VU TSPMI kviečia į D. Puslio ir L. Šopausko diskusiją apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 13 d. 1:48

4     

    

VU TSPMI kviečia į D. Puslio ir L. Šopausko diskusiją apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)

VU TSPMI kviečia į instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio ir filosofo dr. Laisvūno Šopausko diskusiją „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Diskusiją moderuos filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Viešieji intelektualai yra naujo tipo visuomenės kritikai, kurie nesivadovauja jokia pozityvia moralės normų sistema, jokia bendrojo visuomenės gėrio samprata, nepripažįsta tautos kaip apibrėžtą ir stabilų kolektyvinį tapatumą turinčio subjekto. Kitaip negu inteligentai, jie orientuoti į negatyvią griaunamąją veiklą.“

Plėtojant skelbiamas idėjas keliamas klausimas, ką vertingo Lietuvai pasaulio geopolitinės tvarkos žlugimo ir ES krizės akivaizdoje gali pasakyti valstybės pamatų griovėjai?

Jam oponuos Bernardinai.lt portalo vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.

Diskusija vyks kovo 14 d. (trečiadienį), 17:30 val., VU TSPMI, 402 aud. Apie dalyvavimą diskusijoje galite pasižymėti ir pakviesti dalyvauti draugus diskusijos puslapyje Facebooke.

* * *

Pateikiamos ir išsamios Laisvūno Šopausko tezės.

1) Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Viešieji intelektualai yra naujo tipo visuomenės kritikai, kurie nesivadovauja jokia pozityvia moralės normų sistema, jokia bendrojo visuomenės gėrio samprata, nepripažįsta tautos kaip apibrėžtą ir stabilų kolektyvinį tapatumą turinčio subjekto. Kitaip negu inteligentai, jie orientuoti į negatyvią griaunamąją veiklą. Viešųjų intelektualų reiškimosi Lietuvos viešojoje erdvėje pradžią galima atsekti tokiuose sambūriuose, kaip žurnalas „Trečiasis frontas“ ir Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti. Sovietinės okupacijos metu nutraukta viešųjų intelektualų tradicija po Nepriklausomybės atgavimo buvo sėkmingai atkurta dėl okupacijos metu įvykdyto inteligentijos išvalstybinimo ir ištautinimo. Dabartinis viešasis intelektualas yra ne kas kitas, kaip susovietintas lietuvių inteligentas.

2) Lietuviškieji viešieji intelektualai dedasi esą demokratai ir laisvės mylėtojai, bet iš tiesų yra totalitarinės ideologijos ir praktikos adeptai. Mūsų viešieji intelektualai yra neoliberaliosios pasaulėžiūros šalininkai, tačiau neoliberalizmas yra totalitarinė ideologija, kurios šalininkai, lygiai taip pat, kaip komunistai, siekia sukurti „naują visuomenę“ ir „naują žmogų“, skirsto žmones į „antžmogius“ ir „nevismogius“, o „nevisžmogių“ vietą mato tik „istorijos šiukšlyne“. Lietuviškieji viešieji intelektualai yra prie naujų sąlygų prisitaikiusi, t. y. europeizuotų ir vesternizuotų sovietinių intelektualų atmaina. Pastarieji aptarnavo sovietinį gobalistinį komunizmo statybos projektą, šie – globalistinį neoliberalistinės demokratizacijos ir rinkos revoliucijos projektą. Neoliberalizmas yra išvirkščias komunizmas, tad šie intelektualai nėra tradicine prasme liberalai. Pastarieji savo liberalias nuostatas dar XIX a. sugebejo derinti su krikščioniškomis ir tautinėmis nuostatomis, panašiai kaip tai pajėgė daryti ir socialdemokratai. Lietuviškųjų viešųjų intelektualų ideologija yra neokomunistinio marksizmo kultūros srityje ir neoliberalistinio rinkos fundamentalizmo ekonomikos srityje samplaika.

3)  Konkrečiai lietuviškieji viešieji intelektualai pirmiausia aptarnauja šiomis idėjomis grindžiamą dabartinį ES integracijos projektą. Savo esme tai yra antikrikščioniškas ir antitautinis projektas, niekuo iš esmės nesiskiriantis nuo sovietinio integracijos projekto. Lietuviškieji viešieji intelektualai dedasi esą pavyzdingi piliečiai, tačiau, vadovaudamiesi savo ideologija, išsižadėjo patriotizmo ir, panašiai kaip tarpukario jų pirmtakai,  veikia kaip Lietuvos valstybės ir tautos duobkasiai. Patriotizmo ir išdavystės sąvokos turi apibrėžtą turinį, klausti, kas yra patriotas ir kada patriotizmo išsižadėjimas virsta išdavyste yra natūralu ir prasminga. Neoliberalioji ir neomarksistinė ideologija yra nesuderinama su patriotizmu, todėl viešieji intelektualai nėra ir negali būti Lietuvos patriotai. Jų išpažįstamos ideologijos centre yra trys radikaliosios socialinės inžinerijos projektai – „laisvoji rinka“, federacinė Europa ir kultūrinis marksizmas, kurių kiekvienas reikalauja sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą. Viešųjų intelektualų pasisakymuose nuolatos reiškiama panieka Lietuvos ir lietuvių atžvilgiu yra dėsninga viešųjų intelektualų totalitarinių užmačių apraiška. Jokių esminių Lietuvos valstybės ir visuomenės problemų viešieji intelektualai niekada nekėlė. Lietuvos visuomenės ištautinimas ir išvalstybinimas yra tikrasis jų ,,šviečiamosios” veiklos tikslas: jų idealas – ištirpdyti lietuvius multikultūrinėje visuomenėje, o pačią valstybę paversti politiškai beteise ir bejėge federalizuojamos ES provincija.

4)  Naujos ES raidos tendencijos ir visuomenės nuotaikų pokyčiai Lietuvoje rodo, kad lietuviškųjų viešųjų intelektualų pastangos galutinai ištautinti ir išvalstybinti visuomenę nebuvo sėkmingos.  Lietuviai iš savos šalies ir kitų šalių pavyzdžių ir patirties jau mato ir vis geriau suvokia, kaip atrodo „naujoji visuomenė“ ir „naujasis žmogus“, prie kurių kūrimo savo pastangomis uoliai prisideda viešieji intelektualai. Taip pat vis daugiau lietuvių mato, koks likimas lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei ruošiamas šiame „naujajame šauniame pasaulyje“. Tiek dabartis, tiek perspektyva, kurią leidžia ekstrapoliuoti esamos realijos, yra atgrasi – kuriama anaiptol ne laisvės, bet vergijos viešpatija. Tą vis labiau supranta ne tik lietuviai, bet ir kitos Europos tautos, kurias liberalkomunistinė ideologija seniai buvo nurašiusi į „istorijos šiukšlyną“. Todėl Europoje kyla naujas Tautų pavasaris ir tautos vėl siekia būti šeimininkėmis savo pačių namuose – nacionalinėse valstybėse, ir jose tvarkytis ne pagal socialinės inžinerijos projektų reikalavimus, o pagal politinės tautos interesus. Viešųjų intelektualų negebėjimas apmąstyti akyse vykstančių procesų, tikrovės ignoravimas ir falsifikavimas yra stulbinantys. „Naujosios visuomenės“ ir „naujo žmogaus“ sukūrimo projektas byra, o mūsų viešieji intelektualai tesugeba šnekėti apie blogus politikus „populistus“, D. Trumpo nesimpatiškas charakteristikas ir mulkius, nes vis dar „neapšviestus“, rinkėjus.

Ką vertingo Lietuvai pasaulio geopolitinės tvarkos žlugimo ir ES krizės akivaizdoje gali pasakyti valstybės pamatų griovėjai? Be abejo, nieko.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Į Lietuvą atvykęs       2018-03-13 14:25

karaliaus Mindaugo II anūkas.Gal būtų išmintinga jį karūnuoti ir taip su artėti su Europos ,Vokietijos kultūra.Tai būtų ypatinga dovana Lietuvai.

rename apie "viešuosius"       2018-03-13 8:10

“viešnamio intelektualai”

Cha       2018-03-9 16:38

Laukia geras reginys panašus Navickas prieš Radžvilą. Pūsliau, nepamiršk BAD PANDA maikės.

Jei visi žmonės bus sukelti į miestus,       2018-03-9 16:21

įsivyraus dvasinė,moralinė,emocinė ir gal net intelektuali tinginystė.


Rekomenduojame

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.