Nerasta rubrikos, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 10 d. 8:09

3     

    

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

1998 m. buvo įkurtas Teismų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bet 1999 m. pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl kai kurių tuometinio Teismų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Buvo konstatuota, kad tik nepriklausoma teismų institucinė sistema gali garantuoti teismų organizacinį savarankiškumą, kad teismų administravimas turi būti organizuojamas nepažeidžiant teisėjų nepriklausomumo, o įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinės institucijos, užtikrinančios nepriklausomą teismų administravimą, būtų įsteigtos prie teisminės valdžios (plačiau ČIA). 

Tokį sprendimą priėmusio KT sudėtis: teisėjai E. Jarašiūnas, E. Kūris, Z. Levickis, A. Normantas, V. Pavilonis, J. Prapiestis, V. Sinkevičius, S. Stačiokas ir T. Staugaitienė.

Priimtu nutarimu KT peržengė savo kompetencijos ribas, kurios atsispindi 105 Konstitucijos straipsnyje. Čia aiškiai suformuluota, kad šis teismas nagrinėja tik priimtus įstatymus. Teiginys, kad „valstybinės institucijos, užtikrinančios nepriklausomą teismų administravimą, būtų įsteigtos prie teisminės valdžios“ yra nurodymas įstatymų leidėjui priimti teisminei valdžiai naudingą įstatymą, leidžiantį atsiriboti nuo Teisingumo ministerijos.

2002 m. kovo 14 d. LR prezidentas V. Adamkus pasirašė  LR Nacionalinės teismų administracijos įstatymą, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 1 d. įkūrė teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujančią įstaigą – Nacionalinę teismų administraciją (NTA). Įstatymo 1 str. 3 dalyje rašoma: „Nacionalinės teismų administracijos steigėjo funkcijas atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“. Taigi viskas padaryta pagal KT nurodymą.

Ten, kur įstatymai priimami be nurodymų, viskas vyksta kitaip

Beveik tuo pačiu metu teismų administracijos buvo steigiamos ir Latvijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje.

Danijoje ir Latvijoje yra atskiros teismų administravimo institucijos, veikiančios prie Teisingumo ministerijų. Suomijoje teismų administravimo funkcijas atlieka Teisingumo ministerija. Estijoje už teismų administravimą  yra atsakingos Teismų administravimo taryba ir Teisingumo ministerija.

NTA finansavimas pastoviai augo

Kalbant apie Lietuvos NTA, užtikrinančią nepriklausomą teismų administravimą, pastebimas visų valdžių palankumas šiai organizacijai, kuris išreiškiamas beveik nekontroliuojamu per eilę metų finansavimu.

Pradedant 2006 m. NTA buvo finansuojama taip:
2006 m. – 1 437 mln. €.
2007 m. – 2 291 mln. €.
2008 m. – 2 054 mln. €.
2009 m. – 2 253 mln. €.
2010 m. – 1 993 mln. €.
2011 m. – 2 962 mln. €.
2012 m. – 6 032 mln. €.
2013 m. – 10 140 mln. €.
2014 m. – 9 532 mln. €.
2015 m. – 13 485 mln. €
2016 m. – 13 832 mln. €
2017 m. – 11 665 mln. €
2018 m. – 8 557 mln. €
2019 m. – 8 609 mln. €.

Pastaba. Tekste finansavimas per laikotarpį 2006–2014 m. pateiktas eurais (litai konvertuoti į eurus).

Kaip matome, įstatymų leidėjas šiai institucijai buvo ir yra gana dosnus. Finansavimas nuo pradinio pastoviai kilo ir po svyravimų 2019 m. apsistojo ties 8,609 € riba, t.y padidėjo apie 6 kartus. Biudžete netgi atsirado atskira eilutė. Tenka pastebėti, kad toks finansavimas pagreitį įgavo krizės laikotarpiu, kai buvo iškeltas šūkis mažinti valdymo išlaidas.

Lėšų panaudojimo kontrolė po gaubtu

Valstybės išlaidos privalo būti kontroliuojamos. Pagal LR Valstybės kontrolės informaciją (raštas 2016 m. gegužės 25 d. Nr.S-(1728)-929), NTA finansinis (teisėtumo) auditas atliktas 2010–2011 metais, o rezultatai pateikti 2011 m. balandžio 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.FA-P-34-4-7.

Į audito apimtį pateko tik duomenys, patikrinti iki 2010 m. imtinai (per šį laikotarpį NTA disponavo – 9 821 mln. € suma). Už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018 m. imtinai duomenų apie finansinį (teisėtumo) auditą nėra. Per šį laikotarpį disponuojama suma sudarė – 76 204 mln. €.

Vykstant teismų pertvarkai pertvarkoma ir NTA

Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje vyksta demokratinių valstybių tarpe neturinti analogų teismų pertvarka, siekiant suteikti Konstituciniam Teismui aukščiausią teismo pakopą (tai būtų 5-toji pakopa). Bet tam reikalingos Konstitucijos pataisos. Tik jas priėmus Lietuva de jure taptų teismine valstybe (plačiau ČIA).

Taigi LVŽS ir ėmėsi iniciatyvos atidaryti Pandoros skrynią, suteikiant KT aukščiausios valdžios statusą. Nuo jų neatsiliko ir dalis opozicijos (TS-LKD narių). Kaip tik jų dėka pirmasis balsavimas buvo sėkmingas. Nors pats KT savo paties nutarimu sau tokį statusą yra pripažinęs 2006 m. birželio 6 d. Tuo remdamasis jis ir kuria doktrinas, priima nutarimus, kurie yra galutiniai ir neskundžiami, privalomi visiems, tarp jų – ir Seimui. Kitaip tariant, šis teismas pergalingai žengia į politinę teisminės valstybės areną.

Finansiniai reikalai sutvarkomi pačiu laiku

Teisminė valdžia apie tai taip pat pagalvojo. Siekdama užsitikrinti pastovų papildomą finansavimą ji prisiminė Nacionalinę teismų administraciją. , 2018 m. birželio 29 d. inicijavo NTA įstatymo Nr.lX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1375. Įstatymo 1 straipsnio 3 punkte rašoma, kad „Nacionalinės teismų administracijos valstybės kaip įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“ Taigi AT tiesiogiai perėmė ir skiriamų NTA lėšų, kurių metinė suma artėja prie 10 mln. €, disponavimo teisę. Kaip matome, teisminės valdžios finansinė padėtis šiuo atveju tampa kur kas geresnė nei politinių partijų. Tuo labiau ir lėšų naudojimo kontrolę palaipsniui ji perima į savo rankas. Politinėms partijoms 2018m valstybės biudžeto asignavimai tesiekė 5,5 mln. € (žr. ČIA).

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva de jure  žengia link autoritarinio rėžimo, kuriam pamatus ištisą trisdešimtmetį kūrė ir puoselėjo sovietinių teisininkų ir jų rėmėjų plejada. Galutinis jų tikslas valstybės užvaldymas, remiantis piliečių rinkta valdžia, vykdančia jų galutinius ir neskundžiamus nutarimus, ir prisiimančia atsakomybę už jų pasekmes.

Tęsinys – kitoje publikacijoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pagaliau       2019-01-12 20:56

Kupčinskas ir Vilimas griebe jauti uz ragu, o tai su tais tarejais makalavosi ir makalavosi eile metu visai be reikalo

Ne "otkate" esmė.       2019-01-10 11:15

Esmė tai, kad hidra, daugiagalvis slibinas, tampa neįveikiama/s. Šį padarą galima įveikti tik malda ir pasniku.

šuniukai gerai šeriami       2019-01-10 8:29

ir dar leidžia laisvai pamedžioti (otkatai)
——
(korumpuotų kolaborantų komunistų kgbistų šuniukai tie ... )


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Kaip katalikai gundomi balsuoti už Ingridą Šimonytę

Algimantas Rusteika. Gal jau laikas?

Vincentas Vobolevičius. Lietuviai nesirūpina dėl savo pensijų. Ar tai blogai?

Žino, ką sako? „Mus tebesieja bendra konservatizmo pasaulėžiūra“... – suokia Jaunėlis Adomėnui, ir šiam darosi aišku: lauk politinio chaoso valstybėje

Benas Ulevičius. Bičiuliai katalikai, ramiai, ramiai…

Robertas Grigas. Šai ko reikia Lietuvai

Geroji Naujiena: Esame mylimi Dievo vaikai

Joana Noreikaitė. Ir vėl gegužės 17-oji – valstybės gėdos diena

Rūta Visocnik. Vietinė oligarchija ir toliau dusina Kauną su pačių kauniečių palaiminimu

Vytauto Radžvilo pasisakymai LRT radijo debatuose

Britų vyriausybė: „Krikščionių persekiojimas – beveik genocidas“

Nuo bačkos. A. Navickas: I.Šimonytė yra empatiška, išmintinga, turi labai gerą humoro jausmą, su kiekvienu bendrauja labai pagarbiai ir nedėvi kaukių

Algirdas Endriukaitis. „Civilizacijų niekas nesunaikina, jos baigiasi savižudybe“

Rasa Čepaitienė. Apie politinių debatų virtuvę iš vidaus

Darius Kuolys. Vieno vaiko istorija

Liudvikas Jakimavičius. Sofistinis klausimas

Rasa Čepaitienė. Šuniukas Grikis ar Žirniukai?

Tomas Viluckas. Nuo kada įrašai FB ar moralinė parama visuomeniniam judėjimui yra „aktyvus dalyvavimas politikoje“?

Povilas Gylys. Klausimas: ar dvaras tikrai diktuoja Bažnyčiai?

Ramūnas Aušrotas. Truputis džiazo apie krikščioniškas vertybes ir bendrąjį gėrį

Arvydas Daunys. Jei bijotės, kad prezidentas Nausėda gali atimti jūsų pinigus, rinkitės… Nausėdą

Rasa Čepaitienė. Apie krikščionybės santykį su didžiosiomis dabarties ideologijomis

Kandidatai į Europos Parlamentą įsipareigojo remti šeimai palankią politiką

Rasa Čepaitienė, Romas Pakalnis. Istorinio teisingumo klausimas

Rasa Čepaitienė, Romas Pakalnis. Istorinio teisingumo klausimas

Vytautas Radžvilas. Baltijos „tyrimai“ ir užsakovų agonija

Antrieji kandidatų į EP turą debatai LRT: susitinka A.Guoga, V.Mazuronis, A.Paulauskas ir V. Radžvilas

Rūta Visocnik. Atgal į ateitį ar pirmyn į praeitį?

Vidas Rachlevičius. Ar jau įsidiegėte naujausią savicenzūros versiją?

Darius Kuolys. Apie bene didžiausią istorinį Dalios Grybauskaitės palikimą Lietuvai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.