia iki ausu banku pleve, ar “gaisrininko dukra” , o po to inkscia - na tai ka cia pasakysi???
Pats musa - pats rekia. Mazochistai…

Aleliuja       2020-10-4 9:30

Tai už ką ten vis dėlto balsuoti, šventas tėve?

SIMONYTE, jus konservatoriai blogai baigsit!...       2020-10-4 9:12

PAGOGLINKIT APIE TAI STRAIPSNĮ “Niujorko teismas įpareigojo buvusį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley pateikti slaptus dokumentus apie banko uždarymą Paryžiaus arbitražui”. O KREGŽDUTĖS TAI TIKRAI APSIŠIKĘ!!

Dzeikas       2020-10-4 8:54

Paskaitai situos “pacius krikscioniskiausius” isvedziojimus , itempi atminti ir prisimeni - nagi “yra tokia partija!”.
Juk tai bolshevikai. Juk taip principingai kovojo uz seima. Nusokai i kaire, tai eigu reikalas isplauke tai “padesi partini bilieta” vienareiksmiskai. Nezinantiems priminsiu, kad tai reiske karjeros pabaiga.Is nomenklaturos leki kulka.Visokiems ped-ams gyvenimas oi koks nesaldus buvo. Zoofilams buvo straipsnis BK taip pat - tyciojimasis ir gyvuliu kankinimas.
O su Mergaites byla butu uzraugta au seniai. TIEK apsisvietus JOKIA nomenklaturine pareigybe nebegelbetu - visu imerkusiu uodega nenubaustu, bet apsiviete sedetu net ir jeigu tai butu buve LKP CK nariai.


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.