Visuomenės pokyčių analizė, Religija ir filosofija, Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Kas mums trukdo gyventi visai kitaip – kaip estams?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 19 d. 6:05

24     

    

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Kas mums trukdo gyventi visai kitaip – kaip estams?

Dabartinės valdžios veikla ir neefektyvūs opozicijos veiksmai vis labiau išryškina valstybės valdymo problemas, kurios formavosi beveik ištisą trisdešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo. Taigi nieko nuostabaus, kad Seimas, šalia kitų neatidėliotinų uždavinių, savo darbotvarkėje rado vietos atskleisti ir įvertinti ankstesnių valdančiųjų pasiekimus, kurių pasekmė – valstybės degradacija, o jos šaknys nesubalansuotoje teisinėje sistemoje.

LR Seimas 88 balsais „už“ pagaliau pripažino, kad Valstybė po 28 m. nepriklausomo gyvenimo vis dar politinės reanimacijos palatoje. Tai atsispindi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl neteisėto poveikio politikams išvadose.

Teisinės sistemos metastazės pernelyg aiškiai matyti ir iš premjero kalinių smurto vertinimo įkalinimo įstaigose: „jo esama ne tik Pravieniškėse, bet visose Lietuvos įkalinimo įstaigose, o jas spręsti padės tik sistemos pertvarka“. Nors čia terminą „sistema“ bandoma patalpinti į esamų įkalinimo įstaigų rėmus ir visuomenei pateikti kaip SOVIETINĘ  SUBKULTŪRĄ, įsišaknijusią per kelis dešimtmečius, tačiau subkultūros terminas kalba pats už save – subkultūra, kaip ir subproduktas, yra pagrindinio produkto dalis. Taigi, norime mes to ar ne, SUBKULTŪROS nuo KULTŪROS plačiąja prasme atskirti be chirurginės intervencijos tikrai nepavyks.

Siekiant progreso, kitas Seimo žingsnis – galutinai išsiaiškinti visas valstybės valdymo nuosmukio priežastis tęsiant pradėtus tyrimus ir priimti sprendimus dėl sistemos pertvarkos yra suprantamas. Tai, kad šiai veiklai brėžiamos raudonos linijos tik patvirtina, kad pasirinktas LVŽS kelias turi būti rezultatyvus

Optimizmo suteikia LVŽS lyderio sprendimas peržengti Rubikoną, ko oponentai nedrįso padaryti beveik ištisą trisdešimtmetį. Jis teigia, „... kad tai bus tęsiama, nes mūsų visuomenė tikriausiai nori suprasti, kas dėjosi valstybėje 27 metus, dėl ko mes taip gyvename, o pavyzdžiui, estai gyvena visai kitaip“ (skaitykite daugiau ČIA).

Taigi kodėl estai gyvena kitaip? Kad tai suprastume, turime susipažinti su jų teisine sistema ir palyginti su mūsų.

Estijos kelias teisinės valstybės link

Pirmasis žingsnis Estijoje po nepriklausomybės atkūrimo – teisinės sistemos formavimas. Pradėta nuo įstatymų, tarp jų – ir pagrindinio – Konstitucijos.

Konstitucija priimama 1992 m. birželio 28 d., t.y. vėliau, negu mes priėmėme savo Laikinąjį Pagrindinį (LP) įstatymą (1990-03-11).

Įdomus sutapimas. Pašmaikštaujant galima teigti, kad estai, ruošdami Konstitucijos projektą, panaudojo mūsų Laikinojo Pagrindinio įstatymo 125 straipsnį, liečiantį prokuratūrą ,tačiau norėdami išvengti „skandalo“ prokuratūros išvis neįtraukė į Konstituciją, o apsiribojo tik prokuratūros įstatymu, priskirdami šią instituciją Teisingumo ministerijai. Tuo tarpu mūsų prokuratūros veiklos reguliavimo teisinę kvintesenciją išplėtojo iki atskiro skyriaus, turinčio teisingumo kanclerio pavadinimą.

XII skyrius Teisingumo kancleris
139 str. Teisingumo kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, prižiūrintis įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Teisingumo kancleris vykdo jam pateiktų įstatymų priėmimo ar pakeitimo pasiūlymų, taip pat pasiūlymų, susijusių su valstybinių įstaigų darbu, analizę ir prireikus pateikia pranešimą Parlamentui.

Konstitucijos 76, 85, 101, 138 ir 153 straipsniuose nustatytais atvejais teisingumo kancleris kreipiasi į Parlamentą su siūlymu Parlamento ar Vyriausybės narius, prezidentą, valstybės kontrolierių, Valstybės teismo pirmininką ar jo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

140 str. Teisingumo kanclerį prezidento teikimu septyneriems metams skiria Parlamentas.

141 str. Teisingumo kancleris, vadovaudamas kanceliarijai, turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir premjeras.

142 str. Jeigu teisingumo kancleris nusprendžia, kad įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, jis siūlo institucijai,  priėmusiai tokį teisės aktą, 20 dienų laikotarpiu suderinti jį su Konstitucija ar įstatymais.

Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas teisingumo kancleris kreipiasi į  Aukščiausiąjį Teismą siūlydamas šį aktą pripažinti negaliojančiu.

143 str. Teisingumo kancleris parlamente pateikia teisės aktų, priimtų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų atitikties Konstitucijai ir įstatymams metinę ataskaitą

144 str. teisinį teisingumo kanclerio statusą  ir jo kanceliarijos darbo tvarką  nustato įstatymas.

145. str. teisingumo kancleris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik prezidento teikimu pritariant daugumai parlamento narių.

Estijoje kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu dėl savo teisių pažeidimo, dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams.

Siūlome atkreipti dėmesį į 142 str., iš  kurio matosi, kad teisingumo kancleris, kreipdamasis į atitinkamas institucijas dėl teisės aktų prieštaraujančių Konstitucijai ar įstatymams pataisymo arba pripažinimo negaliojančiais, neprašo jokio papildomo tyrimo, bet tiesiog siūlo priimti sprendimą kompetentingai institucijai per nustatytą  terminą. Vadinasi, jo tarnybai suteikiama teisė vertinti priimamus teisės aktus ir kasmet informuoti Parlamentą (Riigikogu) apie priimamų teisės aktų kokybę. Tam jis turi reikiamus specialistus (apie 50 etatų) ir biudžetą, kurį pasivirtina remdamasis patvirtintu valstybės biudžetu.

Pagal 2016 m. valstybės biudžeto įstatymą teisingumo kanclerio kanceliarijai 2016 m. skirti 2 269 402 eurai, iš kurių atlyginimams – 2 180 016 eurų.

Kaip matome, teisingumo kanclerio funkcijos – prižiūrėti visų valdžios institucijų veiklą, o įgaliojimai – nustačius pažeidimus siūlyti, ne prašyti kompetentingas valdžios institucijas pažeidimus pašalinti.

Tai, kad teisėtumo priežiūra yra pamatinė teisinės valstybės funkcionavimo dalis, patvirtina ir Suomijos Konstitucija, priimta 2000 m. kovo 1 d. Šiam reikalui skirtas visas X skirsnis nuo 106 iki 118 str. imtinai. Čia, be teisingumo kanclerio, dar yra Seimo ombudsmenas, kurio teisės tokios pat kaip ir teisingumo kanclerio – prižiūrėti valdžios institucijų, tarpe ir teismų veiklą.

Įdomi detalė – Estijoje ir Suomijoje nėra Konstitucinio Teismo. Estijoje šias funkcijas vykdo Aukščiausiasis Teismas, Suomijoje – Konstitucinės teisės komitetas (74 str.). Šis komitetas privalo pateikti išvadas dėl įstatymų projektų atitikimo Konstitucijai.

Dar vienas Estijos privalumas – po nepriklausomybės atkūrimo čia suformuota demokratiška teismų sistema, kur visuomenės atstovams teismų įstatyme skirta 11 straipsnių (nuo103 iki 111 imtinai).

Čia vėl galime reikšti pretenzijas į autorystę, nes mūsų jau minėto LP įstatyme tokia demokratiška teismų atsispindi labai aiškiai – 114,116,117 straipsniuose.

Apibendrinant galima teigti, kad Estijos piliečiai nesijaučia diskriminuojami savo valstybėje. Apie nesubrendėlius ir nesusipratėlius girdėti neteko.  Žemės reforma ir privatizacija praėjo sklandžiai, emigracijos problemų nėra, pasitikėjimas teismų sistema viršija ES vidurkį, valstybės skola mažiausia pasaulyje, reikalaujama suma (2 proc. biudžeto) NATO organizacijai mokama nuo pat įstojimo į šią organizaciją, pensijos ir atlyginimai artėja prie ES vidurkio.

Pagal EUROBAROMETRO duomenis, 2009 m. Estijoje, t. y. praėjus beveik dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atstatymo, teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. piliečių (pasitikėjimas viršija ES vidurkį). Lietuvoje 2009 m. teismais pasitikėjo 15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. piliečių (nepasitikėjimas didžiausias ES).

Dabar pažvelkime į oficialią emigraciją. 2010 m. Estija – 0,19 proc., Lietuva – 2,16 proc.

Taigi, jei norime gyventi kaip estai, turėtume remtis jų patirtimi ir ieškoti orientyro, kaip išplaukti iš pelkės, kurioje murkdomės ne vieną dešimtmetį, tačiau problema ta, kad mūsų plaukimo lyderiai (ekonomistai, finansininkai, sociologai) nepastebi, kad plaukia su svarmenimis (degradavusia teisine sistema) prie kojų, o arbitrai ant kranto, praradę nuovoką, ploja jiems ir siuva plaukikams prezidento kostiumus.  Bet kaip žiūrovai (rinkėjai) vertins šį spektaklį didelis, didelis klaustukas?

Tęsinys – kitoje publikacijoje.

                                      V. Vilimas         R. Kupčinskas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nebėr už        2018-09-21 23:29

ką Lietuvoje balsuoti - vien Banko statytiniai kaip tas Macron’as. Ubagams, ypač su aukštuoju išsilavinimu, labai patinka milijonieriai - milijardieriai. Davatkos, panašu, rinksis vadovėlių žiurkę - zubryliukę, kuri nieko nenutuokia apie realų gyvenimą ir geopolitiką bei istoriją, kuri dar vis nedėstoma mūsų universitetuose - tik XX amžiaus mitologija. Visuotinai žinoma, kad vadovėliuose mažai tiesos arba išvis ten jos nėra, o va zubryliukai nežina šitą pikantišką reikaliuką, dezi hipnoze vadinamą.

Jamais to to Niekada       2018-09-21 22:45

O kodel Tamsta tuos pasirinkimus siulote?
Nors turiu prisipazinti, uz ka balsuoti rasti darisi vis sunkiau. Nors ir nesu labai isrankus.
Tie kuriuos gerbiu, kazkodel nesibolotiruoja

to Niekada       2018-09-20 19:03

Dovanokit, o kas Jums patinka? Kristutė labiau ar Šimonytė? O gal Iročka(Trys viename)?

Jamais       2018-09-20 18:05

Na sorry, tiedu kazkaip nekelia pasitikejimo. Jau matyti kadrai. Niekada uz juos nebalsuosiu.
Bet ir Claude François man ziauriai nepatinka, kaip ir visa tuometine ir dabartine francuziska estrada. primena ansamblius Kapu Balsai ir Vilniaus Aidai:)

Nepasirašysiu       2018-09-20 15:41

Provincialiai, kuriems gyvenimo tikslas - pigiau apsipirkti, panudo tapti dar didesniais provincialais (estais). Pagailejo gamta lietuviams IQ.

gaila       2018-09-20 11:56

Lietuvos ir jos žmonių. Žemai kris tie, kas nepelnytai įkopė ir netarnavo savo tautai.

Cloclo ("Mano kelias")       2018-09-20 8:07

Aukščiausios klasės demagogai būtent ir taiko į paprastus, dorus ir sąžiningus, Tėvynę mylinčius, bet naivius lietuviukus. Juk taip lengviausia apgauti, apšauti - tai tik sąžiningą žmogų. Savo beribį egoizmą ir valdžios godulį, viską aplink griaunantį karjerizmą, pridengia savo tariama meile ir darbu “Vardan tos Lietuvos”, o iš tikro tik vardan savo asmeninės naudos kitų sąskaita, kitų gerovės sąskaita. Jų meilužių egoizmas, kaip rodo pasaulio istorija, beribis, bet runkeliokai ir kiti sąžiningi žmonės šito negali suprasti, negali patikėti, kad taip irgi būna - yra. Žiūrim toliau išsižioję dezi TV, tiksliau LRT ir MG Baltic, kur Tiesos labai mažai, o daugiau oligarchinio melo ir dezinformacinės hipnozės, pseudo ideologinės, pseudo mokslinės dezi sklaidos. Daugiau ten dezi propagandos nei informacijos, ypač patikrintos. Tai ne mūsų kelias - tai svetimųjų mums jėga primestas kelias. Tai ambalistų ir jų sąjungininkų konservatorių kelias - liberoidų kelias. Tai “asų fūkerių” kelias, pamenate tokį Vilniaus merą, ką? Geros dienos oponentams, kai Lietuvon vėl sugrįžo gražuolė vasara! Kaip paprasta(Comme d’habitude), kai sugrįžta Vasara arba Meilė, tiesa?

Žinot,       2018-09-19 23:30

gal geriau, lietuviai, pažiūrėkite filmą “Cloclo”(“My Way” - Claude François), bus daugiau naudos nei šitų profesionalių, manyčiau, demagogų pliurpimo iš “Ir taip, ir ne”(rytoj ir snigs, ir nesnigs) serijos, pasiskirstant, pavyzdžiui, taip: tu šiandien, Jonai, tarp runkeliukų būsi kairiuoju, o aš dešiniuoju, o poryt apsikeisime vietomis ir taip jau 30 metų dirbama Banko naudai - nei kairės, nei dešinės, tik Bankas. Šiandien tu plieki mane, o rytoj aš tave, nes runkeliai ant tiek buki, ypač su aukštaisiais mokslais, kad vis vien jie nieko nesupras - tik žiūrės TV ir klausys tik dezi propagandos per radiją, daugiau nieko. Taigi labai lengva, labai paprasta runkeliokus maustyti - “Comme d’habitude”, tiesa?

Oho! Jie gi konservatoriai!        2018-09-19 21:25

Įpratęs prie Juknevičienės ir Kubiliaus bei anūko tauškalų negali savo akimis patikėti.

grumstas       2018-09-19 21:12

Neišeina ir neapipurvinti dabartinės pozicijos. Dabartinė tai nevaldė  per tą trisdešimetį- būkim biedni ,bet teisingi. O teisinė sistema , sumanyta pirmaisiais metais po Atgimimo vėliau buvo keičiama ją bloginant visuomenei nenaudingai ir keičiant biurokratams ir partinei sistemai patogia ir ją darant viršvalstybiniu nerenkamu organu. O kas yra organas mes visi suprantame ir žinome iš nesenos patirties.

mtz.        2018-09-19 20:16

apie kokią opoziciją jie šneka? tiek pozicija tiek opozicija 30 metų dirbo sau arba mgb chebrai.tik ne tiem kurie neapsikentę tokių darbų emigravo.

apie visa tai rase LINA ASTRA       2018-09-19 20:04

dar 1994 metais, kur tada buvo kupcinskas ir vilimas? Atsibudo po letargo miego
tarybinio teismo tareju instituto ilgameciai entuziastai. Tai jau nebe? Atradot nauja arkliuka?

Minde       2018-09-19 19:52

budas paprastas   ,, referendumas d el teisines sistemos keitimo , ar tie kalbetojai straipsnio manote bandys tai?lenkijos ES konfliktas daug ka parodo….

Cloclo, tu teisus       2018-09-19 19:10

Cloclo     2018-09-19 10:48

Trukdo ir tiedu, kurie nieko gero irgi nenuveikė, apart beprasmio pliurpimo ir asmeninės naudos, geros algos gavimo Seime ir kitur. Jų pliurpalynė - tai ne mūsų kelias, ne “Lietuvio kelias”, o priešų kelias.

pedofilai       2018-09-19 16:30

Dievas per Garliavą davė ženklą:
- kol Lietuvos teisėsaugą ir visą valdžią valdys pedofilai-kgbistai-komunistai - nieko gero nebus.
——
(bus dar klaikiau - visokius juozaičius, nausėdas stums į prezidentus)

Pikc       2018-09-19 15:00

->“Ramiros” - dabartinė situacija yra toli gražu ne tik AMB ir jo šutvės “nuopelnas” - jų “tandemo broliai” konservatnykai “prisidėjo” nė velnio ne mažiau.

vyte       2018-09-19 13:12

kas trukdo?Atsakymas labai paprastas.O gi auksciausiuose postuose sedintys komunistiniai koloborantai.Kurioje salyje,postsovietinese salyse,tiek koloborantu valdzioje?????

Ramiros       2018-09-19 12:03

Ogi, manau, labai įtakinga stribų išperų bei kėgėbistų mafija ir pralindusių prie lovio pernelyg didelis godumas bei savanaudiškumas. Pradžią, mano manymu, yra amb pakylėjimas į ilgalaikius aukščiausius postus, kas, neabejoju, buvo istorinė klaida. Na, štai ir turime, ką turime, ir, galbūt smuksime žemyn, jeigu nenukensminsime niekšų, kurie naikina mūsų tautiškumą, mūsų kultūrą bei tradicijas. mūsų gamtą bei paveldą, o tas pasitarnauja Lietuvos priešiškoms jėgoms. Gal kai kas ir specialiai tai daro, kiti dėl savo debilizmo, savanaudiškumo, patriotizmo stokos bei sąžinės deficito ...

Cloclo       2018-09-19 10:48

Trukdo ir tiedu, kurie nieko gero irgi nenuveikė, apart beprasmio pliurpimo ir asmeninės naudos, geros algos gavimo Seime ir kitur. Jų pliurpalynė - tai ne mūsų kelias, ne “Lietuvio kelias”, o priešų kelias.

Jei valstiečiai tikrai       2018-09-19 9:50

nori rimtai susikauti su konservatoriška visas valdžias ir VSD apraizgiusia hidra,tai turi suprasti,kad rimčiausias kandidatas į prezidentus yra A.Juozaitis,kuris nepataikaus nei jiems ,nei konservatoriams ar liberalams.O Skvernelis dirbs liberalams.Gaila Puidoko.

Konservatorių svajonė,kad       2018-09-19 8:58

prezidentūroje sėdėtų bobelės marionetės.

Ne viskas ir pas       2018-09-19 8:58

estus gerai.Liberalios reformos nebuvo gerai žmonėms.Nebūtinai kaip estai turim gyventi.Būtų gerai,kad bent kaip lenkai.O šiaip,reiktų lygiuotis į šveicarų demokratiją,kuri grįsta referendumais.

Paskutinis        2018-09-19 8:44

sakinys pasako viska.Visa esme.Dydzioji Lietuvos pilieciu dalis uzzombinta viesosios sklaidos.Kuria pavadinti ziniasklaida neapsivercia liezuvis.2019 metu prezidento rinkimai gali buti rubikonas Lietuvai.Jeigu mes issirenkam prezidenta su svarmenimis prie koju, Lietuva paskes kartu su tokiu prezidentu.

Cloclo       2018-09-19 8:22

Beribis valdančiosios ekonomikos ir politikos klasės egoizmas, jų meilužių turtų nevaržomas troškimas bet kokia kaina, noras gyventi kitų sąskaita - eiti ne Lietuvos keliu, o svetimųjų keliu. Trukdo slaptas LDDP ir konservatorių paktas. Ir desovietizacijos atsisakymas - kagebistų įslaptinimas su saule. Cloclo - tai ne 2K kelias. Ne Kirkilo Kubiliaus tandemas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.