Pilietybė, Rusija

Vitalijus Portnikovas. Rusas pagal įstatymą. Ar įmanoma sukurti naciją?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. lapkričio 10 d. 17:23

3     

    

Vitalijus Portnikovas. Rusas pagal įstatymą. Ar įmanoma sukurti naciją?

Bernardinai.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori parengti įstatymą dėl Rusijos nacijos vienybės. Ir čia klausimas iškyla net ne dėl paties sumanymo anekdotiškumo, o dėl to, kad net sovietinė patirtis neišmokė Putino to, jog nacijos nesukuriamos įstatymais ir politiniais potvarkiais. Jos arba susiformuoja, arba ne.

Kai TSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas išdidžiai paskelbė, jog valstybėje susikūrė nauja „istorinė bendrija“ – tarybinė liaudis, vargu ar jis įsivaizdavo, kad greitai iš tos bendrijos liks tik rageliai ir nageliai. Bet ką jau ten Brežnevas – dauguma jo tėvynainių tada to neįsivaizdavo! Betgi Putinas su mumis visais išgyveno Sovietų Sąjungos žlugimą kartu su jo išaukštinta istorine bendryste. Nieko nepamiršo, nieko neišmoko.

Tam, kad politinė nacija atsirastų iš tikrųjų, jai būtini bendri išbandymai – ir solidarumas. Be to, ne nuleidžiami iš viršaus, o pasireiškiantys tikrais piliečių poelgiais. Sovietų Sąjungoje politinė nacija galėjo susiformuoti Antrojo pasaulinio karo metais – jeigu tik iš karto po šalies teritorijų išlaisvinimo nuo hitlerininkų nebūtų iš naujo negailestingai sutrypta viskas, kas gyva, baudžiami likusieji okupuotose teritorijose, ištremiamos tautos, sustiprintos represijos, žodžiu, daroma viskas, kad mūšiuose kilę solidarumo jausmai vėl virstų baime, tarpusavio įtarumu ir vergiškumu. O paskui žmonės tik kentėjo baigiančioje savo dienas valstybėje.

Apie tai, kaip susikuria politinės nacijos, mes žinome jau ne iš istorijos vadovėlių. Tai žinau iš Ukrainos pavyzdžio. Mačiau tikrai fantastišką 2013–2014 metų Maidano dalyvių solidarumą. Mačiau pyktį, apėmusį visą šalį nuo Užgorodo iki Donecko po Krymo aneksijos. Mačiau liaudies pasiaukojimo stebuklų, kai agresoriaus kariai ir jų samdiniai užpuolė Donbasą. Taip ir atsiranda politinės nacijos – per sukilimus, karus ir reformas. Be jokių nurodymų ir įstatymų.

Ką per pastarąjį dešimtmetį išgyveno rusai? Čečėnijos karo siaubą ir terorą, kuris greičiau suskaldė visuomenę, kaukaziečius daugeliui metų pavertė antrarūšiais žmonėmis savoje valstybėje? Televizinį džiugesį dėl Gruzijos užpuolimo? Dėl Ukrainos užpuolimo? Puotą maro metu, esant brangiai naftai, ir naivų tikėjimą, kad šiame gyvenime viską – nuo sporto pergalių iki draugystės su kaimynais – galima nupirkti, suklastoti, užkariauti senais tankais? Iš viso to politinės nacijos nesuklijuosi, įstatymais nesutvirtinsi. Nepadės joks Surkovas (Rusijos dabartinės politikos įtakingas strategas, – vert. past.), kaip, beje, ir joks Volodinas (Kremliaus politikos technologas, – vert. past.)

Bet problema iš tikrųjų daug rimtesnė, nei atrodo. Tai ateities problema. Sociologai rusus laiko labiausiai „atomizuota“ tauta Europoje: politinė nacija čia dažnai pasibaigia ties nuosavo buto slenksčiu, bet ir viduje net pačių artimiausiųjų solidarumo neretai nesulauksi. Tačiau pavojingiausia – tai tarpnacionalinė ir regioninė įtampa, kurios niekas nenori pastebėti ir suprasti. Pati ruso samprata šalies gyventojus paverčia į avilį, tarsi sudarytą iš skirtingų narvelių: mes čia visi kartu, tegu nelenda svetimi. O tai reiškia, kad kiekvienas nedidelės tautos atstovas, kuris norėtų tapti ne Rusijos gyventoju, o paprasčiausiai rusu, neturi net teorinės tokios galimybės: rusų durys jam aklinai uždarytos. Aš jau nekalbu apie tai, kad pats rusas, kuris – na, nors įsivaizduokime – panorėtų tapti totorių arba jakutų pasaulio dalimi, taip pat tokios galimybės neturi.

Todėl iškyla paprastas klausimas: ar apskritai įmanoma Rusijos Federacijoje vieninga politinė nacija? Ir jeigu ji iš tikrųjų – ne pagal Putino nurodymą, o pagal istorijos reikalavimus – staiga pradės formuotis, tai ar nepasirodys, kad tai ne viena nacija, o dvi, trys, dešimt? Ir ar panorės visos tos naujos politinės nacijos ir toliau gyventi vienoje valstybėje? O jeigu nepanorės – tai kaip išsiskirs, ar taikiai?

Tai ir yra pats svarbiausias artimiausios Rusijos ateities klausimas, kurį vargu ar sau kelia savimi patenkintas eilinio beprasmiško įstatymo iniciatorius.

Pagal grani.ru parengė M. B.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2016-11-11 14:30
puiki ta rusų tauta       2016-11-10 22:24

nuvažiuokite į Kaliningrado sritį - pamatysite, kaip puikiai rusai tvarkosi fašistų vokiečių buv. laikinai užimtose žemėse (nes Kaliningrado sritis - tai iskonno ruskije zemli)
Gerai, kad mūsų valdantys komunistai tarnavo ir tarnauja rusams - Lietuva irgi žydi.

ramu niekada nebus       2016-11-10 22:21

na , jeigu amerikonai balsuoja savo valstijose skirtingai, jeigu jie dalinasi per pusę prezidento rinkimų atveju, tai tegul negalvoja Rusija, kad ją aplenks šio pasaulio kataklizmai- nuo istorinio vyksmo , nuo nuolatiės permanentinės tautų , nacijų formavimosi, asimiliacijos ir disimiliacijos neapsaugoti šiame pasaulyje niekas.


Rekomenduojame

Nida Vasiliauskaitė. Apie „erelių“ menkystę

Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija!

Kviečiame pasirašyti peticiją „Prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą“

Dr. John Campbell: Cinkas prieš COVID-19

Liudvikas Jakimavičius. Sniego mandala

Andrius Švarplys. Facebookas atjungė Australiją

Algimantas Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

Algimantas Rusteika. Tai tiesiog dar vienas šansas, kuris mums bus labai trumpam duotas

Nida Vasiliauskaitė: „Dievaž, ką jie rūko?“

Vidmantas Valiušaitis. K. Škirpos atsakymas į šmeižtus apie jį, paskleistus per Maskvos išlaikomą Amerikos lietuvių komunistų laikraštį

Tomas Viluckas. Apie Bažnyčios krizę ir bendrą atsakomybę

Dienos aktualija: tarptautinė konferencija – Europos ateitis, šeima ir prigimtinės žmogaus teisės (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Ar šis pirmininkas būtų objektyvus?

Joana Noreikaitė: Prezidente, smerkiate Lukašenkos ir Putino režimus, o patys taikote tokius pačius taikių piliečių akcijų gniuždymo metodus

Be komentarų: vasario 17 d. policijos veiksmai per „Tie-SOS!“ akciją S. Daukanto aikštėje

Kaip milijardieriai LGBT padarė tokią galingą

Vytautas Radžvilas. Diena, kai nutarėme ne tik gyventi, bet ir būti

Papunkčiui su Vytautu Sinica:  Zingeris, nacionalizmas, fašizmas ir Vasario 16-oji

Rasa Čepaitienė. Lietuva vis dar yra mūsų pasaulio ir širdžių centras

Vasario 16-oji – ir virtualioje erdvėje

„Kovojom Ąžuolais, palūžom Ąžuolais, mirėm Ąžuolais ir šlamėsim Ąžuolais, tiems, kas Tėvynę myli“ –  Vasario 16-oji: kad būtume jų aukos verti!

Vidmantas Valiušaitis. Vasario 16-oji per paskutinį šimtmetį

Zigmas Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Maldos akcija už šeimą: Nelaisvė prasideda dvasine okupacija. Kaip įgyti imunitetą ideologijai? Kard. Sigitą Tamkevičių kalbina Audrius Globys

Verta prisiminti. Česlovas Iškauskas. Pokario kovos: Lietuvos katalikų laiškas Popiežiui

Rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Kvietimas: Nacionalinis susivienijimas. Neleiskime ištrinti Vasario 16-osios iš Tautos atminties!

Raimondas Navickas. Kodėl jie to nedaro, kodėl laukia Stambulo konvencijos? arba Demagogijos anatomija

Andrius Švarplys. Spręskite patys, arba Kaip užbaigsite „Jeigu akademikų samprotavimai neatitinka šiuolaikinės politinės tikrovės, tuo blogiau…“?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.