Liustracija ir desovietizacija, Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Konstitucinis Teismas

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Individualus Konstitucinis skundas – LVŽS spektaklis vertas rinkėjų dėmesio?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 29 d. 9:47

22     

    

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Individualus Konstitucinis skundas – LVŽS spektaklis vertas rinkėjų dėmesio?

LVŽS savo rinkiminėje programoje įsipareigojo:

• Atkursime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra Didinsime viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę bei prieinamumą.
• Įtrauksime visuomenę į teisingumo vykdymą, įsteigdami tarėjų institutą.
• Vykdysime žmogaus teisių pažeidimų prevenciją.

Tai įsipareigojimai, kurių vykdymo Lietuvos visuomenė laukė ištisą ketvirtį amžiaus. Laukė ne veltui, nes valstybės dabarties ir ateities prognozės tragiškos.

Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje 2080 m. liks tik 1,65 mln. žmonių. Šito niekas nepaneigia. Visuomenės dėmesys kreipiamas tik į ekonomiką, finansus ir idėjas Lietuvai?!

Problemos sprendimas valdančiųjų rankose. Jie rinkiminės kampanijos metu aiškiai išreiškė požiūrį į susidariusią situaciją. Šis požiūris neabejotinai sutapo su rinkėjų nuomone. Situacija apibūdinama taip:

„...korupcija mūsų valstybėje tapo vėžiu. Prie šios ligos išplitimo daug prisidėjo visos valdžios partijos: socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ir neatsitiktinai jos savo sprendimais oficialiai niekada nepasmerkė savo veikėjų, įklimpusių į korupcinius nusikaltimus, nes tie veikėjai – bendros sistemos dalis.

Per 25-erius metus negalėdami pakęsti pažeminimo ir neteisybės Lietuvą paliko 800 tūkst. žmonių. Iš likusių čia apie 700 tūkst. gyvena žemiau skurdo ribos. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 900 žmonių. Ar tai ne tos išsikerojusios politinės korupcijos pasekmė?

Manau, tai jos „dėka“ žmonės bėga kitur, palikdami savo namus. Jos „dėka“ žmonės žudo kitus ir žudo save. Jos „dėka“ melas tapo tiesa“.

Čia Seimo narys P.Urbšys išsakė toli gražu dar ne visas negandas valstybėje, tačiau viena yra aišku: susiduriame su teisingumo problemomis, kurios lemia valstybės ateitį.

Iki šiol partijos savo rinkiminėse programose negailėjo pažadų rinkėjams pertvarkyti degradavusią Lietuvos teisinę sistemą demokratinių valstybių pavyzdžiu. Bet visa tai pažaduose ir likdavo. Atrodo, jų pavyzdžiu seka ir LVŽS, už kurią didelė dalis rinkėjų atidavė savo balsus. 

Pabandykime trumpai, nesigilindami į praeities teisinius niuansus, apie kuriuos ateityje teks kalbėti atskirai, susipažinti su esama situacija visa tai įspraudžiant į spektaklio rėmus.

Pirmasis veiksmas

Ketvirtadienį (pranešimas spaudai 2017-06-29 11:05:00) Parlamentui nepavyko įveikti pirmojo barjero keičiant Konstituciją ir įteisinant individualų skundą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni. Projektą palaikė visų frakcijų atstovai, balsuodami susilaikė septyni konservatoriai.

Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

Į šią nesėkmę ypač jautriai sureagavo KT pirmininkas. „Europoje liko tik kelios valstybės, neįtvirtinusios individualaus konstitucinio skundo. Deja, Lietuva vis dar viena iš jų“, – apgailestavo p. Žalimas.

Bet apie tai, kad Europoje liko tik viena valstybė, kur teismuose nėra visuomenės atstovų, p. Žalimas neužsimena?

Taip ir neaišku, kas paskatino valdančiąją koaliciją, užuot vykdžius LVŽS programą teisinės sistemos pertvarkos reikalu, imtis konstitucinio skundo idėjos, kurios programoje išvis nėra?

Priežastis aiškėja iš tolimesnės įvykių raidos.

Antrasis veiksmas

LVŽS lyderis keičia kursą. Jis bendradarbiauja su teisininkų bendruomene ir ruošia naują, patobulintą, Konstitucijos įstatymo pataisos projektą, kurį Seimui priėmus, Konstitucija suteiks teisę fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į KT bei ginti pažeistas teises.

Apie tai rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos pranešime žiniasklaidai. Atkartojami motyvai – taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, „Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, kur tiek piliečiai, tiek įmonės gali dėl savo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus ir logiškai užbaigti teisių, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, gynimą“, – teigia LVŽS pirmininkas.

Bet p. Ramūnas ir teisininkų bendruomenė pirmiausia turėtų žinoti teismų ir KT paskirtį, kuri atsispindi Konstitucijoje.

Čia 109 str. rašoma, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, o 102 str. teigiama, kad „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“.

Kitaip tariant, visi turi dirbti tai kas jiems priklauso.

Dabar susipažinkime kaip KT vykdo savo funkcijas.

Štai pavyzdys:

Seimas 1993 m. vasario 3 d. priima Konstitucinio Teismo įstatymą, kurio pirmojo straipsnio trečiojoje dalyje rašoma: „Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka“.

Kas apie tai rašoma pagrindiniame įstatyme – Konstitucijoje? Čia teismas, bet ne Konstitucinis, minimas trijuose straipsniuose:

5 straipsnis (pirmoji dalis)
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

30 straipsnis (pirmoji dalis)
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

111 straipsnis (pirmoji dalis)
Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Taigi, KT turėjo pripažinti įstatymą antikonstituciniu ir stabdyti jo galiojimą kreipdamasis į Aukščiausiąjį teismą dėl jo panaikinimo, nes Konstitucija nesuteikia KT teisės panaikinti antikonstitucinį įstatymą. Demokratinėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, antikonstitucinį įstatymą naikina teismas. 

Ką daro KT gavęs užklausimą šiuo reikalu, nuo antikonstitucinio įstatymo priėmimo praėjus 13 metų. 2006 m. birželio 6 d. nutaria, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pavadinimas „Konstitucinis Teismas – teisminė institucija“ ir šio straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pasirašo Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius, Toma Birmontienė. Egidijus Kūris, Kęstutis Lapinskas, Zenonas Namavičius, Ramutė Ruškytė, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas, Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Taigi, po šio nutarimo Lietuvoje jau turime penkių pakopų teismus. Peršasi išvada, kad dėl KT galių praplėtimo neviešu būdu buvo derinta iš anksto. Matyt, tai buvo ir yra naudinga ne vien KT.

Vietoj epilogo

Dabar belieka išsiaiškinti, kodėl teisininkų bendruomenė, tame tarpe KT, taip suinteresuoti konstitucinio skundo įteisinimu pagrindiniame įstatyme. Į šį klausimą atsako E. Kūris, buvęs KT teisėjas ir jo pirmininkas. Jis deleguotas į Strasbūro teismą. Šiame teisme kaupiasi neproporcingai didelis bylų kiekis iš Lietuvos. Šito jis neslepia.

Štai ką jis teigia žurnale „Veidas“: „Jei individualus konstitucinis skundas pagaliau būtų įvestas, tai Europos Žmogaus Teisių Teisme, be abejo, būtų vertinama (gal su išlygomis, o gal ir ne, nelygu ką mes nustatytume) kaip nacionalinė teisinės gynybos priemonė, kurią turi išnaudoti pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Strasbūro teismą. Taip, KT darbo padaugėtų, tačiau daug ginčų galėtų būti išspręsta Lietuvoje ir jie nekeliautų į Strasbūrą...“

Be to p. Kūris užsimena ir apie jėgas, kurios trukdė įgyvendinti konstitucinio skundo idėją iki šiol, taip pat VEIDE.

„Kodėl ta idėja nebuvo įgyvendinta, galima būtų pasakoti labai ilgai. Individualaus konstitucinio skundo idėjos, 2006–2007 m. jau pradėtos įgyvendinti, užblokavimo istorija turi savo juoduosius didvyrius, o jie turėjo savo motyvų, anaiptol ne teisinių. Bet šiandien nebūtų labai produktyvu (nors nesakau, kad šiaip jau nenaudinga) gręžiotis atgal. Verčiau pabandyti grįžti prie šios idėjos ir ją pagaliau įgyvendinti“.

Kaip matome „juodieji didvyriai“ išaiškėjo po balsavimo Seime, tai 7 konservatoriai susilaikę balsuojant ir įstatymo idėja liko neįgyvendinta. Jie suprato, kad įteisinus konstitucinį skundą, piliečiams siekiantiems teisingumo Strasbūro teisme, prireiktų sunešioti dar vienas geležines klumpes Lietuvoje, kurias taip įkyriai siūlo buvę ir esantys KT vadovai ir teisininkų bendruomenė.

Kol kas Strasbūro teismas yra vienintelis atsvaras Lietuvos teismams, kuriais visuomenės pasitikėjimas vienas iš žemiausių ES. Nepasitikėjimo priežastis – teismai suformuoti totalitarinių valstybių pavyzdžiu – visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo. Viso to pasekmė – Valstybės degradacija.

Savo ruožtu matyti, kad LVŽS surado neplanuotą pakaitalą teisinės sistemos pertvarkai, t.y. šios problemos sprendimui renkasi savo pirmtakų išbandytą kelią.

O ką apie tai mano rinkėjai?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vladas       2018-01-2 10:56

Atsakymas$+$ Jeigu ES vėjo malūnai tai Estijai, lenkiančiai ES senbūves, tenka pareikšti tik pagarbą irpalinkėti sėkmės.

$+$       2017-12-30 20:24

Komentaras ne apie valdžių atskyrimą, o apie tai, kad tiek Lietuvos KT, tiek Estijos Teisingumo Kancleris kovoja su vėjo malūnais, t. y. taiso jau priimtus teisės aktus, o Lietuvoje dar ir tik tuo atveju, jei į KT kreipiamasi. Jei niekas nesikreipia tai kalambūrų kratinys egzistuoja metų metais.

Jei konstitucinės teisės specialistai duotų įvertinimą iki įstatymo ir, bent jau, Vyriausybės nutarimo priėmimo bei patvirtinimo, vien ši priemonė ženklai pakeistų Valstybės valdymo kokybę.

Žmonės dažnai kritikuoja valdžią, bet retas kuris žino, o jei ir žino, tai nesusimąsto, kad valdžia, ypač vykdomoji,  dažnai yra įsprausta į kvailo įstatymo rėmus. Bet tai jau atskira tema.
⤵⤵⤵
  ⤵⤵⤵
      ⤵⤵⤵
Linksmų Naujųjų metų! Visiems, visiems, visiems!

Julius I Vilima       2017-12-30 17:08

” įteisintos teisiškai viena nuo kitos nepriklausančios ir teisiškai viena kitą kontroliuojančios valdžios grįstos teisinio atskyrimo principu.” Ne ponas Vilimas. Respublikoje visa valdžia priklauso piliečiams ir jie tą valdžia su niekuom nesidalina. Teisininkas to susitarimo žinovas. Teisėjas tai toks teisininkas kuris yra susitarimo saugotojas. Jo kompetencija prižiūrėti kad susitarimai valstybėje nebūtų laužomi. Ką mes dabar turime tai teisėjus kurienčius teisę. Kodėl taip vyksta nes politinė valdžia jiems tai leidžia ir į jų savivalę žiūri pro pirštus. Ir dar daugiau ragina teisėjų savivalę. Kaip Grybauskaitė sakė teisėjo darbas yra kūryba. Kodėl taip yra nes Lietuvoje nėra filosofinės kultūros kurti valstybe.

Julius I Vilima       2017-12-30 16:52

Urbšys yra valdančioje kuolicijoje bet jis apsimetinėja opozicija. Jis yra apsimetelis.

vladas.vilimas@gmail.com       2017-12-30 16:26

Atsakymas $+$  Valstybės valdyme privalo būti įteisintos teisiškai viena nuo kitos nepriklausančios ir teisiškai viena kitą kontroliuojančios valdžios grįstos teisinio atskyrimo principu. Jeigu to nėra, o pas mus to nėra, tuomet valstybėje yra taip, kaip yra Lietuvoje).
Toks atskyrimo principas idealiai įteisintas -  Estijoje (Konstitucija priimta -1992 m. birželio 25d.),  pagal Estijos pavyzdį -  Suomijoje (Konstitucija priimta2000 kovo 1d).Lietuvoje šis principas buvo įgyvendintas Laikinajame Pagrindiniame įstatyme (priimtame -  1990 190 m.kovo 11d.).Įstatymas galiojo iki1992 m.lapkričio 25 d. , t. y. iki referendumu priimtos Konstitucijos. Nuo   šios datos valdžia perėmė  į savo rankas teisminėse institucijose. Piliečiai buvo nušalinti nuo valstybės valdymo, buvusią nepriklausomą prokuratūrą perėmė teisminė valdžia.
Pastaba. Lietuvoje jokios liustracijos nebuvo.

 

Julius I Jonas Ramanauskas        2017-12-30 16:24

Vilimo bėda tame kad jis nesupranta teisininko paskirties respublikoje. Jis galvoja panašiai taip traktorininkas vairuoja traktorių o teisininkas kuria teisę. O taip nėra. Teisininkas tėra tik teisės žinovas. Teisė respublikoje yra susitarimas tarp piliečių. Teisininkas negali primesti piliečiams susitarimo. Jis gali būti tik to susitarimo žinovas. O kur mes dabar esame tai akmens amžiuje kada teisininkai peržengia savo kompetencijos valstybės valdime ribas kurią teise visai respublikai. Vilimas save mato kaip opozicija susikūrusiai teismokratijai Lietuvoje. Todėl jūs Jonai negalite su juo susikalbėti.

$+$       2017-12-30 10:31

Pamenu V. Vilimo straipsnį ir diskusija šiame portale apie Estijos pavyzdį ir Teisingumo Kanclerio veiklą. Kad ir kokį pavyzdį mes analizuotume, yra du dalykai, kuriuos supranta kiekvienas, kuris domisi valstybės reikalais.

Pirma. Seimo nario Pūko sekso reikalai ir panašūs atvejai neturėtų būti svarstomi KT. Bet tai daroma ir tai rodo ne tik teisinės sistemos veiklos absurdiškumą, bet ir pačios valstybės valdymo komiškumą.

Antra. Netgi Estijos Teisingumo Kanclerio veiklą yra vežimo statymas prieš arklį. Ar teisės norminiai aktai atitinka Konstituciją, turi būti sprendžiama prieš juos priimant, o ne po priėmimo. Dabartinė KT veikla primena sovietmečio pramonę ir kovą už kokybės ženklą, t. y. kai pirma buvo gaminamas produktas, o po to siekiama jo kokybės.

Dviejų dalių parlamentas su aukštesniais rūmais nėra nauja idėja, tačiau nei karto, bent jau kiek man teko skaityti, nebuvo akcentuojamas jo vaidmuo tikrinti teisės aktus prieš juos priimant, t. y. galimybė aukštesniesiems rūmams atlikti KT funkciją ir daryti tai teisėtai. Dabartinis KT yra niekieno nerinktas, niekam neatskaitingas anstatas virš Valstybės, siekiantis ir, svarbiausia, įgyjantis vis daugiau galių, o tuo pačiu stumiantis Seimą į užribį.

vladas.vilimas@gmail.com       2017-12-30 10:07

atsakymas “rinkėjai"cituoju vieną iš paskutinių prezidentės pasisakymo,jis optimistinis:
„Galiu pasidžiaugti, kad iš visų teisingumo sistemoje veikiančių institucijų būtent teismuose įvyko didžiausias ir akivaizdus pokytis. Aukštai iškelta darbo kokybės ir elgesio etikos, nesitaikstymo su korupcijos atvejais kartelė davė rezultatų – šiemet pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų“.
  Cituoju iš Laidos LRT forumas. - 2017.09.18 - LRT moderatorius Jakilaitis atskleidė visuomenei senai žinomą„ paslaptį“ , jis pripažino , jog75 proc. emigrantų nesiruošia grįžti į Lietuvą dėl čia išsikerojusios nežabotos korupcijos.
Forume teigiama, kad korupcinėse bylose teismų taikomos bausmės tesiekia vos 15 procentų nuo nustatytos maksimalios bausmės dydžio, prokurorai neskundžia švelnių teismų sprendimų. Taigi, neskundimas gali būti paremtas atlygiu ( politinės korupcijos pavizdys). Mažos bausmės – nusikalsti apsimoka. Formuojama teismų praktika, kad už sunkų korupcinį nusikaltimą laisvės atėmimą galima atidėti.
Kaip matome pati teisinė  atsako ko ji verta . Mano manymu tai pesimistinis varianhtas.
Kaip iš tikrųjų yra spręskite Jūs.                   

vladas.vilimas@gmail.com       2017-12-30 9:38

Atsakymas p.Juliui,
Tai, kad dėstome p. Urbšio mintis, manau, kad nieko blogo. Jos sutampa su mūsų mintimis.Taigi, telieka Povilui ir kartu Jums,Juliau ,laimingų Naujųjų Metų. Povilui papildomainepamiršti, kad LVŽS mandatus patikėjo ne teisininkų bendruomenė, bet rinkėjai.

vladas.vilimas@gmail.com       2017-12-30 9:16

p. Jonai Ramanauskai,  už ką Jūs kritikuojate mus, ar už tai, kad nieko nedarome, ar už tai, kad dirbame prastai.Jau vien faktas , kad Jūs mus kritikuojate įrodo, kad mes kažką darome, taigi, kritika įgauna konkrečią formą - dirbame - prastai.Telieka tik padėkoti nes lieka galimybė pasitaisyti.
Dabar trumpai ko siekiame-informuoti LVŽS   apie tai, kad jie sumaišė prioritetus - Seime jie įsitvirtino ne teisinės bendruomenės, bet rinkėjų dėka. Svarbiausia visa tai darome laiku, paliekant galimybę atsikvošėti.
Kas liečia kitas problemas kurias Jūs dėstote - daug kur esate teisus, bet jų sprendimas neturėtų remtis vien kaltinimais.Tai nieko gero neduos. Oponentams tai tik į naudą. Siūlykite sprendimus - diskutuokime.
Pagarbiai, Vladas (vienas iš autorių).

Hau       2017-12-30 5:01

Laikas panaikinri orivilegijas -pvz. valstybines teisėjų pensijas

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-12-30 1:48

“Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Individualus Konstitucinis skundas – LVŽS spektaklis vertas rinkėjų dėmesio?”

Ponas prof. Vladai Vilimai ir buvęs Sąjūdžio pirmininke ir kolega Kauno Sąjūdžio taryboje Rytai Kupčinskai, nors Jūs ir bandote padaryti ką nors gero, bet veikiate lygiai taip pat, kaip ir tie, kuriuos kritikuojate.

Informuoju Jus, LR Konstitucins Teismas yra realiai PENKTOJI KOLONA. Ir kokį teisingumą Jūs norite gauti iš penktos kolonos? Demonstruojate nepaprastą naivumą, o iš tikro tik apsimetate dirbantys.

Ponas Rytai Kupčinskai jau 2016-04-13 į Jus ir dar kokius 5 Seimo narius kreipiausi tiesiai su 2016-04-13 straipsniu “Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi”

http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/

Net neatsakėte, niekaip nesureagavote, kad Lietuvoje yra antikonstituciniai rinkimai ir Lietuvoje yra neteisėta valdžia. Ar esate aklas, kurčias ar nesuprantate apie ką eina kalba?

Po to 2016-05-15 kreipiausi į VISUS Seimo narius su tuo pačiu straipsniu. Sekė labai griežta MIRTINA TYLA. Ar Jūs ten aname Seime visi buvote GLUŠIAI? Nemanau, Jūs visi esate KONSTITUCINIAI NUSIKALTĖLIAI. Kreipiausi į visus Seimo narius su 2016-09-11 straipsniu"ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”

http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825


Tuo klausimu į Seimą prieš rinimus kreipiausi 11 kartų. Visi jūs NIEKŠIŠKAI tylėjote, išskyrus vieną, kuris surengė konferenciją Seimą, Jūs ten NEATĖJOTE.

Vėl MIRTINA TYLA. Tai toks Seimo veikimo modelis. Todėl Jūs tik demonstruojat veiklą ir siekiate, kad tik NIEKO NEĮVYKTŲ. NETIKIU Jumis. O buvo pakankamai laiko prieš 2016-10-09 rinkimus, kad pastatyti Lietuvą į teisės vėžes. Esate visi kalti. Kai kaunatės iš paskutinųjų prieš Lietuvą, nesitikėkite iš penktos kolonos LR KT kokio nors teisingumo. Nejuokinkite su savo “naivumu”. Kokio sprendimo laukiate iš neteisėtos valdžios?

Ar nesuprantate, kad pirmas teisinės ir demokratinės valstybės žingsnis privalo būti teisėtos, pagal Konstituciją, išrinkti valdžią teisėtą valdžią. Kol kas to NĖRA. Be teisės pamatų valstybės nepastatysime.

Konciervų naudą       2017-12-29 20:26

lddp-istai gauda!

Papa Borgia       2017-12-29 20:25

Oi, kokie gražūs pilstytojai iš tuščio į kiaurą. Nusibodo tas konciervas, nes būdami valdžioje nieko gero nenuveikė - tik rietė į ragą eilinius lietuvius.

Julius       2017-12-29 19:59

Kam reikėjo dar tą apsimeteli Urbši įterpti? Turbūt norima kad apsimetelis toliau rinktusi taip vadinamus protesto balsus ir savo nuogastavimais skambėtų kaip tuščias kibiras. “Aš pasipiktinęs” “susirūpinęs” “nesitaikstantis” “neleisentis daugiau” ir panašiai. Rinkiminė propaganda skirta suvedžioti rinkėjus ir galiausiai juos tyliai išduoti.

Tarabilda       2017-12-29 16:18

Ar lenkams ir Lenkijai geriau, kad ES švonderiai prastūmė į prezidentus Tuską? Tik blogiau, nes tas pasidarė lenkijos priešu Nr.1.
Manau, kad Sarafanas taiko į Mogerini poziciją. Lietuvai nuo to tikrai nė kiek nebus geriau, kaip nė kiek geriau nėra įsūdžius į ES komisarus prorusišką Vytenį Andriukaitį (kas gali paneigti, kad ne agentą). Ten atrenkami Gorbio eros grušnikai. Mūsų Sarafanui ten šilta vietelė jau parengta. Kam jau kam, bet tikrai ne Lietuvai Sarafanas dirba.

Prezidentė Lietuvos bėda       2017-12-29 15:09

Jai pofig kas vyksta Lietuvoje. Ji susirūpinusi įtikti EP. ET, kad tik ją po kadencijos baigimo išrinktų į EP pirmininkus vietoj JUnkero. Tada “suklestės” ne tik Europa, bet ir Lithuanija. cha cha, y ga ga.

rinkėjai       2017-12-29 14:57

Rinkėjai mano, kad už teisėsaugą ir teisėkūrą atsako ne tik seimas, bet ir prezidentė. Būtent prezidentės adresu šiame straipsnyje nėra jokios užuominos. Dabartinėje teisinėje padėtyje atsidūrėme žingsnis po žingsnio, eidami visus dvidešimt septynis metus. Kodėl susirūpinta tik dabar?

vladas.vilimas@gmail.com       2017-12-29 14:17

tsakymas S+S Jūs absoliučiai teisus. Taip yra Estijoje ir Suomijoje. Konstitucinio teismo funkcijas ten vykdo Aukščiausieji teismai.Ta   šalys laikomos pavyzdžu ES.

o pats        2017-12-29 11:14

senelis vilimas sėdi Anglijoj su anūkais ir pezi tą pačią mantrą, apgailėtinas kretantis senis

$+$       2017-12-29 11:07

“Kol kas Strasbūro teismas yra vienintelis atsvaras Lietuvos teismams, kuriais visuomenės pasitikėjimas vienas iš žemiausių ES. Nepasitikėjimo priežastis – teismai suformuoti totalitarinių valstybių pavyzdžiu – visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo. Viso to pasekmė – Valstybės degradacija.”
⤴⤴⤴
Šią dalį reikėtų paryškinti. Pats KT turėtų būti likviduotas kaip antikonstitucinis anstatas valstybėje. Dviejų parlamento rūmų įkūrimas, su aukštesniaisiais rūmais, kurie teisėtai spręstų ar teisės norminis aktas atitinka pagrindinį šalies įstatymą, yra būtinas. Tam reikia naujos Konstitucijos ir tai Seimo rankose.

Paprasčiau tariant, ne papildomų teisių ir galių suteikimas KT, o jo atsisakymas kaip vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybės degradavimo priežasčių.

Ką mano rinkėjai       2017-12-29 10:41

Manau, kad mano taip: straipsnelius rašo tie patys iš gaujos, kurie galėjo ir gali priimti sprendimus. Nesvarbu, kad Rytas ir Vladas buvo pakilę truputį aikščiau virš savo gaujos mėšlo, bet tai jiems nesuteikia teisės malti šūdą su rašliavomis apie kitas mažiau organizuotas gaujas.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.