Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. birželio 22 d. 11:53

38     

    

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Šios dienos (birželio 21 d.) Evangelijos skaitinys priminė apie Dievo baimę. Vargu ar yra mūsų laikais labiau tikinčiųjų nevertinama Šventosios Dvasios dovana nei Dievo baimė. Neteko matyti tyrimo, kuriame būtų aiškinamasi, kiek šiuolaikinių tikinčiųjų vis dar bijo Dievo. Bet, spėju, tokių būtų gerokai mažiau nei tų tikinčiųjų, kurie bijo vagių, piktų kaimynų, ligų, valdžios, infliacijos ar koronaviruso.

Ir tai neturėtų stebinti. Kada paskutinį kartą bažnyčioje pamokslo metu girdėjote rimtai kalbant apie gresiančią Dievo rūstybę? Jei ir pasitaiko, koks sekmadienio skaitinys, kuriame minima Dievo baimė, tapo įprasta, kad pamokslininkas tuoj pat paskuba visus nuraminti patikindamas, kad Dievo iš tiesų nereikia bijoti ir tų Šventajame Rašte pasitaikančių žodžių nereikia suprasti tiesiogiai. Todėl nenuostabu, kad „šiuolaikinis pažangus“ krikščionis šiandien mažiau už viską bijo „geriečio Dievo“. Nes juk geriečiai yra tolerantiški, nepyksta, nesmerkia ir nieko nebaudžia (tuo labiau nieko nesiunčia į tokią bjaurią vietą kaip pragaras). Šiuolaikinis statistinis „pažangus“ krikščionis įsitikinęs, kad Dievo baimė galėjo egzistuoti nebent Senojo Testamento laikais ar nebrandžių bei primityvaus tikėjimo močiučių galvose.

Bet šiandien Bažnyčioje buvo skaitoma Evangeliją pagal Matą, kurioje yra žodžiai „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“ (Mt 10, 28–29). Įdomu tai, kad kiek beklausiau katalikų, kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“, visi be išimties atsakydavo, kad tai yra velnias, šėtonas, piktoji dvasia ar pan. Nė vienas neatsakė, kad čia Kristus iš tiesų kalba apie Dievą ir pataria Jo (o ne velnio) bijoti. Žodžiu, didelė dalis šiuolaikinių katalikų (nežinau tiksliai kiek, bet tikrai didelė dalis) Evangeliją supranta taip, tarsi Kristus, užuot raginęs bijoti Dievo, ragina bijoti velnio…

Bet, paradoksas, kaip pastebi Čestertonas (o kas gali geriau pastebėti paradoksus už Čestertoną), yra tas, kad : “
„Mes tiek daug bijome žmonių, todėl, kad tiek mažai bijome Dievo. Viena baimė gydo kitą. Kai žmonių vykdomas teroras kelia tau siaubą, atgręžk mintis į Dievo rūstybę“.

Ką čia ir bepridursi. Nebent, tai kad neurozių mūsų civilizacijoje kiekis yra atvirkščiai proporcingas Šventosios Dvasios dovanų kiekiui…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2020-06-29 11:05

Kunige.tikejimui taip ,bet tas jusu zinojimas mane stebina?Kiek nedaug mums sios zemes gyventojams duota zinoti ir pazinti.Kiekvienas turime savajo Dieva sirdyje,kas Buda,kas Jezu ir kiekvienas tiki ,kad jis vienintelis?As savaji vadinu Visagaliu,tai jis valdo viska kas net pacioms gudriausioms makaulems neduota zinoti.Man parankiau ir kurkas priimtiniau vadinti Visagaliu,o kad toks yra neturiu ne maziausiu abejoniu.Mat turiu savu faktu,kad mane saugo mano angelas sargas.

Cha >>> 24 15:20       2020-06-26 19:26

Šiaip, Jėzus prieš iškeliaudamas į dangų pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią, kuri bus krikščioniškos Bažnyčios globėja. O tai ir įvyko. Ne tik apaštalai gavo tai patirti, bet patiriama ir dabar Jos veikla ir patikėk, be Jos žinios niekas neįvyksta Bažnyčioje.

> 19:02       2020-06-24 15:20

Kas galėtų ginčytis, kad ,,Viešpaties Jėzaus mokymas be išimties yra teisingas”? Žinoma, kad taip. Tačiau kas galėtų garantuoti, kad visas jis be išimties ir perduotas teisingai? Mūsų dualiame pasaulyje nieko nėra tobulo. Tobulas tik Dievas. O žmogus - patys matome ir žinome. Žmogus linkęs susireikšminti ir viską prisitaikyti taip, kaip jam patogiau. Juk tai ir yra gimtosios nuodėmės esmė. Ar dvasininkai - išimtis? Juk matome, kad ne. Ir patys sako: juk mes irgi žmonės. Aišku, kad taip. Prisiminkime: kas prieš 2000 metų paskutinieji išgirdo Dievo Žodį? Ar ne Rašto aiškintojai? O šiandieniniai Rašto aiškintojai? Atrodo, kad istorija kartojasi, deja. Ir nėra čia ko pykti. Kiekvienai kartai Dievas kalba taip, kaip ji gali suprasti. Dievas nemirė, todėl ir Dievo Žodžio aiškinimų nereikėtų uždaryti į sarkofagą ir stebėti lyg pro neperšaunamą stiklą. Gyvenimas vyksta čia ir dabar. Praeitis ne be nuodėmės, ateitis su daugybe variantų, o dabartį kuriame mes patys. Visi. Tai gal ir nereikėtų nurodinėti Dievui, per kuriuos žmones Jis tą dabartį turi teisę kurti. Jo pasirinkimai kai kam gali pasirodyti paradoksalūs, bet tai Jo valia.

Kun. Vytenis Vaškelis       2020-06-23 19:03

Pasitikėjimas Dievu – mūsų gyvenimo credo
Kai Jėzus drąsino apaštalus nebijoti žmonių (Mt 10, 26), kalbėjo apie neišvengiamus persekiojimus dėl Jo vardo (Mt 10, 22). Jokia baimė neturėtų sustabdyti Gerosios Naujienos skelbimo, nes pats Dievo Sūnus ją skelbė ir dėl jos įkūnijimo gyvybę paaukojo, kad ji taptų mūsų Išganymo duona.
Jėzaus žodžiai apie būsimą atodangą, kai didžioji Jo Kryžiaus paslaptis nušvis pasauliui, reiškia, kad galutinai triumfuos tiesa, o ne melas. Todėl tikintieji, patirdami įvairius išmėginimus dėl ištikimybės tikėjimui, turėtų niekada neužmiršti, kad išauš diena, kai atsidavimas Viešpačiui bei visiškas Juo pasitikėjimas turės tokią neįkainuojamą vertę, jog dabar neįmanoma tų būsimų malonių masto net įsivaizduoti (plg. 1 Kor 2, 9).
Tai stiprina bei guodžia ir tuos krikščionis, kurie, nors nepatirdami varginančių persekiojimų dėl Jėzaus, vis tiek bus didžiai pagerbti, nes net ir mažiausias veiksmas, atliktas Jo vardu, turi antgamtinio lobio dalelę (plg. Mk 9, 41).
Prisiminkime šv. Joną Paulių II, kuris, skelbdamas Kristų ir Jį liudydamas, padarė įtaką šimtams milijonų žmonių gyvenimų. Jis, kaip alter Christus, norėjo aprėpti pasaulį; buvo apskaičiuota, kad apie 60 kartų apskriejo Žemę, nes lankėsi net 129 valstybėse. Jo mėgstamas posakis „Nieko nebijokite“, tapo kūnu, kai jis gyvenimo saulėlydyje tapo Nukryžiuotojo atvaizdu, nes iki paskutinio atodūsio nešė sunkų ligų kryžių…
Čia ryškiausiai pasireiškė jo herojiškų dorybių grožis, kuris, anot popiežiaus Benedikto XVI, „giliau sujaudino žmonių širdis negu tai, ką galima nuveikti darbuojantis“. Karolis Wojtyla įrodė, kad kas iš tiesų myli Jėzų, nėra nieko, kas galėtų net kančioje atskirti nuo Jo.

Kun. Vytenis Vaškelis       2020-06-23 19:02

Pasitikėjimas Dievu – mūsų gyvenimo credo
Nors Viešpats primena, jog žmogaus siela nesunaikinama (Mt 10, 28), jei žmogus leidžiasi pavergiamas nuodėmės, ji „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“ (Mt 10, 28). Užduokime sau klausimą: „Ar tikiu, kad visas dangaus Siųstojo – Viešpaties Jėzaus mokymas be išimties yra teisingas, nes Dievas negali klysti ir kitų neklaidina?“ Jei mes Jėzų priimame su minėta nuostata ir įsitikinimu, tada nedrįsime atmesti ir tų Biblijos tiesų, kurios nors sunkiau suprantamos, bet priklauso nekintančio dieviško mokymo esmei.
Iš labiausiai kitus Mylinčiojo širdies gelmių sklido ne tik žodžiai, žadinantys ieškoti Dievo Karalystės, bet ir lemtingi perspėjimai nusidėjėliams, kuriuos ištiks begalinė dvasinės tamsos atskirtis nuo gyvojo Dievo ir neužgesinama ugnis (plg. Mt 25, 41; Mk 9, 48; Lk 16, 28), jei jie nesitaisys…
Stulbinamai didi ir iki galo nesuvokiama laisvės dovana žmogui, kai jis gali rinktis užsisklęsti savo nepasotinamų egoistinių troškimų pasaulėlyje ir gyventi jame, piktnaudžiaudamas laisve iki mirties. Pasak rašytojo fon Fiugelio, „pražuvusių sielų pagrindinis bruožas – atmetimas visko, kas nėra jos pačios“. Taigi žmogaus didžiausias savyje Trejybės paveikslo bei panašumo paniekinimas – užuot siekus šventumo, rinktis nuodėmės kelią ir eiti juo iki galo, sakant: „Netarnausiu niekam, išskyrus sau“.

Kun. Vytenis Vaškelis       2020-06-23 19:01

Pasitikėjimas Dievu – mūsų gyvenimo credo
Filosofijos profesorius Peteris Kreeftas rašė: „Nors pasmerktieji nemyli Dievo, Dievas myli juos, o tai jiems yra kančia. Tos pačios Pragaro liepsnos yra sukurtos iš Dievo meilės! Meilė, gaunama to, kuris nori tik nekęsti ir kovoti, prieštarauja didžiausiam jo norui, todėl yra kančia. Jei Dievas nustotų mylėti pasmerktuosius, Pragaras liautųsi buvęs grynu kankinimu. (…) Bet greičiau jau saulė liausis švietusi, nei Dievas liausis buvęs Dievu“.
Dievas, negalėdamas nemylėti, negali panaikinti kančių tiems, kurie patys save užspendė į kampą, nes mirė su galutiniu apsisprendimu: „Myliu tik save ir noriu taip elgtis anapusybėje“. Tačiau tokia meilė yra iškrypusi meilė, nuodėmės pjūklu nupjovusi savo būties šaknis ir neturinti ateities Dievo gailestingume. Beje, malonės pražuvusieji net nenori, nes jų esatis liepsnoja neapykantos ugnimi visiems, kurie myli Dievą ir Jį mylės amžinai…

Kun. Vytenis Vaškelis       2020-06-23 19:00

Pasitikėjimas Dievu – mūsų gyvenimo credo
Jeano-Miguelio Garrigueso knygos „Mūsų mirties valandą. Priimti amžinąjį gyvenimą“, išleistos 2019 metais „Vox altera“ leidyklos, įžangos pabaigoje tėvas Grigalius OSB, rašydamas apie pragarą, sukėlė tam tikrą teologinę abejonę, skaitytojams suteikdamas galimybę manyti, jog ten šalia piktųjų dvasių žmonijos narių, vertų pasmerkimo, nėra. Jis rašė:
Nors ir būtina baimintis pasmerkties, įmanoma puoselėti viltį, jog nė vienas žmonių giminės narys niekada nebuvo ar niekada nebus amžinai pasmerktas, greta šėtono ir jo nupuolusių angelų, bet, galbūt perėjęs nuskaistinimo etapą skaistykloje, įžengs į palaimingą Dievo regėjimą angelų ir šventųjų draugėje, ir to dera melsti.
Iš tiesų dera melsti nusidėjėliams atsivertimo ir patiems taip stengtis gyventi, kad kasdien artėtume prie dangaus ir toltume nuo pragaro. Tačiau tenka priminti, jog Bažnyčia moko, kad „sielos tų, kurie miršta, turėdami sunkią nuodėmę, tuoj po mirties patenka į tamsybes, kur kenčia pragaro kančias“. Šios ištarmės pagrindas – Biblija ir ypač Jėzaus mokymas…

Kun. Vytenis Vaškelis       2020-06-23 18:59

Pasitikėjimas Dievu – mūsų gyvenimo credo
Teologas Clive’as Staplesas Lewisas, aiškindamas apie mirusiuosius, kurie dėl savo nuodėmių sunkumo yra verti amžino pasmerkimo, klausė ir atsakė:
Ko jūs norėtumėte iš Dievo? Nuplauti visas buvusias nuodėmes ir bet kokia kaina leisti žmonėms pradėti iš naujo, sumenkinant visus jų laukiančius ir siūlant stebuklingą pagalbą? Bet Jis jau tai padarė Kalvarijoje. Atleisti jiems? Jie nenori atleidimo. Palikti juos jų pačių valiai? Deja, deja, būtent tai Jis ir daro.
Mūsų vertė Dieve neišsitenka žvirblių (plg. Mt 10, 31) vertumo palyginimo rėmuose. Dievas į mūsų gyvenimo būdo pakeitimą „investavo“ visą savo Širdį – dėl mūsų išgelbėjimo paaukojo savo Sūnų. Todėl mūsų egzistencija žemėje turi pateisinti visus Tėvo lūkesčius. Juk Jis į mus visados žvelgia kaip į savo vaikus, vertus tik Jo amžinųjų buveinių…

 

> 11:51       2020-06-23 18:44

Baimė - ženklas, kad nutolai nuo Dievo.

Vaidukas vėl       2020-06-23 18:39

grįžo į savo psichiatrinę. O jau maniau, kad pasveiko smile .

labiausiai       2020-06-23 11:51

bijoti reikia savęs

Aciu       2020-06-23 9:55

Mintinai zinojau sia citata , bet kitaip interpretavau .aciu uz akiu atverima

Ačiū,       2020-06-23 9:07

pone Vygandai, kad esate!
Vis dėlto žodžiai „bijokite to“ apie šėtoną, nes ir pagal katalikų tikėjimą žmogus pats sąmoningai atkrinta į pragarą pasirinkdamas nuodėmę, ir Kūrėją reikia mylėti, o bijoti - reiškia bijoti pažeisti (arba net prarasti) Jo meilę. Kristaus žodžiai ne tiems, kurie nekenčia, nes su tokiais beprasmiška kalbėti (plg. čia pat komentatorių ahh). Ne tokiems ir sakyta. Kadangi tai žmonijos dauguma, čia ir tinka mąstyti apie rūstybę, kad su dauguma nesusidėtum.

Oberpedofilšteinas - tai aš !!!       2020-06-23 8:49

Manęs klauso visos Jungtinės Teisingumo pajėgos:
- TM ir VRM klerkai
- GP,STT, FNTT, VSD
- teismai ir antstoliai.
Bus labai smagu regėti kai jie irgi vieningom gretomis darniai žengs į smalos katilus !!!

Reziumė       2020-06-23 6:57

Dievas nelaimių ir negalių nesiunčia, bet, jei žmogus pasirenka ir garbina kitus dievus, kaip godumas, gašlumas, rajumas, neapykanta, valdžios troškimas ir t.t. tada jo širdį užvaldo piktoji dvasia pasireiškianti per savąjį aššš. Dievui vietos nebėra ir Jis pasitraukia, o tada piktoji dvasia ir užvaldo vargšelio kūną ir sielą. Štai jums ir pragaras žemėje su visomis pasekmėmis. Todėl reikia bijoti, labai bijoti, kad Dievas nepasitrauktų nuo mūsų. Jei Dievas mūsų “nedabotų”, tai jūs pamatytumėte, ką manasis aššš sugeba daryti, t.y. visos nuodėmės, be jokios gėdos, pasireikštų žmoguje.

>20:35       2020-06-22 23:01

Gal ir taip gali būti dėl tų ligų

Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

labai geras pamokslas       2020-06-22 21:22

Šv. Mykolas ARKANGELAS dave pagonims baltams į kaulus, suraskite ir perskaitykite šį pamokslą

>> 20:35       2020-06-22 20:43

Padėti įmanoma ir prasminga tik tada, kai tos pagalbos paprašoma. Net ir Dievo pagalbos reikia paprašyti - be prašymo niekas nepažeis žmogaus laisvos valios.

>>>20:14       2020-06-22 20:35

Nežinau ir nesidomiu kas vyks pragare, bet žinau, nes matau žmones, kurie patiria pragarą čia žemėje. Dievas nesiunčia ligų. Jas mes patys “susižvejojame” ir auginame į didelį fizinį skausmą, o jei širdyje tupi manasis ašššš, tai dar turime ir dvasinę kančią su klausimu - kodėl aš, kodėl visa tai man, už ką ir t.t. Gerai, kad kai kuriems tai trunka trumpai, bet yra tokių, kurie kenčia metų metus. Gerai pažįstų ir tokių jaunų žmonių, kurie serga dvasinėmis ligomis ir tetrokšta tik mirties. bandžiau padėti, bet kur tau. Anie taip įsikibę į savo negalią, kad nieko kito girdėti ir nenori tik savąją numylėtą ligą.

>>>20:06       2020-06-22 20:28

Dievas yra mūsų širdžių tyrėjas ir Jam visiškai to užtenka, bet štai man, tau ir kitiems reikia, kaip tik to veiksmo, kad Jį išpažintume viešai. Kol mes to nepadarysime tai tokį ir Dievą turime savyje. Viskas, kas yra daroma apeigomis yra absoliutus nulis. Viskas turi įvykti širdyje, o kad tai įvyktų mes turime ne tik viešai išpažinti, bet labai daug paplušėti, nes turime įveikti patį didžiausią priešą ašššš. Seniai mokslininkų yra nustatytą, kad jei žmogus nori kokį dalyką savyje pakeisti, tai turi nuolat tai kartoti 320000 valandų. Tad vis tik, koks galingas tas mano ašššš. O norint Dievą pažinti, reikia Jį beprotiškai mylėti, t.y. atjungus savo protą ir tik mylėti, pasitikint Juo visame kame.

Čia kažkas > 20:00       2020-06-22 20:14

Tai dėl ko mes čia ginčijamės? Taip, visus pragarus susikuriame mes patys. Ir niekur kitur, o čia, žemėje. Jei norime pamatyti savo priešą, pažvelkime į veidrodį. Bet juokingai skamba palinkėjimai degti pragare per amžius arba įsivaizdavimas, kad šėtonas yra kažkokia asmenybė su ragais ir kanopomis. Tas ,,visagalis” viską ir visus užvaldantis šėtonas yra ne kas kita, kaip neteisingai naudojama Dievo duota laisvoji valia. Sumažinkime savo ego, ir tas visagalis šėtonas išnyks be pėdsako.

> 19:51       2020-06-22 20:06

Užtenka išpažinti? O PAŽINTI nereikia? Išpažįstant galima ir apmeluoti.

> Čia kaž kas       2020-06-22 20:00

Evangelijoje konkrečiai minima, kad ” Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“ Su fiziniu kūnu mes galime būti tik žemėje, tad aišku, kaip dieną, kad pragarą, kai kas, patiria jau žemėje. Apsidairykite geriau ir pamatysite nebe žmones, bet zombius su stiklinėmis akimis, kuriuose nesimatys niekada džiaugsmo, meilės, vilties. Jie gyvi, bet išgyvena pragarą. Kai kurie ligos agonijoje, nežino už ko griebtis, nes neturi Dievo savo širdyje. Visi, alei vieno visi dabar gyvenantys turte, prabangoje, bet širdyje neturintys Dievo patirs pragarą būdami arba iškeliaudami anapilin, bet dar čia žemėje.

>>>-22 14:40       2020-06-22 19:51

Taip, sekmadienio Evangelijoje dar yra stiprus priesakas ” Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.” Privalu visiems viešai išpažinti Jėzų, jei norime, kad Jis mus neišsigintų prieš savo Tėvą.
    Manau, kad gal todėl, politikams nesiseka patraukti iš paskos savęs žmones, nes jie pirmiausia skelbia save,t.y. tarnauja kitiems dievams.

Čia kažkas       2020-06-22 19:50

rašo: štai tie ir tie ,,degs pragare”. Ir kaip tu tai įsivaizduoji? Maždaug kaip Dantė kad aprašė? Amžinai verdančios smalos katiluose, o velniai su šakėmis vartys? O įsivaizduoji amžinybę? Suvoki ją? Štai kažkas kažką apvogė ar neteisingai nuteisė, ir jau pragare per amžius? Taip įsivaizduoji gailestingojo Dievo teisingumą? Ar yra tokia nuodėmė, už kurią turėtum ,,degti pragare” milijardus metų? O pats ten nenorėtum? Vien jau už tokią mintį? Dievo gailestingumas reiškiasi tuo, kad jis visada leidžia žmogui pačiam ištaisyti savo klaidas, ir duoda tiek laiko, kiek reikia. Krikščionybė vienintelė apie tai nekalba. Bet dauguma žmonių jau suvokia, kad tai yra ,,draudžiama”, bet vis dėlto tiesa.

>> 18:20       2020-06-22 19:31

Baimė ir Meilė nėra tos pačios prigimties dalykai. Nei nelaimė, nei liga negali to apspręsti. O jeigu taip yra, vadinasi, žmogaus sąmoningumas yra labai žemas. Ir kiek truks tas ,,pasitaisymas” iš baimės? Tik tol, kol praeis pavojus.

Kisa,       2020-06-22 19:22

niekas čia neburnoja. Klausimų kėlimas nėra burnojimas, tai galima vadinti dievoieška. Klausimų ir dialogo bijo tik tie, kurie žino ar bent numano, kad žmonėms sako ne visą tiesą.

Šiaip,       2020-06-22 19:14

pražudyti žmogų gali tik nuodėmė. Nuodėmė atveda į sielos ir kūno žūtį, tad, manau mes patys per nuodėmę pražudome ir sielą, ir kūną. Ar ne taip yra su alkoholiku, narkomanu, godumo apimtą žmogų, tas pats su ištvirkavimu, valdžios troškimas ir t.t., visa tai veda tik į save izoliaciją ir tikrą šėtono apsėdimą. Šėtono tikslas yra žmogų sunaikinti su visu kūnu ir siela.

Kas yra tas?       2020-06-22 19:06

Dievo netekimas ir yra pragaras. Tuščios vietos nebūna, ją būtinai pasisavina ašššš, t.y. piktoji dvasia. Iš pradžių ji būna taiki, kol žmogų neuždaro savyje taip, kad jis niekada pats savo jėgomis nebegali išsilaisvinti iš jos.

Klausimas       2020-06-22 18:54

tiems, kas yra patyręs ar matęs su kitame žmoguje išgyventą pragarą čia, žemėje? Apie tai yra kalbama Evangelijoje. Kai žmogus yra gyvas, bet jam nebe priklauso nei kūnas, nei siela. Reikia suvokti vieną dalyką, kad pragaras yra tada, kai nėra Dievo, t.y. Dievo nebuvimas ir yra pragaras. Apie tai gali kalbėti tie, kas tai išgyvena, kas dėl tokios savo situacijos norėtų tik mirti ir kuo greičiau arba naikinti kitą ir viską, kas tik po ranka papuola.

Yra ir baimė,ir meilė       2020-06-22 18:20

Kai myli žmogų,geras pavyzdys Motina,tai bijai nuvilti,bijai įžeisti,bijai prarasti.Nei Dievo,nei velnio nebijo tie ir tol,kol yra sveikatos ir pinigų.O kai ištinka bėda ar liga,tai atsiranda ir baimė,ir meilė.Ir dėl viruso kilusi panika ir baimė tėra tik Dievo pagrūmojimas mažu piršteliu.Mes nesuprantam ženklų ir vaidinam drąsius,kaip dainuoja Donskovas:man gerai,kol viskas man gerai.

Skvirecko komentaras (prieš 100 metų)       2020-06-22 17:49

yra toks pats.

Kis       2020-06-22 17:34

gal tas seimininkas nevadinamas “Dievu”,bet kad jis yra as asmeniskai net neabejoju,kodel?Todel,kad gyvenime esu apturejusi viena sposa,kur po to teko galutinai isitikinti,kad tas,kuris tvarko ne tik mano gyvenima ir likima,bet jis yra tas seimini nkas.Tiketi ar ne kiekvieno reikalas,bet nors neburnokite be reikalo.

ahh       2020-06-22 17:00

šaraškino kontorų rašiniai

Čia       2020-06-22 15:36

aklas ginčijasi su kurčiu smile (14:40). O bėda ta, kad dar III amžiuje to meto bažnyčios tėvukai gerokai apkarpė ir iškreipė Kristaus mokslą. Nes jau nebuvo tų dvylikos, kurie būtų galėję pasakyti: ,,Ne, Jis sakė ne taip”. O pirmieji krikščionys buvo labai susiskaldę nuo pat pradžių, nes veikė įvairios įtakos. Tą matome ir iš ApD. Kas laimėjo, tas laimėjo. Todėl šiandien ir matome tuos paradoksus. Ar seniai ta Gailestingumo idėja atsirado? Nė šimtmečio nėra. Bet ir ji jau iškreipta. Atsieit, nuo žmogaus niekas nepriklauso: eik išpažinties, parėjęs vėl ,,griešyk”, tada vėl ,,spaviedokis”, o gerasis Dievulis viską atleis, - be jokių sąlygų. A, tiesa: gailėkis (bent kol esi bažnyčioje). smile Bet taip mąstyti gali tik visiškas degradas. Normalus žmogus supranta, kad jo pareiga - tobulėti. Bet vėl bėda: žmogus nežino, ko tas Dievas iš tiesų nori. Ir koks yra pagrindinis šios Visatos Įstatymas. Evangelijose to atsakymo, deja, nebeliko. Todėl dabar gali užsiminėti visokiomis demagogijomis visi kas netingi. Kokia išeitis? O KODĖL KRISTUS ĖJO Į DYKUMĄ? Kiekvienas galime rasti valandėlę tos ,,dykumos”, kad galėtume kreiptis į Dievą, esantį mūsų širdyje. Anksčiau ar vėliau atsakymas ateis. O tada jau rasi ir šaltinių, iš kurių sužinosi daugiau. Kito kelio šiandien tiesiog nėra. Man pirmasis atsakymas atėjo po metų, ir visai netikėtai. Dabar tiek laukti jau nebereikia. Ir netikėkite tais, kurie sako, kad Dievas priklauso vien tik jiems. Suprantate: tai tik biznis smile . Arba naivumas.

Ka cia       2020-06-22 15:18

bepridursi.Kalbame apie uzzombinta Lietuva, bet vertetu tureti omenyje dydele dali pasaulio.Tokiems zmogeliukams, kurie neskiria Dievo rankos bausmes nuo velnio patyciu, net uzuojautos nesigauna pasakyti.Tokie zmones patys sau pasirase nuosprendi ir yra pasmerkti.Kai nusikalsti pries teva, gani dirziuko.Ir tada zinai uz ka ir kas ikrete.Bet, jeigu tu neigdamas(o ir koneveikdamas) Dieva ir jo veikima zmogaus gyvenime, gauni daugybe sunkiu sielai ir kunui is Jo pastabu, tada klyki nesavo balsu - kaip man nesiseka, koks as nelaimingas.Arba preiskia - tai tik sutapimai ir atsitiktinumai.

ne tas, o ta - puikybė       2020-06-22 15:13

kiek daug pasikėlusių, kupinų puikybės degs pragare.
visas tas mūsų “elitas” - kuris turi daug prisigrobto, pasivogto turto.
ir jų padėjėjai - teisininkai.

Jan       2020-06-22 14:40

Vakar man taip pat buvo iškilęs šis klausimas, tik pasirodė jis per sunkus, tad pastūmiau šią mintį į šoną.
    Kodėl sunkus? Šioje Evangelijoje kalbama apie sielos ir kūno pražudimą  pragare. Pragarą daugelis įsivaizduoja kaip vietą, kur patenka siela po kūno mirties,  tad, tuomet, kūno lyg ir nelieka. Tačiau esu sutikusi žmonių, kurie dar būdami čia, žemėje ir turėdami kūną kenčia pragaro kančias. Kurie skendi dvasios šaltyje, neviltyje, baimėje, pyktyje ir t.t. Manu, kad galime tai vadinti neurozėmis ir kitais pavadinimais. Štai šie žmonės yra netekę Dievo malonės, tad, atėjus mirties valandai, jie netenka ne tik kūno, bet ir jų siela eina į amžiną kančią. Tokią sielą gali išgelbėti tik Jėzus, jei Jį buvome išpažinę, tik Jis gali mus užstoti prieš Dievą Tėvą.
  Kažkada tai, ginčijausi su vienu jaunu lektoriumi, kuris sakė, kad privalu bijoti Dievą, o aš niekaip nesugebėjau jam įrodyti, jog mylint Dievą neįmanoma Jo bijoti. Neturiu tos baimės, tad ir nesutikau, bet nepaliauju garsiai sakyti, kad mylių Jėzų labiau už bet ką. Tiesa ta, kad tylėti taip pat negaliu, nes ta meilė, einanti iš mano širdies yra ne mano, o Jėzaus meilė ateinanti į mano širdį, kuria turiu dalintis, nes Ji daugėja, kai ja daliniesi. 
Taip, labiausiai reikia bijoti prarasti Dievo malonę, t.y Šventąją Dvasią, kuri yra duota mums Jėzaus dėka. Tik tada, kai Ji yra mano širdyje, tik tada aš jaučiuosi saugi ir mylima. Tiesa ta, gerai žinau, jog esu saugoma, kad Jos neprarasčiau. Iš kur žinau? Na, kad pastoviai lydintys išbandymai, kurių dėka manasis aššššš “žemesnis už plintusą”.
    Kodėl kalbu savo vardu? Todėl, kad Jėzus šioje Evangelijoje liepia ” Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.” Privalu liudyti garsiai tai, ką geriausią, nuostabiausią gavome iš Dievo. Čia neturi būti jokio kuklinimosi, nes tai jau yra nedovanotina klaida.  Tai turi būti krikščionių vizitinė kortelė, nes be to esame ne tik pagonys. Jei mes neliudysime Jėzaus savimi, tai greitai mūsų neliks.
    Geras klausimas ir pamąstymas gerb. Vygantai. Gerai būtų, kad pasidalintumėte ir asmenine patirtimi. Nebijokite.


Rekomenduojame

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.