Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vladas Kančiauskas. Konkursą laimėjo arklys, arba Kas gali būti horizontaliau už Lietuvą ir Lukiškių aikštę?

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 26 d. 19:16

15     

    

Vladas Kančiauskas. Konkursą laimėjo arklys, arba Kas gali būti horizontaliau už Lietuvą ir Lukiškių aikštę?

pozicija.org

Istoriškai taip susiklostė, kad joje sušaudžius 1863 m. sukilėlius, aikštė morališkai perėjo j valstybines aikštės statusą. Tai puikiai jautė visos valdžios ir visuomenė. Pasaulio civilizacijos savo valstybių sostines pažymi vienareikšmiškai – valstybės aikšte. Ji ne rekreacinio – poilsio aikštė, su laisvais takeliais, bet iškilminga, valstybinės rimties, tautos didvyrių ir valstybės Švenčių aikštė. Pvz., Romoje, Paryžiuje, Londone, Sankt-Peterburge, Vašingtone, Berlyne ir kt.

Taigi, kas atsitiko, kad valstybei nutarus turėti valstybinę aikštę, grupelė architektų suprojektavo rekreacinį poilsio skverą, naiviai išskirdami vietelę skulptūriniam akcentui, neva atiduodami duoklę tautos kovoms už laisvę?

Akivaizdus provincialiai profaniškas sprendimas profesionaliai pilkas, net sumažinus aikštę apželdinant jos pakraščius. Panaši aikštė gali būti bet kur – Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose… Todėl sunku suprasti, ar tai elementarus diletantiškumas, ar priešiškas valstybei darbas.

Pasaulinė praktika mums rodo, kad panašūs objektai prasideda skulptoriaus ir architekto pradine mintimi. Aišku iniciatyva ir pirminė mintis turėtų būti skulptoriaus – jis sumąsto, kas turėtų būti, koks plastinis objektas turi dominuoti išreiškiant valstybę. Egzistuoja taisyklė, kad tai turėtų būti atšokusi nuo horizontalės vertikalė.

Profesionalų, kultūros, visuomenės atstovų sudaryta meno taryba konkurso keliu sprendžia tolesnį pasirinkimą. Siekiant tobulumo galima surengti penkis, dešimt ir kiek tik reikia atrankos konkursų. Tokiame dviejų autorių tandeme siūlomi darbai yra labiau išbaigti, „išnešioti“, t.y. brandesni, – tokie konkursai yra stipresni. Ir atvirkščiai, grupės autorių kolektyvo rezultatai visada prastesni, jei ne blogi. Gal nedrąsa ar kolektyvinė atsakomybė, ar mėlynių skaičius galvoje verčia architektus burtis į grupeles. Vadinasi šiandien turime pradinį neteisingą sprendimą, kuris padiktavo tolesnius naivius, neprofesionalius plastinius pasiūlymus, kurie ir negalėjo būti kitokie, nes jie tėra priedas – ne aikštės erdvės organizatoriai, o tik skvero priedai…

Išvada viena: patikėtas architektų grupei aikštės projektavimas be pradinės minties, koks objektas turėtų būti yra sermėginė klaida.

Žinoma, įmanomas ir toks sprendimas, kokį turime dabar. Bet akivaizdu, jog tai ne pagrindinė, valstybės aikštė. Tai rekreacinis poilsio skveras, turint omenyje visus čia numatomus patogumus su esamu tualetu a’front skvero priekyje.

Dabar numatyta skulptūrai vietelė negali savarankiškai apvaldyti skvero erdvės pagal apribotą siūlomą vietą. Tokią situaciją romėnai vadino asinus in tegulis (asilas ant stogo).

Paskelbus konkursą, nugalėjo trys Vyties skulptūros. Pirma premija – skulptorius A. Sakalauskas. Antra premija – skulptorius G. Umbrasas, trečia premija – skulptorius S. Žirgulis.

Visada pradžios pradžia yra mintis. Jeigu visuomenėje sklando valstybinės aikštės idėja, kūrėjams atsiranda aibė konkrečių minčių, (vykęs konkursas įrodė, kad trys pirmosios premijos yra Vytis). Vadinasi jau prasideda ir architekto aikštės formavime konkretus darbas. Be abejonės aikštė turi klasikinį, pagal ją supančių namų kvartalo charakterį. Tai pastebėjo dar sovietinių laikų aikštės tvarkytojai.


Grįžtant prie konkurso. Keistoji meno taryba, sudaryta ne iš daugumos profesionalų, bet iš visuomenininkų ir „veikėjų prie meno“, išrinko pagal savo meninį mentalitetą agresyvią, juodą. soc. realizmo stiliuje 1 variantą – ARKLĮ. Cirko „kabrioleto“ pozoje, kai arklys cirke pastatomas piestu, vertikaliai. Toks arklys nieko bendra su valstybės herbu neturi. Tai visai kitos valstybes herbas.

Antra ir trečia vieta pažymėti Vyčiai – tikrai supratę Vyčio esmę. Vytis – tai nešti šviesą, ginti valstybę. Toks Vytis ir kaip valstybės herbas buvo aprobuotas tarpukario Lietuvoje. Ir kam prireikė jį keisti? Tuomet keiskime ir vėliavą ir t.t.

Heraldikos taisyklės reikalauja laikytis esamų valstybės ar asmens herbo ribų. Atrodytų, sveikas protas turėjo pratęsti konkursą tarp antros ir trečios vietos autorių. Ypač dėl to, kad autoriai yra „pagavę kampą“ kompetentingi, stiprūs kūrėjai. Galbūt jie galėjo toliau konkuruoti kaip šachmatų partijoje, kol kuris nors laimės. Taip būtų laimėjęs brandus darbas…

Tačiau laimėjus arkliui, o ne žirgui, sukilo dalis profesionalų ir visuomenės, kuriems toks „Vytis“, švelniai tariant, visiškai nepriimtinas.

Ir štai tada atsiranda netikėtas sprendimas, turbūt aukščiausios Kultūros ministerijos. Esant tokiai problemiškai situacijai, kuri netenkina dalies visuomenės, reikia steigti naują demokratinį konkursą, kuris ir sudės visus taškus ant „i“.

Kvailas ar protingas, bet naujasis konkursas tikrai sudėjo…bet ne taškus, o vinis – aktyvioji visuomenė suskilo į dvi priešiškas stovyklas. Kodėl?

Į naująjį konkursą buvo pakviestas Šiuolaikinio meno centras, kuris specializuojasi pasąmonės performansų ir instaliacinių vaizdelių kūrime. Pavyzdžiui, puiki naujametinės Vilniaus eglutės instaliacija. Pats pavadinimas „šiuolaikinio“, kuriuo remiasi vaizdelių kūrėjai, yra, švelniai tariant, neteisingas. Šiandieninis menas yra kaip okeanas, susidedantis iš įvairių upių. Na o valstybinė aikštė — tai ne vienadienis cirko vaizdelis. Todėl ir atsirado jau esančiame skvere jam pritaikytas bunkeris-kalnelis, savo kvailoku naivumu ir autoriaus drąsa daug ką nustebinęs.


Prasidėjo arši diskusija tarp „arklio“ ir „bunkerio“ (autoriaus nuomone, taip jiems abiem ir reikia), kuri išsivystė į demonstracijas ir tarpusavio pasispjaudymus. Tai bunkerininkų jaunimėlis, kurių į demonstraciją atsinešti muilo burbulai labai tiksliai ir vaizdžiai išreiškia jų požiūrį į valstybingumą ir meninį skonį. O dvigubai aršesni „arklio“ (ne Vyties) šalininkai pagrasino statysią palapinių miestelį ir budėsią dėl „arklio“.

Valstybės policija viską atidžiai stebėjo, televizija atidžiai filmavo… visi graudžiai juokingas dainas dainavo. Kaip senovės romėnai sakytų, rus in urbe (kaimas mieste).

Išeitis iš „patinės“ situacijos viena: grįžti prie gražiausio Europoje mūsų valstybės herbo Vyties – prie konkurso antros ir trečios vietos laimėtojų finalo. Ir kaip būtinybę perkeliant 1863 m. vieno iš sukilimo vadų Z. Sierakausko palaikų (rastų Gedimino kalne) j valstybinę aikštę prie čia esančių kitų 1863 m. sukilimo vadų sušaudymo vietos.

Autorius yra menininkas ir tarptautinei bendruomenei žinomas skulptorius

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sukaktis       2018-01-28 18:55

Šiais metais, kuriuos liberalams pavyko visapusiškai apdergti, sukanka 740 metų vienam seniausių valstybinių herbų pasaulyje - VYČIUI. To patvirtinimas randamas Ipatijaus metraštyje: ” 1278 metais Lietuvą pradėjo valdyti Vytenis ir sugalvojo sau ir visai Lietuvos kunigaikštystei antspaudą - ginkluotą riterį su kalaviju ant žirgo, tokį, kurį dabar vadiname Vyčiu”. Komentarai lyg ir nereikalingi.
Atsiliepiant į straipsnį, norėčiau pasakyti, kad mane sužavėjo kažkuriame iš ankstesnių konkursų, atrodo, antrą vietą laimėjęs skulptoriaus, berods, iš Kauno stilizuotas, erdvinis, ypač dinamiškas, turintis visą simboliką, tuo pačiu apibendrintas ir modernus, iššaukiantis susimąstymą ir suteikiantis plačias galimybes jį padaryti “gyvu”,- manyčiau, yra neabejotinai talentingas projektas, kartu su architektų(tikrų) atitinkamais sprendimais galintis reprezentuoti aikštę, Vilnių ir valstybę.

Klausimas, perskaičius straipsnį       2018-01-28 16:17

Politika yra ne tik valstybės suverenitetas, teisė, ekonomika, bet ir kultūra. Argi kas nors gali paneigti, kad menininkai ir kultūrininkai nėra taip pat ir savo srities politikai?

StasysG       2018-01-28 10:09

Tai kada liberalas Vilniaus viršininkas Šimašius pradės statyti pataisytą bunkerį su suoliuku pensininkams? TV kažką rodė.

Ekspertas       2018-01-27 14:41

Jau dabar aišku, kad Lenino pašalinimas buvo stipriai per ankstyvas.

Daina       2018-01-27 14:00

Kodėl tylėjot iki šiol? Traukinys jau išvažiavo? Belieka pamosuoti rankele? Ar. pagaliau, atsibusime ir ištaisysime padėtį?

Tai neabejotinai       2018-01-26 23:46

yra pati brandžiausia nuomonė Valstybės aikštės klausimu, kokią teko iki šiol išgirsti. Verta visiems - ir Vyčio šalininkams, ir priešininkams - atidžiai įsiklausyti.

Vilė       2018-01-26 22:50

Kodėl paminklas turi atrodyti lyg Pilypas tarp kanapių? Kaune Vytauto paminklas nei šiokioj, nei tokioj vietoj - jokio ryšio su aplinkiniais statiniais.

Gaspar       2018-01-26 22:24

Visa kas pasakyta yra nubraukta paskutiniu sakiniu. Mirusieji turi būti palaidoti kapinėse. Ir tik sovietai savo mirusius sulaidodavo miestų ir miestelių centruose, bet puikiai žinome kam tai darė.

Nesutinku...       2018-01-26 22:01

Nesutinku,kad Vytis yra nepagarbiai vadinamas arkliu,taip kaip Salamakinas paniekinamai tautinius drabužius išvadino sermėgomis.O jau sukilėlio palaidoti
Lukiškių aikštėje tiesiog nepadoru,nes nužudytasis sukilėlis turi būti palaidotas kapuose pagarbiai.Tik kapuose,ne kaip Maskvos Kremliaus sienoje.Su mano nuomone galite nesutikti,jūsų valia,tačiau Lukiškių aikštė turi būti išlaikyta kaip Lietuvos
valstybės kovų ir kančių išbandymų vieta.Ir tos vietos ženklas turi būti tik Lietuvos
valstybės herbas Vytis.Kito garbingesnio valstybės ženklo nėra.

"modernu" tai reiškia " laikina"       2018-01-26 22:00

Šiuolaikinio meno (centro) išgimdytas “vambzdis” ant Nėries kranto - šios epochos geriausias simbolis. Labai tiktų ant jo galo pakabinti tam tikrą auksinių šaukštų skaičių , kurių kiekvienas simbolizuotų išleistų “limonų” šiam šedevrui sukurti ir palaikyti…

Vatinis Juozapai :)       2018-01-26 21:51

negadink mums šventiškos nuotaikos skaitant puikų straipsnį ir svajojant apie didingą Valstybės aikštę.

Misteris       2018-01-26 21:45

Nėštumas užsitęsė per ilgai…
Kas pagimdys BALTĄ Vytį -ŠVIESOS karį?
Supūskit žandus ir mažiau pliupkit.

StasysG       2018-01-26 20:34

Geras straipsnis kaimyne, skulptoriau Vladai. Sveikinu ir pritariu.

Pagaliau       2018-01-26 20:17

parašė, kad karalius yra nuogas. AČIŪ

Juozapas       2018-01-26 20:13

Va, buratinai kumečiai- paskaitykite ką tikras menininkas ir intelektualas, Pilietis parašė. Puikus tekstas, taiklūs romėniškų citatų pasažai.
Miela skaityti. Tikra atgaiva bukumo dykumų fone.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.