VSD reformos gairės

Liudvikas Jakimavičius   2013 m. sausio 11 d. 16:22

0     

    

VSD reformos gairės

Ši, kaip ir dauguma mūsų valstybės institucijų, gal išskyrus tik ugniagesius, dirba ne pilna jėga, liaudiškai sakant – šiaip sau, kol viršininkas pareigūno nepastums, nenukreips reikiama operatyvinio darbo kryptimi, tasai smirdės savo kabinete su ausinėmis kaip koks sutrešęs kelmas dvokiančioje pelkėje. Naujoji Vyriausybė turėtų akylai į šį akis badantį faktą žvilgterėti. Ypatingą susirūpinimą kelia VSD darbo neefektyvumas. Tikras ir atsidavęs valstybei operatyvininkas juk turėtų degti noru išsiaiškinti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, teisėtvarkos ir žiniasklaidos nedraugus. Pasakyti lengva, padaryti sunku. Tas antivalstybinis elementas yra gana gudriai užsimaskavęs. Tradicinės operatyvinio stebėjimo ar sekimo priemonės kartais nieko naudingo neduoda, o kartais net visiškai priešingus rezultatus, nes užsikonspiravę antivalstybininkai yra išmokę mėtyti pėdas. Tarkim, sekami subjektai telefonu susitaria susitikti per pūgą kur nors Labanoro girioje, kad perduotų vienas kitam slaptą antivalstybinę informaciją su dar slaptesnėmis veikimo instrukcijomis. VSD privalo į tokius signalus reaguoti ir siųsti į Labanoro girią operatyvininkų grupę. Sąnaudos didelės, žinant, kokie dabar užpustyti keliai ir kaip apsunkintas operatyvininkų veikimas, bet neišsiųsi – iškart institucija gaus per kepurę. Išsiunčiama operatyvininkų brigada su visu komplektu elektroninės sekimo aparatūros, laukiama, kol subjektai pasirodys, o tie kiaulės taip ir nepasirodo iki pat vidurnakčio. Tenka grupei grįžti į Vytenio gatvę it musę kandus. O blogiausia tai, kad tie subjektai nesėkmingos operacijos metu sėdėjo kur nors visai VSD pašonėje Boulingo klube, rutuliais daužė kėglius, gėrė alų, kramsnojo čipsus ir dalijosi slapta antivalstybine informacija. Todėl VSD veiklos turinį, formą, strategiją ir taktiką iš esmės reikėtų keisti, kad institucija nebedirbtų bergždžiai švaistydama mokesčių mokėtojų pinigus.

Jau daugiau nei metus Lietuvos miestuose ir miesteliuose dykai stovi valstybės turto balanse esantys subankrotinto Snoro aštuonkampiai bankomatai. Valstybei iš jų jokios naudos. Vyriausybė ir Lietuvos bankas privalo perduoti šiuos kompaktiškus statinius Valstybės Saugumo departamentui ir kiekviename įsteigti klausyklas bei jose pasodinti po vieną kvalifikuotą saugumo darbuotoją, budintį klausykloje kiaurą parą. Tarkim, žmogus pastebėjo, kad jo galvoje atsirado keistų minčių apie Prezidentę, valdančią daugumą, valstybininkus ar kokį nors Lietuvos rytą. Tuomet jis, nedelsdamas nė sekundės, turėtų bėgti į arčiausią Snoro bankomatą ir nuoširdžiai iškloti savo mintis VSD budinčiajam, mat keistos mintys šiaip sau iš niekur neatsiranda. Kažkas jas indoktrinuoja, neatsargion galvon įkala. Taigi labai svarbu su pareigūnu išsiaiškinti tų keistų minčių židinius ir nieko neslepiant, kaip per išpažintį juos nurodyti. Tuomet, kai VSD pareigūnas patikrins, ar jūsų išpažintis nuoširdi, ir jei pasirodys, kad negudraujate, – gausite pareigūno išrišimą, o gal ir pasiūlymą padirbėti vieną kitą pamainą Snoro bankomate kitų išklausytoju.

Šis sumanymas visiškai atitinka naujosios A. Butkevičiaus koalicinės vyriausybės programą ir lozungą „Svarbiausia žmogus“. Valdžia ir VDS turi artėt prie žmogaus, o ne tolti. Gyvas bendravimas Snoro bankomatuose ir bus ta išeitis, praplečianti valdžios ir žmogaus bendravimo horizontus. Antra, taip bus įgyvendintas Vyriausybės pažadas sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų. Supraskime sunkią VSD padėtį – Seimui priėmus naują Kontržvalgybos įstatymą darbo apimtys ženkliai padidėjo, o patikimų kadrų trūksta. Ir kas, jei ne tu ateis sunkią valandą valstybei į pagalbą. Toks šiandien ir turėtų būti tikro Lietuvos patrioto kelias – kur tu bebūtum, nedelsdamas šiltai apsirenk ir pirmyn į arčiausią pertvarkytą Snoro bankomatą tarnauti visokių pilietinių atplaišų ardomai ir žlugdomai valstybei.

Pagarbiai – Jūsų Dočys

P. S. Kai jau buvau parašęs VSD „perestrojkos“ gaires, vienas akylas visų valstybės reikalų žinovas signalizavo nuotoliniu ryšiu, esą iš patikimų šaltinių gavęs slaptos informacijos, kad Snoro bankomatai jau yra parduoti už likutinę kainą Lietuvos paštui. Kažkoks nesusipratimas – valstybė savo turtą parduoda pati sau. Suprasčiau, jei parduotų pomidorų ir raugintų agurkų pardavėjams. Tuomet iš smulkių komercininkų į valstybės biudžetą bent kiek nors lėšų patektų, o dabar – nieko. Nors paštas visados buvo labai glaudžiai susietas su KGB nuo sovietinių laikų, o dabar ir su VSD. Lietuvos paštas gal ir yra tik VSD priedangos organas? Taigi, jokios klaidos gairėse nėra, o jei ir yra, tai bankomatus reikėtų iš Lietuvos pašto atpirkti, vardan Lietuvos šviesesnės ateities.

Vėl Dočys

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.