Nerasta rubrikos, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 10 d. 8:09

3     

    

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

1998 m. buvo įkurtas Teismų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bet 1999 m. pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl kai kurių tuometinio Teismų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Buvo konstatuota, kad tik nepriklausoma teismų institucinė sistema gali garantuoti teismų organizacinį savarankiškumą, kad teismų administravimas turi būti organizuojamas nepažeidžiant teisėjų nepriklausomumo, o įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinės institucijos, užtikrinančios nepriklausomą teismų administravimą, būtų įsteigtos prie teisminės valdžios (plačiau ČIA). 

Tokį sprendimą priėmusio KT sudėtis: teisėjai E. Jarašiūnas, E. Kūris, Z. Levickis, A. Normantas, V. Pavilonis, J. Prapiestis, V. Sinkevičius, S. Stačiokas ir T. Staugaitienė.

Priimtu nutarimu KT peržengė savo kompetencijos ribas, kurios atsispindi 105 Konstitucijos straipsnyje. Čia aiškiai suformuluota, kad šis teismas nagrinėja tik priimtus įstatymus. Teiginys, kad „valstybinės institucijos, užtikrinančios nepriklausomą teismų administravimą, būtų įsteigtos prie teisminės valdžios“ yra nurodymas įstatymų leidėjui priimti teisminei valdžiai naudingą įstatymą, leidžiantį atsiriboti nuo Teisingumo ministerijos.

2002 m. kovo 14 d. LR prezidentas V. Adamkus pasirašė  LR Nacionalinės teismų administracijos įstatymą, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 1 d. įkūrė teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją (NTA). Įstatymo 1 str. 3 dalyje rašoma: „Nacionalinės teismų administracijos steigėjo funkcijas atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“. Taigi viskas padaryta pagal KT nurodymą.

Ten, kur įstatymai priimami be nurodymų, viskas vyksta kitaip

Beveik tuo pačiu metu teismų administracijos buvo steigiamos ir Latvijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje.

Danijoje ir Latvijoje yra atskiros teismų administravimo institucijos, veikiančios prie Teisingumo ministerijų. Suomijoje teismų administravimo funkcijas atlieka Teisingumo ministerija. Estijoje už teismų administravimą  yra atsakingos Teismų administravimo taryba ir Teisingumo ministerija.

NTA finansavimas pastoviai augo

Kalbant apie Lietuvos NTA, užtikrinančią nepriklausomą teismų administravimą, pastebimas visų valdžių palankumas šiai organizacijai, kuris išreiškiamas beveik nekontroliuojamu per eilę metų finansavimu.

Pradedant 2006 m. NTA buvo finansuojama taip:
2006 m. – 1 437 mln. €.
2007 m. – 2 291 mln. €.
2008 m. – 2 054 mln. €.
2009 m. – 2 253 mln. €.
2010 m. – 1 993 mln. €.
2011 m. – 2 962 mln. €.
2012 m. – 6 032 mln. €.
2013 m. – 10 140 mln. €.
2014 m. – 9 532 mln. €.
2015 m. – 13 485 mln. €
2016 m. – 13 832 mln. €
2017 m. – 11 665 mln. €
2018 m. – 8 557 mln. €
2019 m. – 8 609 mln. €.

Pastaba. Tekste finansavimas per laikotarpį 2006–2014 m. pateiktas eurais (litai konvertuoti į eurus).

Kaip matome, įstatymų leidėjas šiai institucijai buvo ir yra gana dosnus. Finansavimas nuo pradinio pastoviai kilo ir po svyravimų 2019 m. apsistojo ties 8,609 € riba, t.y padidėjo apie 6 kartus. Biudžete netgi atsirado atskira eilutė. Tenka pastebėti, kad toks finansavimas pagreitį įgavo krizės laikotarpiu, kai buvo iškeltas šūkis mažinti valdymo išlaidas.

Lėšų panaudojimo kontrolė po gaubtu

Valstybės išlaidos privalo būti kontroliuojamos. Pagal LR Valstybės kontrolės informaciją (raštas 2016 m. gegužės 25 d. Nr.S-(1728)-929), NTA finansinis (teisėtumo) auditas atliktas 2010–2011 metais, o rezultatai pateikti 2011 m. balandžio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.FA-P-34-4-7.

Į audito apimtį pateko tik duomenys, patikrinti iki 2010 m. imtinai (per šį laikotarpį NTA disponavo – 9 821 mln. € suma). Už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018 m. imtinai duomenų apie finansinį (teisėtumo) auditą nėra. Per šį laikotarpį disponuojama suma sudarė – 76 204 mln. €.

Vykstant teismų pertvarkai pertvarkoma ir NTA

Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje vyksta demokratinių valstybių tarpe neturinti analogų teismų pertvarka, siekiant suteikti Konstituciniam Teismui aukščiausią teismo pakopą (tai būtų 5-toji pakopa). Bet tam reikalingos Konstitucijos pataisos. Tik jas priėmus Lietuva de jure taptų teismine valstybe (plačiau ČIA).

Taigi LVŽS ir ėmėsi iniciatyvos atidaryti Pandoros skrynią, suteikiant KT aukščiausios valdžios statusą. Nuo jų neatsiliko ir dalis opozicijos (TS-LKD narių). Kaip tik jų dėka pirmasis balsavimas buvo sėkmingas. Nors pats KT savo paties nutarimu sau tokį statusą yra pripažinęs 2006 m. birželio 6 d. Tuo remdamasis jis ir kuria doktrinas, priima nutarimus, kurie yra galutiniai ir neskundžiami, privalomi visiems, tarp jų – ir Seimui. Kitaip tariant, šis teismas pergalingai žengia į politinę teisminės valstybės areną.

Finansiniai reikalai sutvarkomi pačiu laiku

Teisminė valdžia apie tai taip pat pagalvojo. Siekdama užsitikrinti pastovų papildomą finansavimą ji prisiminė Nacionalinę teismų administraciją. , 2018 m. birželio 29 d. inicijavo NTA įstatymo Nr.lX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1375. Įstatymo 1 straipsnio 3 punkte rašoma, kad „Nacionalinės teismų administracijos valstybės kaip įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“ Taigi AT tiesiogiai perėmė ir skiriamų NTA lėšų, kurių metinė suma artėja prie 10 mln. €, disponavimo teisę. Kaip matome, teisminės valdžios finansinė padėtis šiuo atveju tampa kur kas geresnė nei politinių partijų. Tuo labiau ir lėšų naudojimo kontrolę palaipsniui ji perima į savo rankas. Politinėms partijoms 2018m valstybės biudžeto asignavimai tesiekė 5,5 mln. € (žr. ČIA).

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva de jure  žengia link autoritarinio rėžimo, kuriam pamatus ištisą trisdešimtmetį kūrė ir puoselėjo sovietinių teisininkų ir jų rėmėjų plejada. Galutinis jų tikslas valstybės užvaldymas, remiantis piliečių rinkta valdžia, vykdančia jų galutinius ir neskundžiamus nutarimus, ir prisiimančia atsakomybę už jų pasekmes.

Tęsinys – kitoje publikacijoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pagaliau       2019-01-12 20:56

Kupčinskas ir Vilimas griebe jauti uz ragu, o tai su tais tarejais makalavosi ir makalavosi eile metu visai be reikalo

Ne "otkate" esmė.       2019-01-10 11:15

Esmė tai, kad hidra, daugiagalvis slibinas, tampa neįveikiama/s. Šį padarą galima įveikti tik malda ir pasniku.

šuniukai gerai šeriami       2019-01-10 8:29

ir dar leidžia laisvai pamedžioti (otkatai)
——
(korumpuotų kolaborantų komunistų kgbistų šuniukai tie ... )


Rekomenduojame

Lietuva švenčia! Kovo 11-oji Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje

Geroji Naujiena: Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4, 4b)

Kodėl remiame Vytautą Radžvilą ir jo vadovaujamą sąrašą Europos Parlamento rinkimuose? Pasirašykite ir jūs

Nacionalinės eitynės „Už tikrą – Kovo 11-osios Lietuvą!“

Girios rauda: Dzūkija

Piketas: 12 val. prie G. Nausėdos štabo – prieš Lino Slušnio politiką vaiko teisių klausimais

Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

Algimantas Rusteika. Taip dirba tikros valstybės

Arvydas Juozaitis jauniesiems politologams: Lietuvoje turi būti daugiau Lietuvos (papildyta kokybiško garso video įrašu)

Audrius Bačiulis. Apie klastą ir klastūnus politikoje

Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

Vytautas Radžvilas. Beliko žengti vieną mažyti žingsnelį…

Diskusija „Quo vadis, Europa?“ (R. Ozolo knygos „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto užrašai“ pristatymas)

Šeimos nepasiduoda – registruotos naujos pataisos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui

Česlovas Iškauskas. Nacionalizmas, patriotizmas, tautiškumas – atgyvenusios sąvokos?

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso

Algimantas Rusteika. Štai iš kur tas déjà vu

Sarah Kramer. Kolorado valstija nutraukė kovą prieš konditerį dėl jo religinių įsitikimų

Algimantas Rusteika. Politinės veidmainystės epocha

Arūnas Svitojus. Apie diskriminacinį ES žemės ūkio politikos pobūdį

Artūras Vaškevičius: Ar kada nors rasis politinė jėga, kuri turėtų drąsos Lietuvos savivaldai atiduoti savivaldą, atiduoti demokratiją?

LAT neskundžiama nutartimi nutraukė Laimutės Kedienės teisminį persekiojimą dėl himno išniekinimo ir prokuroro K.Betingio neva melagingo įskundimo

Žinių radijas: Ar Europa pavojuje?

Nuo bačkos. Emanuelis Macronas: Kartu privalome naujai išrasti mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje

Knygų mugės naujienos. „Europos Sąjunga civilizacinėje geopolitikoje“

Raimondas Navickas. Tai, ką jūs išdarinėjate, nėra joks Žodžio laisvės gynimas!

Kas ir kaip Europai [?] skambina varpais? Vido Rachlevičiaus požiūris

Rinkimų rezultatai. Tomo Baranausko pasidalijimai

Vytautas Radžvilas. Nelygybė ir skurdas – neišvengiama ekonominės kolonijos dalia

Algimantas Rusteika. Pabalsavom. O gal palaidojom. Bet estus ir vėl aplenksim

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.