Dienos aktualija, Demokratija ir valdymas

Vladimiras Laučius. Grybauskaitės karo griuvėsiai

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 1 d. 21:36

13     

    

Vladimiras Laučius. Grybauskaitės karo griuvėsiai

DELFI.lt

Sistema, kuri ne itin švariais būdais draskosi dėl valdžios, pinigų ir įtakos, jau 10 metų Lietuvoje išlaikoma iš biudžeto.

Ši gyvulių ūkio atmaina, kaip sakytų Raimondas Kuodis (visi tarsi lygūs, bet iš tiesų kai kurie – lygesni), vadinama valstybės biudžeto asignavimais partijoms ir aiškinama demokratijos bei skaidrumo poreikiais.

Rado, kaip parsiduoti

Sprendimas išlaikyti partijas iš biudžeto gal ir būtų buvęs demokratiškas ir skaidrus, jei jį būtų patvirtinęs referendumas: tauta nusprendė, valdžia padarė. Dabar – viskas atvirkščiai: valdžia nusprendė, o tauta bašliuoja.

Partijos tiesiog tarpusavyje susitarė ir išsidalijo mokesčių mokėtojų pinigus, prezidentei Daliai Grybauskaitei šitokiam verslo planui džiugiai pritarus.

Ar skaidrumo atsirado daugiau, uždraudus didžiajam verslui remti partijas taip, kaip jas rėmė iki 2010-ųjų? Panašu, kad neatsirado, – tai gali liudyti kad ir Liberalų sąjūdžio 2016-ųjų istorija, kuri ypatinga tik tuo, kad tada pavyko susekti kažkuriuos pinigus.

O kiek jų nesusektų ir slapta investuotų į politikus? Kokia jų tikroji įtaką politinių kampanijų rezultatams ir partijų veiklai? Verslo parama nebeskelbiama, nes neteisėta, nors visi suprantame, kad, švelniai tariant, procesai vyksta.

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą (ne tik naujausią ir ne tik „Vilmorus“), iš visų savo institucijų lietuviai labiausiai niekina politines partijas: mažiau nei 6 proc. apklaustųjų jomis pasitiki, daugiau nei 60 proc. apklaustųjų – nepasitiki.

Skirtumas – daugiau nei dešimteriopas. Žinoma, tai nereiškia, kad reiktų iš pamatų griauti daugiapartinę sistemą ir marinti ją badu. Tai reiškia, kad mūsų daugiapartinis projektas veikia prastai, o rinkėjai kaip nepasitikėjo juo prieš 5, 10 ar 15 metų, taip nepasitiki ir šiandieną.

Už blogą projektą atsakingi ir jo dalyviai, ir rėmėjai. Vadinasi, nuo tada, kai projektas finansuojamas iš biudžeto, valstybė prisiėmė visą atsakomybę už pasitikėjimą partijomis ir taip save supriešino su visuomene, kurios veik du trečdaliai šiam projektui nepritaria, nes partijomis visiškai nepasitiki.

Ši svarbi aplinkybė dabar labai grakščiai apeinama ir nutylima, tarsi jos nė nebūtų. Bet ji yra ir turėtų badyti akis. O juk tada, kai prezidentė ir partijos nutarė iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikyti sistemą, kuria visuomenė nepasitiki, buvo bandoma aiškinti, kad nepasitikėjimo problemos šaknis – oligarchai.

Grybauskaitės karo griuvėsiai

Panašiai kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pirmosios kadencijos pradžioje, Grybauskaitė karą su oligarchais paskelbė savuoju moto ir pradėjo jį visais frontais – ne tik dėl įtakos partijoms ir žiniasklaidai.

Net Amerikos atžvilgiu Grybauskaitės požiūris vienu metu buvo supanašėjęs su Kremliaus mėginimais priešintis „visuotiniam JAV diktatui“.

Prisiminkime jos citatą: „Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja.“ Kaip rašo Tomas Janeliūnas, „Grybauskaitė iš esmės pritarė nuomonei, kad Lietuva iki šiol buvo JAV politikos įkaitė“ (Tomas Janeliūnas, D. Grybauskaitės doktrina, 2019, p. 131).

Būtent taip Maskva nuolat apibūdina JAV ir Lietuvos santykius. Lietuvos vaidmenį kalbant apie tuos santykius – kaip „vykdytojos“ ir „įkaitės“.

Primintina ir garsioji istorija su menamu CŽA kalėjimu, kuriame buvo tariamai laikomas ir gal net kankinamas prieš JAV pasaulinę oligarchiją greičiausiai taikiai kovojęs turistas palestinietis.

Grybauskatės protrūkį dėl menamų CŽA kalėjimų Lietuvoje buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas aiškina jos karčia patirtimi derybose su JAV „oligarchais“ dėl Lietuvos narystės PPO (Ibid., p. 132).

Toliau – kova su „Lietuvos ryto“ oligarchams informaciją apie „Snoro“ oligarchų bankrotą tariamai nutekinusiais tuomečiais FNTT vadovais, kuriuos teismas vėliau išteisino, bet Grybauskaitė, kaip visada, neprisipažino klydusi.

Iki 2012 metais vykusių rinkimų į Seimą Daukanto aikštės patrankos šaudė į Darbo partijos oligarchą Viktorą Uspaskichą. Ir vėl pataikyta sau į koją, nes po šitos reklamos teisiama Uspaskicho partija iškovojo pergalę daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Grybauskaitė kariavo su oligarchais panašiai kaip rusai – su vokiečiais Antrajame pasauliniame kare. Stalinas ir jo generolai įsakydavo kautis nepalankiausiomis ir neapgalvotomis aplinkybėmis, nesiskaitydavo su galimais košmariškais nuostoliais. Vokiečių kariai, matydami Kremliaus lengva ranka paaukotų rusų lavonų kalnus, baisėjosi, bet SSRS vadovams tie sveiku protu neįsivaizduojami aukų skaičiai buvo tiesiog nė motais.

Grybauskaitės karas su vadinamuoju valstybininkų klanu, kuris oligarchais laikytinas tiesiogine šio žodžio prasme – kaip mažumos valdžia, paliko už borto ne vieną ir ne penkis puikius savo sričių profesionalus. Vienas iš jų ne taip seniai nusižudė.

Rimtas prezidentūros šūvis, kurio padarinius – ir tikrai toli gražu ne vien teigiamus – jaučiame iki šiol, buvo ir politinių partijų finansavimo pakeitimai, padarę taip, kad valstybės biudžeto asignavimai taptų pagrindiniu partijų išlaikymo šaltiniu. Grybauskaitė, reikia manyti, jautėsi ginanti partijas nuo tų visagalių nenaudėlių oligarchų.

Neginčysiu: daliai visuomenės tai išties galėjo atrodyti aktualu ir veiksminga. Ir išties stambus privatus kapitalas per rinkimus nesėdėjo rankų sudėjęs, veikė gana įžūliai. Tačiau, kaip ir daugeliu kitų atvejų, ten, kur galima buvo veikti subtiliai ir ieškoti protingo balanso tarp įvairių sprendimų, turėjusių ir neabejotinų pliusų, ir minusų, prezidentė turbūt vadovavosi komunizmo klasikais, kurių mintys skiepytos aukštojoje partinėje mokykloje.

Jos santykį su stambiuoju verslu, anksčiau svariai, tik gal gerokai per drastiškai įtakos atžvilgiu prisidėjusiu prie partijų finansavimo, apibūdina Lenino citata: «Война не на жизнь, а на смерть богатым и прихлебателям, буржуазным интеллигентам… с ними надо расправляться…” („Kariausime mirtiną karą su turtingaisiais ir jų išlaikytiniais, buržuaziniais inteligentais… su jais reikia susidoroti.“)

Treptelėjo ponia savo autoritarine kojele, ir prasidėjo bolševikų mėgstami pokštai: laisvų susivienijimų suvalstybinimas; daugiapartinės sistemos suvaržymas dotacijų mechanizmais; gyvulių ūkio principas, kai prie pinigų prileidžiami tik „valstybingiausieji“; privataus kapitalo diskreditavimas, tarsi verslas būtų ne visuomenės dalis, o jos priešas.

Argumentai prieš valstybinį finansavimą

Vakarų šalyse buvo ne sykį atkreiptas dėmesys į partijų išlaikymo valstybės biudžeto asignavimais blogybes.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-grybauskaites-karo-griuvesiai.d?id=83736109#cxrecs_s

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2020-06-3 13:33

bestuburiai silpniausia grandis zemeje.

Viktoras       2020-06-3 8:37

Labai gaila,kad niekada siai poniai nerupejo lietuviu tauta. Sugebejo uzmirsti tokius zmones tikrus kovotojus,kaip A. Terleckas,Sadunaite, K. Motieka ir kiti kurie isdriso pirmi ir pademonstravo,kokia jiems svarbi Lietuva,jos nepriklausomybe. Visi kiti perase istorija ir prisiplake pfie buvusios prezidentes,o prezidenturoje vaiks ciojo kaippas save namie. Stai tokie profesoriai,kurie apsigyne disertacijas is marksizmo leninizmo. Ir iki siol negali nurimti be intrigu.

Kelintą       2020-06-3 4:26

jau kartą Laučiuks keičia kailį? Akivaizdus dezistų(dezinformatorių) ūkis, ne daugiau. Rūtelė ir šis labai norėjo tapt Landsbergių šeimos draugu, kad patektų į LR Seimą - nepavykus pradėjo varyti baisią dezi propagandą jų ir konservatorių atžvilgiu. Žinoma, iš jų, dabartinių konservatorių(liberal-dimokratų), liko tik pavadinimas, bet esmės tai nekeičia. Profesionaliai vyriokas plaka Tiesą su netiesa, kaip tame “Gyvulių ūkyje”, o dabar jau “Dezistų ūkyje”. Anksčiau Laučiuks fašistus gaudė Lietuvoje - “niemcus”, nacius ir ekstremistus, o dabar antifašistus. Po kiek laiko ką jau gaudys, konspiratorių paliepimu, gal yra gebančių nuspėti ateitį?

štaziui       2020-06-2 20:10

stasele - tai kaip ten dėl “apsodinimo vaginomis”?

Bevardi langų majore,       2020-06-2 18:46

kokią “babušką” vėl sugalvojai apšaut? Manai, jeigu agentukas ką nors paskelbs kagebistu, pats tokiu būdamas, - tai jau visi ims ir patikės, ane? Per Juozaičio dūmus visai kelio nebematai.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2020-06-2 18:21

Ponas V.Laučius, kaip atsimenu prieš kokį 12 metų, labai jau aktyviai, kaip brangiai pasamdytas,  agitavo už Dalią Graybauskaitę. Už kiek buvai parsidavęs? Jo mintis buvo tokia, kad tik sutiktų bolotiruotis, maždaug dėl to turime jos melsti. Dar V.Laučius agitavo už antikonstitucinius sąrašinius rinkimus. Kam tarnauji NIEKŠE? Jo mamytė taip pat antikonstitucininkė. Kokioje pekloje užaugote?

> 2020-06-2 4:32       2020-06-2 7:43

kam tave kvailinti, juliau Milaiti, tu ir taip kvailas. Tikras internetinis teroristas, Antifos antrininkas Lietuvoje.

stasys        2020-06-2 7:35

Autorius tik vienas tu sezoniniu grybų šiandiena dykstančiu D.Grybauskaitės naujo namo pievelėje palei mišką , kaip suprantu dabar toks metas kai atsispirti prigimčiai neišeina . Vl.Laučius kritikuoja partijų finansavimo įstatymą ir jo nesėkmes suverčia D.Grybauskaitei kuri privalėjo žinoti jog iš to nieko gero neišeis . Visos kovos su didžiojo verslo įtaka Seimui, jo nuomone ,buvo perteklinės o reikėjo surasti tik kažkokį „brazauskini“ aukso vidurį ..kai visi patenkinti ir tai teisėsaugai mažiau darbo .Gal aš vėl tapsiu balta varna kai pabandysiu apginti esamo finansavimo partijoms modelį , bet tiek jau to . Įstatymas nedraudžia verslui finansuoti partijų , bet reikalauja konkrečios atsakomybės deklaruojant kas ir kokius pinigus pervedą ..taip kaip juridiniai asmenys turi labai painia interesu istorija , gali taip nutykti jog per eile tu įmonių aukojančiu viena konkreti partija tarps vieno ar grupės žmoniu nuosavybe , taip kaip tai nutiko su liberalais paviešinus masiulo sąsajas su tam tikru verslu ir to bendradarbiavimo aplinkybėmis . Todėl autoriaus teiginius laikau klaidingus , verslas tai visada privatūs interesai kurie privalomi politikui viešinti , o tai vienas sunkiausiu įpareigojimu partijoms , kurio vis dar nepavyksta užtikrinti visu šimtu procentu , o tik tai gali užtikrinti skaidru finansavimą ir piliečiu teisę žinoti kas stovi už tos partijos nugarų . Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauji to įstatymo papildymai ..gal tai sukelia problema autoriui ? Seimo nario veikla privalo ir toliau likti skaidria , o į Seimą išrinkti naujus politikus daug paprasčiau nei rasti ta Vladimiro Laučiaus siūloma aukso vidurį  . Korupcija pažaboti galima tik dviem būdais ja įteisinti įstatymu arba užkardyti viešumu , vidinė sistema nepajėgi pati apsivalyti ..ir tai ne D.Grybauskaitės nesėkmės ..

Ir Lietuvoje        2020-06-2 4:32

Antifą paskelbt už įstatymų ribų, kaip Amerikoje, vadinasi, ir Laučiuką. Kiek dar kartų šis bachūriukas keitinės kailį ir mus kvailins?

Adamkų       2020-06-1 23:58

spauskite

Vis tiek neatsidaro tas ČŽA       2020-06-1 23:57

Tuomet eikite į “ekspertus” dešinėje apačion ir spauskite Adamjų

Dar kart CŽA dokumentas       2020-06-1 23:56
CŽA       2020-06-1 23:54

Jei “tariamai’ buvo laikomas, tai kas čia - “ekspertai” padirbo? -
http://www.ekspertai.eu/static/uploads/2014/01/CASE OF ABU ZUBAYDAH v_ LITHUANIA.pdf


Rekomenduojame

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.