Įžvalgos

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 11 d. 1:17

11     

    

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

Seimas antradienį grįžo svarstyti Konstitucijos pataisų, norint įteisinti individualų konstitucinį skundą ir sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.       
                                                    2018 m. spalio 9 d.        „ELTA“ pranešimas

Aiškinamajame rašte teigiama – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tuo norima įtikinti Lietuvos piliečius, kad po aukščiausios Lietuvos teisminės institucijos, įteisintos Konstitucijoje – Aukščiausiojo Teismo (AT) galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vietoj Strasbūro reikės dar vienos Lietuvos teisminės institucijos – Konstitucinio Teismo (KT), kur pasikeisdami darbuojasi tie patys teisėjai.

Sumanymo esmę atskleidžia buvęs KT teisėjas ir jo pirmininkas E. Kūris, deleguotas į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą. Jis neslepia, kad šiame teisme kaupiasi neproporcingai didelis bylų kiekis iš Lietuvos.

Štai ką jis teigė žurnale „Veidas“ dar 2012 m. sausio 17 d.: „Jei individualus konstitucinis skundas pagaliau būtų įvestas, tai Europos Žmogaus Teisių Teisme, be abejo, būtų vertinama (gal su išlygomis, o gal ir ne, nelygu ką mes nustatytume [išskirta autoriaus – red. pastaba]) kaip nacionalinė teisinės gynybos priemonė, kurią turi išnaudoti pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Strasbūro teismą. Taip, KT darbo padaugėtų, tačiau daug ginčų galėtų būtų išspręsta Lietuvoje ir jie nekeliautų į Strasbūrą...“

Bet čia p. Kūris išsakė dar ne viską. Jis puikiai žino, kad KT save nors ir laiko „TEISMU“ (toks jo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas), tačiau čia kai ko dar trūksta. O būtent – būdingų teismui bruožų, šalia kurių vienas iš pagrindinių – pagal Konstituciją žmogus negali kreiptis į šį teismą. Taigi iki šiol KT nėra ta institucija, kokia jis save laiko.

Kyla klausimas, kodėl LVŽS taip parūpo sutvarkyti šį reikalą KT naudai, nors jų programoje tai išvis nenumatyta?

Jeigu vadovautumės sąmokslo teorijomis, tai LVŽS, įvykdžiusi KT užmačias, galimai tikisi paramos (galutinio ir neskundžiamo KT nutarimo) dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo keliu, kas visuomenėje kelia vis daugiau abejonių, ypač po estų  apsisprendimo šiuo reikalu.                               

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dudo       2018-10-13 23:09

Įdomi čia kai kurių komentatorių išsakoma mintis, kad ponas Kūris su ponia Armonaite labai susirūpinę Lietuvos suverenitetu ir žmogaus teisėmis.

Arnas >Cha       2018-10-12 20:35

Kokiam Eurosojuzui? EŽTT visai nėra Eurosojuzo kontora, jis apima daug didesnį šalių ratą. Apie EŽTT turiu tokią pat blogą nuomonę, kaip ir ponas Cha. Bet su suverenumais ši problematika neturi nieko bendro. KT nesprendžia “mūsų reikalų” o konstitucinių dvasių vardu stumia tas pačias EŽTT propaguojamas “žmogaus teises”. Tik galių turi žymiai daugiau. Pvz., EŽTT negalės, arba labai sunkiai galės primesti nenormalią šeimos sampratą, o KT ramiai galės, jau iš dalies tą ir padarė. Kai jis imsis spręsti skriaudžiamų seksualinių ligonių klausimą, o realiai užtenka vieno tokio ligonio skundo, KT neabejotinai ateis jam į pagalbą. Austrijos KT 2017 m. priėmė sprendimą nuo 2019 m. pakeisti galiojantį santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimą. Netgi santuokos, ne šeimos. EŽTT niekaip to negali priverstinai padaryti, nes pačioje Žmogaus teisių konvencijoje, kuria grindžiama EŽTT veikla, taip apibrėžta santuoka. O KT gali. Visiškas naivumas manyti, kad žmogus dabar turės daugiau kažkokių galių. Nebent viena tarpine instancija daugiau. Tai galima prikurti dar 10 instancijų, bet gal geriau sutvarkyti, kad normaliai veiktų 3, tada nereikės ir KT. KT galios jau dabar yra aiškiai per didelės. Visame pasaulyje vyksta teisminės valdžios įsigalėjimas, o KT ir jų funkcijas atliekantys Aukščiausieji teismai patys tampa pavojingi visuomenėms ir valstybei, nes tapo įprasta būtent per teismus prastumti politinius sprendimus, kai nėra šansų juos prastumti parlamentiniu būdu.

Cha       2018-10-11 17:19

Atiduokim, Arnai, tada viską Eurosojuzui ir nieko blogo čia niekas nebegalės padaryti, mus Strasburas bematant išgelbės. Ir bus daug daugiau suvereniteto, kai mūsų reikalai bus sprendžiami ne pas mus. Ir nieko savo valstybėje nereikės keisti, tegu kiti sprendžia.

Arnas Egidijui       2018-10-11 14:00

Jokių žmogaus teisių KT labiau neapgins, jei bus įteisintas individualus konstitucinis skundas. Tik turės didesnę galią naikinti Seimo priimtus aktus, tariamai varžančius kokio pakurstyto jaustis valstybės skriaudžiamu individo teises.
Tokiu būdu, per KT, daug lengviau bus prastumti tai, ko niekaip nepavyksta prastumti per Seimą. Teisminės valstybės apoteozė. Norint tame įžvelgti valstybės suvereniteto stiprinimą reikia labai keisto regėjimo. 

Nepritariu...       2018-10-11 12:19

Kol teismuose sėdės iš sovietinių laikų užsilikę teisininkai,tol Lietuvoje bus pažei-
dinėjamos Žmogaus Teisės.Lietuvai reikia padaryti taip,kaip dabar daro Lenkija.Valo
teisininkų gretas.Aš nepasitikiu Lietuvos Konstituciniu Teismu,nes į KT deleguojami
draugeliai,ar tėvelių sūneliai ir dukrelės.Visus teisėjus turi rinkti tauta per rinkimus.Tauta yra SUVERENAS ir tik ji turi turėti visas galias,o ne į partijas susi-
būrę grupuotės.Valstybę būtina grąžinti į Tautos rankas.

pritariu Arnui       2018-10-11 10:38

geriau jau tas teismas nieko nespręstų, dar geriau, kad jo nebūtų, tai ir nereikėtų į jį kreiptis. Čia, kaip su peiliu. Jį galima visaip panaudoti.

Egidijus       2018-10-11 10:36

Kaip vaikiškai mąstot - tipo, bus labai blogai, jei liberastinės mažumos kreipsis į KT? Tai jos ir dabar gali kreiptis ir kreipiasi kur tik nori ir visa įmanoma justicijos galia juos gina, jiems nuo to tikrai teisių nepadaugės. Jiems nei šilta dėl to nei šalta, dar geriau po europas bylinėtis - daugiau gauna tarptautinių pinigų.
Ir dėl šitokios “priežasties” tegu normalūs žmonės neturi tokios teisės, o važinėja sau į Strasburą? Tokį požiūrį gina iš skundų EŽTT pasipelnančios advokatų kontoros arba šiaip nesusipratėliai.
Konstitucines savo teises žmogus turi turėti galimybę apginti valstybės teismuose, o ne kitoje valstybėje ar nuo mūsų nepriklausančiame Europos Sojuze. Tai elementarus suvereniteto klausimas. Tą gali austrai, belgai, čekai, latviai, lenkai, vengrai, vokiečiai, kroatai, makedonai, slovakai, ispanai, šveicarai, jau nekalbant apie visokias maltas, kiprus ar lichenšteinus. O lietuviams negalima?
Jeigu konstitucinių teisių gynimio mechanizmas šalyje yra netikęs, tai valstybės problema, kurią ji pati turi išspręsti, o ne vaikyti savo piliečius teisių ginti į Starsburą.

Vilimo svajonė pildosi       2018-10-11 10:34

“Praėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT) ėmėsi istorinės bylos dėl užsienyje susituokusių homoseksualų teisių Lietuvoje.” Respublika.

Arnas       2018-10-11 9:53

Labai abejotina iniciatyva, stumiama ne vienerius metus, daugiausia socdemų ir liberalų iniciatyva. Kūrio išsakytas tikslas yra vienas iš daugelio. Apsimetama, kad tuo bus sustiprinta žmogaus teisių gynyba. Tai tik pretekstas. KT bus užverstas visokių trans- skundais, kuriuos jiems paruoš įtakingos organizacijos, reikalaujančiais panaikinti nepatinkančio įstatymo galiojimą. Ir prasidės įstatymų leidyba iš KT. Jau geriau tegu tas “žmogaus teises” apgina Strasbūras: valstybė sumokės kompensaciją, ar nurodys peržiūrėti bylą, ir tuo pasibaigs. Seimas “bendru sutarimu” žengia dar vieną žingsnį mažindamas savo galias ir perduodamas jas KT:
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų labai palaikau šį įstatymo projektą, kurį kviečiu palaikyti ir opozicijos atstovus, nes manau, kad šiuo metu vykdoma Konstitucijos priežiūra tikrai būtų praturtinta, jeigu ir žmonėms būtų suteikta galimybė teikti individualų konstitucinį skundą. Visų pirma, tai padėtų apginti individo teises ir laisves, į kurias kartais yra kėsinamasi.
Ir antras labai svarbus dalykas, mes daugybę bylų ir ginčų išspręstume Lietuvoje. Kai kam yra labai brangu pereiti visas teisines procedūras ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jeigu mes turėtume individualų konstitucinį skundą, tai yra jeigu žmogus galėtų kreiptis Konstitucinį Teismą, jam būtų galimybė apginti savo žmogaus teises Lietuvoje, Lietu-vos teisinėje sistemoje ir nereikėtų procedūros kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Dėl to aš iš tikrųjų siūlau palaikyti šį projektą, aš manau, kad tai yra reikalingas ir teisingas žmogaus teisių požiūriu sprendimas, ir, tikiuosi, jo sėkmės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Kažkaip       2018-10-11 7:58

nelabai rimtai atrodo šie svetimų primestos sistemos pagerinimai siūlomi atstovo partijos, kuri veda Lietuvą į šviesų rytojų jau tiek daug metų. Labai naiviai atrodo tokie rašinėjimai apsimetant, kad kažką tuo pakeisi. Jei sėdite toje partijoje tai arba esate konformistas ir neturite kur kitur sėdėti arba jus laiko joje kaip jauką išorės naivuoliams. Taip sakant elektorato praplėtimui.

Tai antikonstitucinis veikimas       2018-10-11 6:50

ir valdžios perskirstymas, siekiant įtvirtinti absoliučią Konstitucinio “teismo” valdžią ir perimti paskutinės nacinalinės kasacinės instancijos galias iš Aukščiausiojo Teismo. KT toliau plečia ir uzurpuoja valdžią.
Būtina nedelsiant pasielgti kaip tik priešingai: REIKIA PANAIKINTI KONSTITUCINĮ TEISMĄ, jo įstatymų priežiūros funkciją perduodant Aukščiausiajam Teismui.


Rekomenduojame

Laisvės kovotojų piketo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija

Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus A. Juozaičio teisių pažeidimo

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.