Teisėkūros iniciatyvos

Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją Teisingumo ministerija vadina „galimais revoliuciniais pokyčiais“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 6 d. 16:56

7     

    

Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją Teisingumo ministerija vadina „galimais revoliuciniais pokyčiais“

„Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesnė ir įtraukti daugiau žmonių“, taip rašoma Teisingumo ministerijos spaudos tarnybos penktadienį išplatintame pareiškime.

Iš pareiškimo aiškėja, kad „vadovaudamasi šiuo principu“, Teisingumo ministerija pasitelkė mokslininkus bei teisės praktikus ir jau parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją. Be to, žada į šio koncepcijos svarstymus įtraukti ir visuomenę. Kaip tai galėtų nutikti, kol kas dar nepranešama. Iš pranešimo neaišku ir tai, ar užtikrinamos sąlygos, būtinos, kad toks tarėjų institutas išties sukeltų „revoliucinių pokyčių“.

Supažindiname su Teisingumo ministerijos išplatintu spaudos pranešimu.

Lietuvos teisingumo sistema gali sulaukti revoliucinių pokyčių

„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengėme teismų tarėjų koncepciją, kad būtų galima dalykiškai diskutuoti dėl šios institucijos ateities, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. – Parengtoje koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kuomet tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio bei teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio“.

Tarėjai dalyvautų bylose dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo); bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų; darbo bylose; civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo; civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, bei bylose dėl tarnybinių ginčų.

Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

„Kartu su teisėju šias bylas nagrinėjantys tarėjai iš esmės turėtų tokias pačias teises kaip ir teisėjas. Jeigu bylą nagrinėtų vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmos instancijos teismuose“, – pažymi J. Bernatonis.

Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, mokantys lietuvių kalbą ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tarėjais negalėtų būti valstybės politikai, valstybės pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai (advokato padėjėjai), notarai (asesoriai), antstoliai (antstolio padėjėjai), teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kariai. Taip pat į tarėjų sąrašą nebūtų atrenkami asmenys, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti tarėjo pareigų.

Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais. Jei savanorių kandidatų nepakaktų, tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.

„Dalyvauti konkrečiose bylose į sąrašą įtraukti tarėjai taip pat būtų skiriami atsitiktinės atrankos būdu, pasinaudojant Lietuvos teismų informacine sistema. Siūloma nustatyti, kad per vienus metus tas pats asmuo gali būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Prioriteto tvarka bylos būtų skiriamos nagrinėti asmenims, įrašytiems į tarėjų sąrašą savanoriškais pagrindais“, – pasakoja teisingumo ministras.

Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti sugaištą laiką, t. y. mokama už tas dienas, kuomet tarėjas posėdžiauja. Šiuo metu apylinkės teisėjo pareiginės algos dydis, neatskaičius mokesčių, yra 1853,10 euro. Pavyzdžiui, už vieną darbo dieną būtų mokama 88,24 euro kompensacija. Skaičiuojama, kad tarėjų kompensacijoms kasmet reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų.

Teisingumo ministerijos nuomone, norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją ir 9 įstatymus.

„Tarėjų instituto įdiegime aš matau daug teigiamų pasekmių – didesnį visuomenės pasitikėjimą teismais, didesnes demokratijos garantijas, papildomą apsaugą nuo galimo poveikio teismui ir nuo paties teismo piktnaudžiavimo“, – teigia J. Bernatonis.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra labai populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kas turi būti to       2016-02-7 14:46

To “To > kas turi būti     2016-02-7 7:10”, taip, bet LR BPK nurodyta kada galima susipažinti:
LR BPK 237
237 straipsnis. Susipažinimas su baudžiamąja byla
1. Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai   n u o   b y l o s   gavimo   t e i s m e   dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta   p o   k a l t i n a m o j o   akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą –  ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas.
2. Jeigu kaltinamasis suimtas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bylos medžiaga susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Atsisakius gynėjo, susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas turi teisę kaltinamasis. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui.
3. Proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas ir pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, jeigu tai netrukdo bylą nagrinėti teisme.
Pateikę įtarimą ikiteismininkai neleidžia pasidaryti kopijų, kokių dokumentų pagrindu surašytas ir įtarimas…ir fabrikuoja ir sufabrikuoja bylą pakeitę nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus ir manau kad LR BPK 237 str. 1d. yra landa fabrikuoti ir sufabrikuoti bylas ir susidoroti baudžiamuoju keliu su neįtinkančiais socialdemokratams/buvusiems komunistams ir juos demaskuojančiais

Paksas pasake       2016-02-7 10:18

Kad reikia keisti Konstitucija ir istatymus norint kazka pakeisti.O KGB uzgrobe Lietuva tik….mulkina zmoned jog kazka tai daro nors is esmes nepakeitus Konstirucijos ir istatymu viskad liks kaip buve!

Dabartiniai prokurorai ir teisejai       2016-02-7 10:14

Iszudys tuos tarejus kaip D.Kedi.Jie jau 25m.klastoha irodymus ir bylas ir….kazkokie tarejai jiems bus kliutis kaip anstolei puolant Kedziu seima.Manau pirmiausiai reikia pakeisti prokurorus ir teisejus o tik tada saugiai pasodintibteismuose ir tarejus!

To > kas turi būti        2016-02-7 7:10

http://www.infolex.lt/ta/77554:str42

LR CPK 42 straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

irr       2016-02-6 20:15

ir tarėjais neturėtų būti joks biudžetininkas. Prokurorų,  teisėjų darbas apmokamas iš biudžeto - o varnas varnui akies paprastai nekerta.

kas turi būti       2016-02-6 20:05

Pirma kas turi būti padaryta tai turi būti pakeistas LR BPK taip kad įtariamasis/ kaltinamaisi turėtų teisę žinoti kuo konkrečiai įtariamas ir kaltinamas ir būtų leidžiama pasidaryti bylos medžiagos kopijas, nes dabartiniu metu susipažinti su bylos medžiaga leidžia, pasidaryti kopijų neleidžia… ir sudarytos landos įstatyme pakeisti liudytojų ir nukentėjusiuojo parodymus kitais,prokurorams rašyti nepagrįstus nutarimus neatitinkančius faktinės bylos medžiagos,  greitai ir išsamiai ikiteismininkams nerinkti objektyvių įrodymų... Lietuvoje žmogui apsiginti sukurtos neįmanomos sąlygos įstaymų pagalba ir sukurta susidorojimo mechanizmas baudžiamuoju keliu.
Pasidaryti kopijų neleidžiama tikslu sufabrikuoti bylą, nes pagrįstai apskūsti ikiteismininkų veiksmų  faktiškai neįmanoma neturint bylos medžiagos kopijų. Todėl tokiu atveju jokie tarėjai nepadės,nes byla į tesimą ateina jau “iškastruota”.

vai me       2016-02-6 19:34

Gudrauja sovietinės lervos. Aš nesu teisininkas, bet galiu pasakyti.Kol įstatyminė bazė nebus skaidri , kaip ašara , patarėjų institucija, tai į balą išmesti pinigai.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.