VU TSPMI kviečia į D. Puslio ir L. Šopausko diskusiją apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 13 d. 1:48

4     

    

VU TSPMI kviečia į D. Puslio ir L. Šopausko diskusiją apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)

VU TSPMI kviečia į instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio ir filosofo dr. Laisvūno Šopausko diskusiją „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Diskusiją moderuos filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Viešieji intelektualai yra naujo tipo visuomenės kritikai, kurie nesivadovauja jokia pozityvia moralės normų sistema, jokia bendrojo visuomenės gėrio samprata, nepripažįsta tautos kaip apibrėžtą ir stabilų kolektyvinį tapatumą turinčio subjekto. Kitaip negu inteligentai, jie orientuoti į negatyvią griaunamąją veiklą.“

Plėtojant skelbiamas idėjas keliamas klausimas, ką vertingo Lietuvai pasaulio geopolitinės tvarkos žlugimo ir ES krizės akivaizdoje gali pasakyti valstybės pamatų griovėjai?

Jam oponuos Bernardinai.lt portalo vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.

Diskusija vyks kovo 14 d. (trečiadienį), 17:30 val., VU TSPMI, 402 aud. Apie dalyvavimą diskusijoje galite pasižymėti ir pakviesti dalyvauti draugus diskusijos puslapyje Facebooke.

* * *

Pateikiamos ir išsamios Laisvūno Šopausko tezės.

1) Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Viešieji intelektualai yra naujo tipo visuomenės kritikai, kurie nesivadovauja jokia pozityvia moralės normų sistema, jokia bendrojo visuomenės gėrio samprata, nepripažįsta tautos kaip apibrėžtą ir stabilų kolektyvinį tapatumą turinčio subjekto. Kitaip negu inteligentai, jie orientuoti į negatyvią griaunamąją veiklą. Viešųjų intelektualų reiškimosi Lietuvos viešojoje erdvėje pradžią galima atsekti tokiuose sambūriuose, kaip žurnalas „Trečiasis frontas“ ir Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti. Sovietinės okupacijos metu nutraukta viešųjų intelektualų tradicija po Nepriklausomybės atgavimo buvo sėkmingai atkurta dėl okupacijos metu įvykdyto inteligentijos išvalstybinimo ir ištautinimo. Dabartinis viešasis intelektualas yra ne kas kitas, kaip susovietintas lietuvių inteligentas.

2) Lietuviškieji viešieji intelektualai dedasi esą demokratai ir laisvės mylėtojai, bet iš tiesų yra totalitarinės ideologijos ir praktikos adeptai. Mūsų viešieji intelektualai yra neoliberaliosios pasaulėžiūros šalininkai, tačiau neoliberalizmas yra totalitarinė ideologija, kurios šalininkai, lygiai taip pat, kaip komunistai, siekia sukurti „naują visuomenę“ ir „naują žmogų“, skirsto žmones į „antžmogius“ ir „nevismogius“, o „nevisžmogių“ vietą mato tik „istorijos šiukšlyne“. Lietuviškieji viešieji intelektualai yra prie naujų sąlygų prisitaikiusi, t. y. europeizuotų ir vesternizuotų sovietinių intelektualų atmaina. Pastarieji aptarnavo sovietinį gobalistinį komunizmo statybos projektą, šie – globalistinį neoliberalistinės demokratizacijos ir rinkos revoliucijos projektą. Neoliberalizmas yra išvirkščias komunizmas, tad šie intelektualai nėra tradicine prasme liberalai. Pastarieji savo liberalias nuostatas dar XIX a. sugebejo derinti su krikščioniškomis ir tautinėmis nuostatomis, panašiai kaip tai pajėgė daryti ir socialdemokratai. Lietuviškųjų viešųjų intelektualų ideologija yra neokomunistinio marksizmo kultūros srityje ir neoliberalistinio rinkos fundamentalizmo ekonomikos srityje samplaika.

3)  Konkrečiai lietuviškieji viešieji intelektualai pirmiausia aptarnauja šiomis idėjomis grindžiamą dabartinį ES integracijos projektą. Savo esme tai yra antikrikščioniškas ir antitautinis projektas, niekuo iš esmės nesiskiriantis nuo sovietinio integracijos projekto. Lietuviškieji viešieji intelektualai dedasi esą pavyzdingi piliečiai, tačiau, vadovaudamiesi savo ideologija, išsižadėjo patriotizmo ir, panašiai kaip tarpukario jų pirmtakai,  veikia kaip Lietuvos valstybės ir tautos duobkasiai. Patriotizmo ir išdavystės sąvokos turi apibrėžtą turinį, klausti, kas yra patriotas ir kada patriotizmo išsižadėjimas virsta išdavyste yra natūralu ir prasminga. Neoliberalioji ir neomarksistinė ideologija yra nesuderinama su patriotizmu, todėl viešieji intelektualai nėra ir negali būti Lietuvos patriotai. Jų išpažįstamos ideologijos centre yra trys radikaliosios socialinės inžinerijos projektai – „laisvoji rinka“, federacinė Europa ir kultūrinis marksizmas, kurių kiekvienas reikalauja sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą. Viešųjų intelektualų pasisakymuose nuolatos reiškiama panieka Lietuvos ir lietuvių atžvilgiu yra dėsninga viešųjų intelektualų totalitarinių užmačių apraiška. Jokių esminių Lietuvos valstybės ir visuomenės problemų viešieji intelektualai niekada nekėlė. Lietuvos visuomenės ištautinimas ir išvalstybinimas yra tikrasis jų ,,šviečiamosios” veiklos tikslas: jų idealas – ištirpdyti lietuvius multikultūrinėje visuomenėje, o pačią valstybę paversti politiškai beteise ir bejėge federalizuojamos ES provincija.

4)  Naujos ES raidos tendencijos ir visuomenės nuotaikų pokyčiai Lietuvoje rodo, kad lietuviškųjų viešųjų intelektualų pastangos galutinai ištautinti ir išvalstybinti visuomenę nebuvo sėkmingos.  Lietuviai iš savos šalies ir kitų šalių pavyzdžių ir patirties jau mato ir vis geriau suvokia, kaip atrodo „naujoji visuomenė“ ir „naujasis žmogus“, prie kurių kūrimo savo pastangomis uoliai prisideda viešieji intelektualai. Taip pat vis daugiau lietuvių mato, koks likimas lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei ruošiamas šiame „naujajame šauniame pasaulyje“. Tiek dabartis, tiek perspektyva, kurią leidžia ekstrapoliuoti esamos realijos, yra atgrasi – kuriama anaiptol ne laisvės, bet vergijos viešpatija. Tą vis labiau supranta ne tik lietuviai, bet ir kitos Europos tautos, kurias liberalkomunistinė ideologija seniai buvo nurašiusi į „istorijos šiukšlyną“. Todėl Europoje kyla naujas Tautų pavasaris ir tautos vėl siekia būti šeimininkėmis savo pačių namuose – nacionalinėse valstybėse, ir jose tvarkytis ne pagal socialinės inžinerijos projektų reikalavimus, o pagal politinės tautos interesus. Viešųjų intelektualų negebėjimas apmąstyti akyse vykstančių procesų, tikrovės ignoravimas ir falsifikavimas yra stulbinantys. „Naujosios visuomenės“ ir „naujo žmogaus“ sukūrimo projektas byra, o mūsų viešieji intelektualai tesugeba šnekėti apie blogus politikus „populistus“, D. Trumpo nesimpatiškas charakteristikas ir mulkius, nes vis dar „neapšviestus“, rinkėjus.

Ką vertingo Lietuvai pasaulio geopolitinės tvarkos žlugimo ir ES krizės akivaizdoje gali pasakyti valstybės pamatų griovėjai? Be abejo, nieko.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Į Lietuvą atvykęs       2018-03-13 14:25

karaliaus Mindaugo II anūkas.Gal būtų išmintinga jį karūnuoti ir taip su artėti su Europos ,Vokietijos kultūra.Tai būtų ypatinga dovana Lietuvai.

rename apie "viešuosius"       2018-03-13 8:10

“viešnamio intelektualai”

Cha       2018-03-9 16:38

Laukia geras reginys panašus Navickas prieš Radžvilą. Pūsliau, nepamiršk BAD PANDA maikės.

Jei visi žmonės bus sukelti į miestus,       2018-03-9 16:21

įsivyraus dvasinė,moralinė,emocinė ir gal net intelektuali tinginystė.


Rekomenduojame

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Algimantas Rusteika. Apie mokesčių reformą trumpai ir drūtai

Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas atidedamas iki liepos 12 dienos, jos ginti stoja dar vienas kongresmenas (patikslinta)

Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. Landsbergiui

Nuo bačkos. A. Kubilius proeuropiečiams: mokykimės iš populistų, kaip įvardyti „priešus“ ir kurti įtikinamus pasakojimus, kuo „priešai“ yra pavojingi

Dr. Algimantas Matulevičius. O gal jau laikas atvirai pasakyti – valstybė užvaldyta (II)

Algimantas Rusteika. Vienas

Vytautas Landsbergis apie Seimo sprendimą paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: „Jedinstva“ veikia

„Mes neatiduosim Ariogalos medžių“ – ariogališkiai prašo pasirašyti peticiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.