VSD reformos gairės

Liudvikas Jakimavičius   2013 m. sausio 11 d. 16:22

0     

    

VSD reformos gairės

Ši, kaip ir dauguma mūsų valstybės institucijų, gal išskyrus tik ugniagesius, dirba ne pilna jėga, liaudiškai sakant – šiaip sau, kol viršininkas pareigūno nepastums, nenukreips reikiama operatyvinio darbo kryptimi, tasai smirdės savo kabinete su ausinėmis kaip koks sutrešęs kelmas dvokiančioje pelkėje. Naujoji Vyriausybė turėtų akylai į šį akis badantį faktą žvilgterėti. Ypatingą susirūpinimą kelia VSD darbo neefektyvumas. Tikras ir atsidavęs valstybei operatyvininkas juk turėtų degti noru išsiaiškinti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, teisėtvarkos ir žiniasklaidos nedraugus. Pasakyti lengva, padaryti sunku. Tas antivalstybinis elementas yra gana gudriai užsimaskavęs. Tradicinės operatyvinio stebėjimo ar sekimo priemonės kartais nieko naudingo neduoda, o kartais net visiškai priešingus rezultatus, nes užsikonspiravę antivalstybininkai yra išmokę mėtyti pėdas. Tarkim, sekami subjektai telefonu susitaria susitikti per pūgą kur nors Labanoro girioje, kad perduotų vienas kitam slaptą antivalstybinę informaciją su dar slaptesnėmis veikimo instrukcijomis. VSD privalo į tokius signalus reaguoti ir siųsti į Labanoro girią operatyvininkų grupę. Sąnaudos didelės, žinant, kokie dabar užpustyti keliai ir kaip apsunkintas operatyvininkų veikimas, bet neišsiųsi – iškart institucija gaus per kepurę. Išsiunčiama operatyvininkų brigada su visu komplektu elektroninės sekimo aparatūros, laukiama, kol subjektai pasirodys, o tie kiaulės taip ir nepasirodo iki pat vidurnakčio. Tenka grupei grįžti į Vytenio gatvę it musę kandus. O blogiausia tai, kad tie subjektai nesėkmingos operacijos metu sėdėjo kur nors visai VSD pašonėje Boulingo klube, rutuliais daužė kėglius, gėrė alų, kramsnojo čipsus ir dalijosi slapta antivalstybine informacija. Todėl VSD veiklos turinį, formą, strategiją ir taktiką iš esmės reikėtų keisti, kad institucija nebedirbtų bergždžiai švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus.

Jau daugiau nei metus Lietuvos miestuose ir miesteliuose dykai stovi valstybės turto balanse esantys subankrotinto Snoro aštuonkampiai bankomatai. Valstybei iš jų jokios naudos. Vyriausybė ir Lietuvos bankas privalo perduoti šiuos kompaktiškus statinius Valstybės Saugumo departamentui ir kiekviename įsteigti klausyklas bei jose pasodinti po vieną kvalifikuotą saugumo darbuotoją, budintį klausykloje kiaurą parą. Tarkim, žmogus pastebėjo, kad jo galvoje atsirado keistų minčių apie Prezidentę, valdančią daugumą, valstybininkus ar kokį nors Lietuvos rytą. Tuomet jis, nedelsdamas nė sekundės, turėtų bėgti į arčiausią Snoro bankomatą ir nuoširdžiai iškloti savo mintis VSD budinčiajam, mat keistos mintys šiaip sau iš niekur neatsiranda. Kažkas jas indoktrinuoja, neatsargion galvon įkala. Taigi labai svarbu su pareigūnu išsiaiškinti tų keistų minčių židinius ir nieko neslepiant, kaip per išpažintį juos nurodyti. Tuomet, kai VSD pareigūnas patikrins, ar jūsų išpažintis nuoširdi, ir jei pasirodys, kad negudraujate, – gausite pareigūno išrišimą, o gal ir pasiūlymą padirbėti vieną kitą pamainą Snoro bankomate kitų išklausytoju.

Šis sumanymas visiškai atitinka naujosios A. Butkevičiaus koalicinės vyriausybės programą ir lozungą „Svarbiausia žmogus“. Valdžia ir VDS turi artėt prie žmogaus, o ne tolti. Gyvas bendravimas Snoro bankomatuose ir bus ta išeitis, praplečianti valdžios ir žmogaus bendravimo horizontus. Antra, taip bus įgyvendintas Vyriausybės pažadas sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų. Supraskime sunkią VSD padėtį – Seimui priėmus naują Kontržvalgybos įstatymą darbo apimtys ženkliai padidėjo, o patikimų kadrų trūksta. Ir kas, jei ne tu ateis sunkią valandą valstybei į pagalbą. Toks šiandien ir turėtų būti tikro Lietuvos patrioto kelias – kur tu bebūtum, nedelsdamas šiltai apsirenk ir pirmyn į arčiausią pertvarkytą Snoro bankomatą tarnauti visokių pilietinių atplaišų ardomai ir žlugdomai valstybei.

Pagarbiai – Jūsų Dočys

P. S. Kai jau buvau parašęs VSD „perestrojkos“ gaires, vienas akylas visų valstybės reikalų žinovas signalizavo nuotoliniu ryšiu, esą iš patikimų šaltinių gavęs slaptos informacijos, kad Snoro bankomatai jau yra parduoti už likutinę kainą Lietuvos paštui. Kažkoks nesusipratimas – valstybė savo turtą parduoda pati sau. Suprasčiau, jei parduotų pomidorų ir raugintų agurkų pardavėjams. Tuomet iš smulkių komercininkų į valstybės biudžetą bent kiek nors lėšų patektų, o dabar – nieko. Nors paštas visados buvo labai glaudžiai susietas su KGB nuo sovietinių laikų, o dabar ir su VSD. Lietuvos paštas gal ir yra tik VSD priedangos organas? Taigi, jokios klaidos gairėse nėra, o jei ir yra, tai bankomatus reikėtų iš Lietuvos pašto atpirkti, vardan Lietuvos šviesesnės ateities.

Vėl Dočys

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.