Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vygantas Malinauskas. EŽTT „Jėzaus džinsų“ bylos sprendimo probleminiai aspektai

Tiesos.lt siūlo   2018 m. kovo 19 d. 21:52

3     

    

Vygantas Malinauskas. EŽTT „Jėzaus džinsų“ bylos sprendimo probleminiai aspektai

laisvavisuomene.lt

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) byloje UAB Sekmadienis prieš Lietuvą[1] konstatavo, kad Lietuvos institucijos, uždrausdamos dizainerio Roberto Kalinkino reklamas, kuriose buvo panaudoti Jėzaus ir Marijos įvaizdžiai, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 10 straipsnį.[2] EŽTT bylos sprendimą UAB Sekmadienis prieš Lietuvą lėmė keletas motyvų. Pirmiausiai Strasbūro teismas neįžvelgė reklamose nieko, kas gali būti laikoma sąmoningai užgauliu ar įžeidžiančiu. Kaip nurodo pats EŽTT, teismo teisėjų nuomone, R. Kalinkino reklama „iš pirmo žvilgsnio“ neatrodo sąmoningai užgaunanti ar niekinanti.[3] Taip pat Strasbūro teismo neįtikino Lietuvos teismų ir Vyriausybės argumentai, kad toks Jėzaus ir Marijos vaizdavimas reklamoje prieštarauja viešajai moralei. EŽTT pasigedo išsamesnio Lietuvos teismų paaiškinimo, kodėl iš pirmo žvilgsnio užgauliai neatrodantys atvaizdai, „vis tik buvo prieš viešąją moralę“.[4] Galiausiai, EŽTT manymu, Lietuvos teisėsaugos institucijos, priimdamos sprendimą uždrausti reklamas, absoliutų prioritetą suteikė religingų žmonių jausmų apsaugai, adekvačiai neįvertindamos pareiškėjo bendrovės teisės į išraiškos laisvę, įtvirtintos Konvencijos 10 straipsnyje. Dėl minėtų priežasčių, Strasbūro teismo įsitikinimu, toks Lietuvos institucijų sprendimas laikytinas nepagrįstu teisės į išraiškos laisvę apribojimu.

Analizuojant EŽTT sprendimo šioje byloje motyvus pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad esminę reikšmę bylos išsprendimui turėjo EŽTT subjektyvi išvada, jog dizainerio R. Kalinkino produkcijos reklamos „iš pirmo žvilgsnio“ neatrodo užgaulios. Teismas neatmetė galimybės, kad išraiška, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo užgauli, tam tikrose aplinkybėse gali turėti užgaunantį efektą.[5] Tačiau, pasak EŽTT, tokiu atveju nacionaliniai teismai turi pateikti tinkamas ir pakankamas priežastis, pagrindžiančias išvadą, kad išraiška yra užgauli.[6] Lietuvos teismų pozicija dėl R. Kalinkino reklamos prieštaravimo viešajai moralei rėmėsi tuo, kad „reklamos forma, kokią skleidė pareiškėja, yra draudžiama, nes iškraipo religinio simbolio (religijos objekto), kuris yra gerbiamas religinėje bendruomenėje, pagrindinį tikslą – kreipimas į dievybę ar šventumą“,[7] „pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių/sakralumo simbolių gerbimo principų“.[8] Apibendrintai galima pasakyti, kad Lietuvos teismų manymu, esminės aplinkybės buvo tai, kad reklamoje vaizduojami asmenys yra aiškiai atpažįstami kaip religiniai simboliai, kuriems krikščionys teikia ypatingą pagarbą, ir toks šių asmenų vaizdavimas reklamoje yra nesuderinamas su krikščionių nuostatomis tų asmenų atžvilgiu. Vis tik tokie Lietuvos teismų argumentai EŽTT pasirodė nepakankami. Strasbūro teismo manymu, „tokie teiginiai yra deklaratyvūs bei migloti ir pakankamai nepaaiškina, kodėl nuoroda į religinius simbolius reklamose buvo užgauli, išskyrus, kad tai buvo padaryta nereliginiais tikslais“.[9]

Vertinant tokias EŽTT išvadas, atkreiptinas dėmesys, kad bylos kontekste viena iš esminių aplinkybių, lemiančių galimą reklamos užgaulumą yra joje vaizduojamų asmenų tapatybė. Reklamos prieštaravimą viešajai moralei gali lemti ne tik jos siužetas, bet ir tai, kokie asmenys joje yra vaizduojami. Jei reklamoje, kuri, bet kuriuo kitu atveju, gali būti laikoma visiškai neutralia, pasitelkiamas žinomo asmens atvaizdas, ši aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant, ar reklama yra prieštaraujanti viešajai moralei. Pavyzdžiui, vienu atveju apatinio trikotažo reklama, kurioje vaizduojamas vyras savaime nėra laikytina užgaulia ar prieštaraujančia viešajai moralei. Kitu atveju toji pati reklama, kurioje pavaizduojamas ne bet kuris vyras, bet visuomenėje žinomas ir gerbiamas nacionalinis didvyris, gali būti užgauli ir pagrįstai laikoma prieštaraujančia viešajai moralei. Lietuvos teismams aplinkybė, kad reklamose aiškiai atpažįstami Jėzus ir Marija turėjo esminę reikšmę. Tačiau EŽTT pasisakydamas, kad R. Kalinkino reklama „iš pirmo žvilgsnio“ neatrodo sąmoningai užgaunanti ar niekinanti, nevertino šios aplinkybės, todėl nėra aišku, ar Strasbūro teismas laikėsi išankstinės nuostatos, kad toks Jėzaus ir Marijos vaizdavimas reklamoje nėra užgaulus tikintiems žmonėms (nepaisant to, kad tokį vaizdavimą užgauliu laikė Lietuvos Vyskupų Konferencija), ar tiesiog fakto, kad reklamoje buvo pasinaudota Jėzaus ir Marijos įvaizdžiais, nelaikė savaime svarbia aplinkybe.[10]

Kitas svarbus aspektas vertinant EŽTT sprendimą yra viešosios moralės samprata. EŽTT neįtikino Vyriausybės argumentai, kad reklama galėjo būti užgauli daugumai Lietuvos gyventojų, kurie save priskiria krikščionių tikėjimui.[11] Tačiau, EŽTT teigimu, net jei dauguma Lietuvos gyventojų reklamas laikytų įžeidžiančiomis, „būtų nesuderinama su Konvenciją grindžiančiomis vertybėmis, jei mažumos galimybės naudotis Konvencijos teisėmis būtų priklausomos nuo to, ar jos priimtinos daugumai“.[12] Taip pat teismas atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto komentarą, kad „teisių apribojimai siekiant apsaugoti moralę turi remtis principais, neišvedamais išskirtinai tik iš vienintelės tradicijos“.[13] Ši Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto pastaba suponuoja, kad vertinant, ar buvo pažeista viešoji moralė, universalūs moraliniai principai yra svarbesni nei tam tikroje visuomenėje vyraujančios etinės bei moralinės tradicijos. Pats EŽTT nesiėmė tirti bei vertinti, kokius universalius moralinius principus galėjo pažeisti R. Kalinkino reklamos. EŽTT laikėsi nuostatos, kad įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka nacionaliniams teismams.[14] Tačiau EŽTT neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos teismų argumentacija iš tiesų implikavo tokius principus. Nors Vyriausybės argumentai, kad „reklamos laikytinos įžeidžiomis daugumai Lietuvos gyventojų save laikančių krikščionimis“[15] sudaro viešosios moralės siejimo su krikščioniška tradicija įspūdį, Valstybinės vartotojų teisi apsaugos tarnybos bei Lietuvos teismų argumentai implikavo moralinius principus, kurie negali būti siejami vien tik su krikščioniška tradicija.

Vienas iš pamatinių principų, grindžiančių ne tik viešąją moralę, bet ir pačią Konstituciją, yra pagarbos asmens orumui principas.[16] Konstitucinio teismo teigimu, orumas vertintinas kaip „ypatinga vertybė.“[17] Konstitucijos paskirtis yra užtikrinti šios vertybės gynimą ir gerbimą.[18] Toks reikalavimas keliamas ir pačiai valstybei.[19] Pasak EŽTT, pagarba asmens orumui yra ir pačios Konvencijos esmė.[20] Pagarbos asmens orumui principas, be kita ko, apima ir nuostatą, kad asmuo negali būti verčiamas tarnauti tam, kas prieštarauja jo išpažįstamoms bei atstovaujamoms vertybėms. Asmens vertimas tarnauti tam, kas prieštarauja jo atstovaujamoms bei išpažįstamoms vertybėms, neišvengiamai šiurkščiai pažeistų patį asmens orumą. Tą patį galima pasakyti ir apie naudojimąsi asmens įvaizdžiu tikslams, priešingiems to asmens įkūnijamoms vertybėms. Pavyzdžiui, vyskupo Motiejaus Valančiaus atvaizdo panaudojimas, reklamuojant alkoholinius gėrimus, partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago atvaizdo panaudojimas politinėje kampanijoje, raginančioje mažinti finansavimą krašto apsaugai, žemintų šių asmenų orumą bei niekintų jų atminimą. Taip pat tai užgautų ir orumą tų visuomenės narių, kuriems šie asmenys simbolizuoja svarbias vertybes bei yra moralinio įkvėpimo šaltinis. Analogiškai galima teigti ir apie Jėzaus ir Marijos įvaizdžio naudojimą komercinėje reklamoje, propaguojančioje vartotojišką, hedonistinę kultūrą, kuri asocijuojasi su krikščioniškai etikai svetimu gyvenimo stiliumi.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad reklama, pasitelkianti Jėzaus ir Marijos įvaizdžius, „propaguoja gyvenimo stilių, nesiderinantį su tikinčiojo žmogaus nuostatomis“,[21] nurodė ne tik į krikščionišką moralę, bet ir į universalų pagarbos asmens orumui principą. Lietuvos teismai pagrįstai vertino, kad pasinaudojimas Jėzaus ir Marijos įvaizdžiu propaguoti tam, kas nedera su šių asmenų atstovaujamomis moralinėmis vertybėmis, žemina Jėzaus bei Marijos orumą ir tuo pačiu skaudina krikščionis, kuriems Jėzus bei Marija yra moraliniai autoritetai. Tokia reklama užgauna krikščionis ne todėl, kad jie yra hiperjautrūs bet kokiai kritikai, bet todėl, kad jų moralinio autoriteto įvaizdis dėl savanaudiškų paskatų paverčiamas priemone propaguoti tai, kas yra nesuderinama su krikščionišku etosu. Prieštaravimo viešajai moralei kriterijus šiuo atveju yra ne kurios nors visuomenės grupės jausmai ir jų intensyvumas, bet šių jausmų priežastis – pasinaudojimas asmens įvaizdžiu jo ir jį gerbiančių asmenų orumą žeminančiu būdu. Šiuo požiūriu EŽTT klausimas, „kodėl, gyvenimo stilius yra, nesuderinamas su tikinčio asmens principais‘ būtinai turi būti nesuderinamas su viešąja morale“ yra nerelevantiškas. Esminę reikšmę turi ne tai, ar R. Kalinkino reklamos propaguojamas gyvenimo stilius yra suderinamas su viešąja morale, bet ar Jėzaus įvaizdžio pasitelkimas reklamuoti R. Kalinkino propaguojamą gyvenimo stilių yra suderinamas su viešąja morale.[22]

Apibendrinant galima teigti, jog R. Kalinkino reklamos užgaulumą lėmė ne jos siužetas, bet vaizduojamų asmenų tapatybė bei jų įvaizdžio panaudojimo pobūdis. R. Kalinkino reklamoje buvo pasitelkti Jėzaus ir Marijos, kuriems krikščionys teikia ypatingą pagarbą, įvaizdžiai. Šie įvaizdžiai buvo panaudoti komerciniais tikslais, siekiant propaguoti gyvenimo stilių, nesuderinamą su krikščionišku etosu. Toks viešai gerbiamų asmenų įvaizdžio panaudojimas tikslams, priešingiems jų simbolizuojamoms vertybėms, pagrįstai laikytinas prieštaraujančiu pagarbos asmens orumui principui. Pagarbos asmens orumui principas negali būti atsiejamas nuo viešosios moralės. Šioje byloje Strasbūro teismas nepagrįstai susiaurino viešosios moralės sampratą, ignoruodamas reikalavimus, kylančius iš universalaus ir fundamentalaus pagarbos asmens orumui principo. Minėto pamatinio principo bei kitų bylos sprendimui svarbių aplinkybių ignoravimas pačią teismo argumentaciją daro nepakankamai išsamią bei nuoseklią. Visa tai verčia rimtai abejoti, ar šis EŽTT sprendimas turės išliekamąją vertę teismo praktikai.

Šaltinis: https://ejournals.vdu.lt/index.php/LawReview/article/view/1520/pdf_15

[1] Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, no. 69317/14, 30 January 2018.

[2] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iš dalies pakeista Protokolu Nr. 11, su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 (Valstybės žinios, 2000–11–10, Nr. 96-3016).

[3] Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, § 77.

[4] Aut. versta iš: Ibid., § 78.

[5] Ibid.

[6] Ibid.

[7] Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas a. b. Nr. I-3214-331/2013

[8] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis a. b. Nr. A662-1027/2014

[9] Aut. versta iš: Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, § 79.

[10] Teismas nurodo, kad neatmestina, jog išraiška, kuri nėra iš pirmo žvilgsnio įžeidžianti, gali būti įžeidžianti tam tikrose aplinkybėse (Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, § 78). Tačiau tokia EŽTT pozicija tik patvirtina prielaidą, kad teismas Jėzaus ir Marijos įvaizdžio pasitelkimą šiuo atveju nelaikė reikšminga aplinkybe.

[11] Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, § 82.

[12] Aut. versta iš: Ibid.

[13] Ibid., § 80.

[14] Ibid., § 78.

[15] Aut. versta iš: Ibid., § 82.

[16] Atkreiptinas dėmesys, kad byloje asmens orumas paminėtas tik cituojamuose Lietuvos teisės šaltiniuose, bet apie jį nekalba bei juo nesiremia pats EŽTT.

[17] LR Konstitucinio teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas.

[18] Ibid.

[19] Ibid.

[20] Pretty v. The United Kingdom, no. 2346/02,§ 65, 29 April 2002.

[21] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis a. b. Nr. A662-1027/2014

[22] Sekmadienis Ltd. V. Lithuania, § 80.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

klausimas       2018-03-20 9:38

O jei panaudotą sovietinę simboliką mūsų teismai uždraustų, ar tas EŽTT sakytų, kad pažeidė žmogaus teises ir asmenines laisves?

DDD       2018-03-20 8:18

Kai ES valstybėse rinkimus pradės laimėti musulmonai, tie neleis tyčiotis iš Jėzaus atvaizdo. Kai kurias aspektais musulmonų valdžia būtų geresnė nei leftistų.

Pikc       2018-03-19 23:37

Reziumė: EŽTT, remdamasis antikrikščioniškomis nuostatomis ir homunistine ideologija, nusprendė, kad tyčiojimas ir krikščionybės simbolių neprieštarauja antikrikščioniškoms nuostatoms ir homunistinei ideologijai, todėl negali būti baudžiamas. smile


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.