Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos

Vladas Vilimas. Konstitucinio Teismo manevrai siekiant penktosios – aukščiausios – teismų pakopos

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 30 d. 10:27

13     

    

Vladas Vilimas. Konstitucinio Teismo manevrai siekiant penktosios – aukščiausios – teismų pakopos

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, paklaustas, kas yra KT (ČIA), atsako: „.... tai nėra teismas įprastąja to žodžio prasme, kai yra kaltininkai, auka, yra paskelbiamas sprendimas. Tai ne šia prasme yra teismas, ar ne? Tai yra teismas, nes teismų būna visokių. Teismo esmė – spręsti teisinius ginčus. Tie teisiniai ginčai būna skirtingi. [...] Šioje vietoje, viena pusė turi teisinių argumentų, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kita pusė turi priešingų argumentų. Tai gali išspręsti tik teismas. Šia prasme tai yra teismas“.

Taigi kas yra šis teismas?

Šiuo reikalu Seimas 1993 m. vasario 3 d. priėmė Konstitucinio Teismo įstatymą, kurio pirmojo straipsnio trečiojoje dalyje rašoma: „Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“.

Kas apie teismą rašoma pagrindiniame įstatyme – Konstitucijoje? Čia teismas, bet ne Konstitucinis, minimas trijuose straipsniuose:

5 straipsnis (pirmoji dalis)
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
30 straipsnis (pirmoji dalis)
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
111 straipsnis (pirmoji dalis)
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Taigi, KT turėjo pripažinti, kad KT įstatymo 1 str. trečioje dalyje įrašyta nuostata, jog Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, yra antikonstitucinė ir stabdyti jos galiojimą.

Ką daro KT gavęs užklausimą šiuo reikalu nuo įstatymo priėmimo praėjus 13 metų? 2006 m. birželio 6 d. nutaria, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas „Konstitucinis Teismas – teisminė institucija“ – ir šio straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pasirašo Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius, Toma Birmontienė. Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Ramutė Ruškytė, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas, Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Taigi, po šio KT nutarimo jau turime penktąją teismų pakopą, kurią taip nerišliai apibūdina KT pirmininkas p. Žalimas.

Tokią KT ekvilibristriką komentuoja advokatas Š. Vilčinskas (Lietuvos advokatūra|2013m.Nr.1(46).

„Bet KT teismas, priimdamas nutarimą dėl šio teismo pripažinimo teismu, nesuprantamas dėl to, kad jame nėra net diskusijos apie tai, ar gali teismu vadintis įstaiga, į kurią žmogus negali kreiptis pagal Konstituciją; ar valstybės įstaiga gali vadintis teismu, jei ta įstaiga nors ir pavadinta teismu, neturi pagal Konstituciją visuotinai įprasto procedūrinio ryšio su kitais teismais; ar valstybės įstaiga gali vadintis teismu, jei tik teisės aiškinimąsi pripažįsta be fakto; ar konstitucinis valstybės įstaigų atskyrimo principas nelemia, kad KT nėra teisminei valdžiai priskirta įstaiga…“

KT, jausdamas savo Achilo kulną, ėmėsi žygių tuoj po įstatymo priėmimo. Tam išnaudojo visus resursus, t. y. institucijas, kur sėdi savi profesionalai, su partiniu stažu. Jų nemažai – Seime, tai beveik visas Teisės ir teisėtvarkos komitetas; visas teisminės valdžios elitas; Teisingumo ministerija; Teisės institutas.

Pradėta nuo svarbiausio – suteikti Lietuvos piliečiams galimybę kreiptis į KT. Šios nuostatos priėmimas išspręstų eilę problemų:

1. „Laimėtų“ piliečiai, kurie pagal įprastą tvarką iki šiol turi galimybę po galutinio ir neskundžiamo teismo nutarimo kreiptis į Strasbūro Teismą. Šiuo atveju jiems iki Strasbūro tektų sunešioti geležines klumpes, nukaltas KT.

2. „Laimėtų“ Lietuvos visuomenė, nes gali tikėtis turėti savo atstovus (tarėjus) teismuose. Tokią sąlygą jiems nustatė Teisingumo ministerija, konkrečiai – ministras J. Bernatonis (pirma – konstitucinis skundas, o po to – pažiūrėsime).

3. KT pagaliau bandytų pretenduoti į į tai, kuo jis save laikė beveik ištisą trisdešimtmetį – „Teismu“, bet toks nebuvo ir nėra.

Pirmas bandymas nepavyko

2007 m. liepos 4 d. Seimui buvo pateikta individualaus konstitucinio skundo koncepcija Nr. X-1264. Bet reikalai nepajudėjo, nes Seime jau atsirado mąstančių.

Apie juos pasisakė buvęs KT pirmininkas P. Kūris (Žurnale „Veidas“): „Kodėl ta idėja nebuvo įgyvendinta, galima būtų pasakoti labai ilgai. Individualaus konstitucinio skundo idėjos, 2006–2007 m. jau pradėtos įgyvendinti, užblokavimo istorija turi savo juoduosius didvyrius, o jie turėjo savo motyvų, anaiptol ne teisinių. Bet šiandien nebūtų labai produktyvu (nors nesakau, kad šiaip jau nenaudinga) gręžiotis atgal. Verčiau pabandyti grįžti prie šios idėjos ir ją pagaliau įgyvendinti“

Grįžta prie idėjos įgyvendinimo, ir vėl nesėkmė

2017 m. birželio 29 d. dabartinis Seimas vėl nepriėmė Konstitucijos pataisos (projektas Nr. XIIIP-431(2), kuria buvo siekiama suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme ir įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą.

Priėmimo metu už projektą balsavo 90 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai. Tačiau, tam kad jis būtų priimtas, už pataisas turėjo balsuoti bent 94 Seimo nariai. Šį kartą Parlamento reputaciją vėl buvo išgelbėta – Seimas nesuteikė KT galimybės tapti taip trokštamu „Teismu“, turinčiu teisę priimti galutinius ir neskundžiamus nutarimus ir taip užbaigti teisminės valstybės kūrimo etapą.

Seimas rankų nenuleidžia

Seimas vėl žengė žingsnį tiesioginio kreipimosi į KT link. LVŽS pirmininkas tvirtina, kad ši iniciatyva ateina iš paties KT. Šis pasiūlymas yra numatytas valdančiųjų programoje.

Tai, kad pasiūlymas ateina iš KT, nieko stebėtino. Tai jo egzistencijos problema, bet LVŽS programoje jia skamba taip:

TEISINGUMAS – SOCIALINIO STABILUMO IR ŽMONIŠKUMO GARANTAS. Didinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą. Įtrauksime visuomenę į teisingumo vykdymą, įsteigdami tarėjų institutą. Vykdysime žmogaus teisių pažeidimų prevenciją. Atkursime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra.“

Įvertinus situaciją tenka pripažinti, kad LVŽS stengiasi suteikti KT paslaugą, už kurią tikisi to paties, nes svarbiausias KT paradoksas, anot Š. Vilčinsko, yra tas, kad jis yra tarsi priemonė užglaistyti gana šiurkščias kitų valdžių – praktiškai, įstatymų leidėjo – padarytas klaidas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

vladas.vilimas@gmail.com       2018-10-31 18:49

Atsakymas į komentarą d “Dė JAV”
Mano pateiktiduomenys apima JAV Konstituciją su pataisomis.Šiaip JAV Konstitucija apima 11 puslapių, o pataisos 9 puslapius.Jų viso27.

Pastaba: Pirmos 10 pataisų buvo priimtos kartu 1795mi r sudarė “Teisių bilį”.Jų apimtis pusantro puslapio.

Dėl JAV       2018-10-31 17:01

O kiek puslapių pataisų jų konstitucija turi?

vladas.vilimas@gmail.com       2018-10-31 10:21

Komentatoriui “Nesupratau”. Tam lr rašoma, kad suprastumėte.Ant Konstitucijos spaudyti negalima, ji yra ilgiausia pasaulyje , net 117p. Be to ją pastoviai pildo Konstitucinis Teismas, o aiškina vienas iš jos kūrėjų  prof V . Sinkevičius.
Pastaba . JAV Konstitucijos apimtis - 20 puslapių.Priimta 1787m nuo Viešpaties gimimo, bet nesuprantama kodėl ji liko liko nepriaugusi.Be to ten ir Konstitucijos egzamino nėra?

Nesupratau       2018-10-31 6:48

Kam visa tai rašyti? Pakeitus įrašus popieriuje, kažkas pasikeis? Juk spjaunama ant tos konstitucijos, o šitas naivuolis tobulina spjaudymo objektą. Ir dar sėdi laive, iš kurio spjaudoma. Čia tas pats kas tobulinti tarybinę konstituciją ir jos priežiūros organaus. Kažką kito reikia nuveikti, kad įvyktų pasikeitimai.

Jules       2018-10-30 20:06

Visos vasalinės ir nesavarankiškos valstybės turi tokius pseudo teismus, kurie mus ir valdo. Tai tipiška konspiracija ir agresija runkelyno atžvilgiu. Lietuvai užtektų AT ir kvit, kitaip mes nesame savarankiška valstybė, o vasalė. Štai tokia mažaraščio nuomonė šiuo klausimu.

KT ekvilibristriką komentuoja advokatas Š. Vilčins       2018-10-30 16:30

30 straipsnis (pirmoji dalis)
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Taigi, KT turėjo pripažinti, kad KT įstatymo 1 str. trečioje dalyje įrašyta nuostata, jog Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, yra antikonstitucinė ir stabdyti jos galiojimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas „Konstitucinis Teismas – teisminė institucija“ – ir šio straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai:pasirašo Konstitucinio Teismo teisėjai,,,Bet KT teismas, priimdamas tokį nutarimą dėl šio teismo pripažinimo teismu, nesuprantamas???

Hau       2018-10-30 15:29

Akivaizdu, kad KT yra perteklinė grandis teismų sistemoje.

pravilno, tovariščiai       2018-10-30 12:52

otkatai nusėsdavo seime, vyriausybėje, prokuratūroje.
——-
dabar otkatai nusės KT - reikia ir tiems nabagams

Be ironijos       2018-10-30 12:52

Apie tiksliuosius mokslus nekalbėsiu, bet esu humanitaras ir šioje srityje šį tą išmanydamas žmonių neskirstau į specialistus ir ne specialistus. Man užtenka visus suskirstyti į kvailus ir protingus. Kai griuvo sovietinis režimas, dalis humanitarų profesorių pasitraukė savanoriškai, kai kurie sugebėjo įsiteikti naujai valdžiai ir prisitaikyti, tokie, kaip Mykolas Burokevičius, tapo atvirais naujosios Lietuvos priešais. Ėmė brautis į visuomenės mokslus pulkai naujų išsišokėlių ir pusiau idiotų, nes protingam paprastai susigaudyti tokiais laikais reikia ne vieno dešimtmečio. Visi reabilituoti akimirksniu tapo habilituotais. Vskarykščiai reketininkai tapo irgi diplomuotais teisininkais - magistrais, daktarais, docentais, profesoriais, prokurorais, policijos šulais, teisėjais. Žodžiu, galima pasakyti, kad kiekviename tvartelyje, kuriame sovietiniais laikais bliovė tik vienas avinas, apsigyveno po penketą profesorių. Tokiame lygyje mūsų humanitarinė kultūra lieka iki šiol. Deja.

Dovanokit,        2018-10-30 12:08

turėjo būti ” ar yra rašę mokslinius darbus, o ne laipsnius”, atsiprašau. Bet manau, kad skubėjimo klaidas galite ir patys išsitaisyti, tiesa?

Jules       2018-10-30 12:03

Tai jau seniai aišku ne tik Lietuvos arkliams, bet net ir asilams, bet ne Lietuvos nedesovietizuotam, neosovietiniam pseudo elitui. O ji juk iš tikro - tai gryniausia Irracionalios politikos išdaiga runkeliokams, kad šie nieko nesuprastų ir nesimaišytų po kojomis neosovietukams, ypač prastos reputacijos. Teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos, nesutepę savo biografijų tarnyba okupantui, Blogio imperijai ir jos sąjungininkėms. Ar tokių Lietuvoje yra, va kur klausimas. Ar yra nepriklausomų nuo svetimų valstybių ir okupantų? Kokia VU Teisės fakulteto dėstytojų sudėtis, profesūros, kilmė, sudėtis ir ryšis su buvusiu okupantu ir jo tęstinumu? Koks jų ryšis, santykis ir gylis su “Fundametals of Soviet Law”? Ar yra laikę egzaminus iš šitų fundamentų ir rašę mokslinius laipsnius, diplominius ar kursinius darbus, ar jų dėstytojai nebuvo šitų fundamentų mokslų daktarai, profesoriai ir docentai?

Kad įvertinti...       2018-10-30 11:34

Kad įvertinti kokio nors įstatymo konstitucingumą, tai gali padaryti Konstitucinė Taryba.Konstitucinis Teismas Lietuvos Konstitucijoje,atrodo,nenumatytas.Konstitucinio
Teismo įvedimui į Konstituciją,reikia referendumo.

Valstybėms.       2018-10-30 10:54

kurios gerbia savo Konstituciją ir už ją balsavusius arba ją paveldėjusius piliečius, joks KT nereikalingas. Bet tokioms valstybėms, kaip, pavyzdžiui, Rusija jis tiesiog būtinas. Putinas jį niekina, netgi ištrėmė Zorkiną su kompanija toliau nuo Kremliaus, į Sankt - Peterburgą, bet visada juo naudojasi, kai reikia iškrėsti kokią šunybę - tai pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, tai sankcionuoti ginkluotas intervencijas į trečias šalis, žodžiu. visais atvejais, kai Konstitucija pažeidžiama, bet reikia teisiškai pagrįsti, kad viskas tvarkoje. Neetiška Rusiją lyginti su Lietuva. Pasakysiu tik tiek, kad kai seimas ar koks nors teismas, ar prezidentas kreipiasi išaiškinimo į KT teismą, aš asmeniškai ir be KT teismo žinau, koks bus sprendimas, dar nė karto nesu apsirikęs. Išvadas gali pasidaryti kiekvienas savo protu.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Austrijos Vyriausybė praneša: 62 proc. asmenų, įtariamų 2016-aisiais nužudę moteris, yra „užsienio kilmės“

Audrius Bačiulis. Vokietija ir Prancūzija pasirinko karą su Amerika. Kurioje pusėje Lietuva?

Vytautas Radžvilas. Pirmas žingsnis pokyčių link – nutraukti katės ir pelės žaidimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Algis Krupavičius. Dvi diagramos, kurias verta prisiminti prieš būsimus rinkimus

Rasa Čepaitienė. Romualdo Ozolo lietuviškosios kultūros samprata

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.