Partijos, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Visuomenininkų atsakymas grupei politologų: sutelkta interesų grupė neetiškai daro spaudimą mūsų Prezidentui

Tiesos.lt redakcija   2019 m. gruodžio 17 d. 13:14

9     

    

Visuomenininkų atsakymas grupei politologų: sutelkta interesų grupė neetiškai daro spaudimą mūsų Prezidentui

KREIPIMASIS Į J. E. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ GITANĄ NAUSĖDĄ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PATAISŲ PASIRAŠYMO

Mes, žemiau pasirašę nepartiniai visuomenininkai, Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „Santarvė tautos sėkmei“ (toliau – STS) nariai kreipiamės į Jus, Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidente, prašydami pasirašyti, o ne vetuoti, Lietuvos Respublikos Seimo priimto Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuri nustato 3 procentų barjerą politinėms partijoms rinkimuose į Seimą. Savo prašymą grindžiame šiais argumentais.

1. Lietuvoje kurį laiką buvo žemesnė patekimo į parlamentą rinkiminė kvota (4 proc.), tačiau 1996 m. stambiosios partijos pasigerino sau politinės kovos sąlygas ir padidino patekimo į parlamentą kvotas iki 5 proc. partijai ir iki 7 proc. koalicijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos subjektas – lietuvių tauta, įgyvendindama suvereno teises ir galias, mūsų šalyje susiduria su didžiulėmis kliūtimis: 300 tūkst. parašų dėl referendumo organizavimo, 2 tūkst. naujos partijos steigėjų parašų, užstato praradimas pralaimėjimo atveju.

Tokių drastiškų ribojančių sąlygų nėra kitose demokratinėse valstybėse, nors jų gyventojų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis už Lietuvos. Teiginiai, kad būrelis marginalų ir radikalų gali imti neigiamai įtakoti šalies politinę sistemą, bloginti jos kokybę, niekuo nepragrįsti.

2. Naujos ir/arba smulkesnės politinės jėgos pralaimėjimo Seimo rinkimuose atveju net 1/5 visų rinkėjų balsų nepelnytai nueina stambiosioms partijoms, už kurias ženkli dalis rinkėjų jokiomis aplinkybėmis nebūtų balsavę. Visa tai virsta nusivylimu demokratija ir kraštutinai menku piliečių dalyvavimu rinkimuose. Antai, visi pakartotiniai Seimo nario rinkimai arba antras rinkimų turas Lietuvoje dažniausiai yra imitaciniai ir formalūs. Kokia prasmė piliečiams dalyvauti rinkimuose, jei jiems niekas neatstovauja, o jų balsai nusavinami, atiduodant juos partijoms ir veikėjams, už kuriuos nebuvo balsuota? Jei rinkėjų aktyvumas menkas, rinkimai yra formalūs, o demokratijos kokybės mažai.

3. Lietuvoje susiformavo ir įsitvirtino oligarchinė-nomenklatūrinė sistema (ONS). Apie tai viešai yra pasisakę net du pro-vakarietiški mūsų Prezidentai: V. Adamkus ir D. Grybauskaitė.

Seime yra politikų, kurie parlamentaro „misiją“ be pertraukos vykdo jau kelis dešimtmečius, yra beviltiškai atitrūkę nuo tikrovės ir gyvenimo, nuo rinkėjų. Pastaruosius keliolika metų kiekvienos kadencijos Seime, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, funkcionavo susitelkęs branduolys, kuris atstovavo ne suverenui, bet ONS.


Šiandien Lietuva perskirsto tik 30 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 40 proc. Tai lėmė mūsų viešojo sektoriaus nuskurdinimą, visai neeuropietišką socialinę atskirtį, masinę jaunų ir darbingų žmonių emigraciją iš šalies, taip pat vis didėjantį Lietuvos atsilikimą pagal daugybę socialinių rodiklių nuo panašaus istorinio likimo kaimynių (pvz. Lenkijos, Estijos).

Atstovavimo ir demokratijos kokybės stiprinimas, naujų partijų ir naujų politinių lyderių išrinkimas į Seimą tikėtinai padėtų apriboti minėtos neformalios ONS „frakcijos“ destruktyvų šešėlinį veikimą mūsų parlamente.

4. Atsargus, visai nuosaikus dabartinio mūsų Prezidento bandymas pastūmėti Lietuvą labiau civilizuoto vakarietiško perskirstymo link iš karto iššaukė agresyvią ONS ir ją aptarnaujančių politikų, kai kurių politologų ir žiniasklaidos reakciją.

Gana agresyvi vieša kritika pasipylė, kai mūsų Prezidentas svarbiame tarptautiniame forume palankiai pasisakė apie patriotizmą, pabrėžė, kad modernių tautinių valstybių misija Europoje ir Pasaulyje toli gražu dar neišsisėmė.

Labai didžiuojamės, kad mūsų Prezidentas tokią žinią pasiuntė Pasauliui. Deja, vėl pasipylė nepelnyta kritika, viešas džiūgavimas dėl tariamai smuktelėjusių Prezidento reitingų ir pan. Būtent tos pačios (arba idėjiškai giminingos) interesų grupės dabar klaidina ir gąsdina visuomenę, esą, nuleidus patekimo į Seimą procentinę kvotą, sugrius, išsigims Lietuvos politinė sistema.

5. Dalis vadinamųjų politologų paskubėjo su viešais pareiškimais ir akivaizdžiai pažeidė mokslininko etiką bent dviem aspektais. Pirma, buvo nesilaikoma objektyvumo ir mokslininko atsiribojimo nuo partiškumo bei partinių ideologijų principo. Mokslo ir universiteto autoritetas buvo neetiškai panaudotas, idant būtų prastumta konkreti ideologinė-partinė nuostata, konkrečiai interesų grupei politiškai geidžiamas sprendimas. Dalies politologų-akademikų kreipimusi dirbtinai sudaromas įspūdis, esą, jei Prezidentas dabar nevetuos įstatymo, tai jis ne tik padarys politinę klaidą, bet jo sprendimas prasilenks su mokslu ir pažanga.

Antra, dirbtinai sudaromas įspūdis, kad tokiam kreipimuisi dėl būtinybės vetuoti įstatymą pritaria VISA politologų bendruomenė, bet taip tikrai nėra. Dalis iškilių politologų-akademikų tokio kreipimosi ir raginimo Prezidentui nepasirašė.

Maža to, bent keli iškilūs ekspertai, besispecializuojantys būtent rinkimų sistemų analizėje, teigiamai pasisakė apie minėtų procentinių kvotų sumažinimą rinkimuose į parlamentą. Jie pagrįstai prognozuoja teigiamas teisės akto pasekmes mūsų demokratijos ir parlamentarizmo kokybei.

Taigi, mes negalime ir nenorime taikstytis su praktika, kuomet siaura, bet įtakinga ir sutelkta interesų grupė neetiškai daro spaudimą mūsų Prezidentui.

Norėtume išreikšti viltį, kad mūsų Prezidentas liks ištikimas savo demokratiškai rinkiminei programai, kuri atliepia mūsų pilietinės tautos interesus ir modernios demokratinės valstybės raidos poreikius. Norėtume išreikšti viltį, kad mūsų Prezidentas pademonstruos politinį atsparumą siaurų interesų grupių manipuliacijoms.

Pasirašo STS grupės nariai (abėcėlės tvarka): signataras Algirdas Endriukaitis (Vilnius), Janina Dovydaitienė (Kaunas), Rimantas Kanapienis (Vilnius), Algirdas Karčiauskas (Kaunas), Pranas Kavaliauskas (Kaunas), Nijolė Malakauskienė (Šiauliai), prof.habil.dr. Gediminas Merkys (Kaunas), Stasys Narutavičius (Šiauliai), Virginijus Partauskas (Klaipėda), doc.dr. Romualdas Povilaitis (Kaunas), Vilius Puronas (Šiauliai), Edvardas Šalkauskas (Klaipėda), Valentinas Šapalas (Vilnius).

2019 m. gruodžio 14 d.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>Rinkėjui 2019-12-17 15:50        2019-12-19 4:56

esate tikras rinkėjas. Aš irgi, kai savo Pifą į lauką vedu, nešuos polietileno maišuką ir susirenku…

Kitas       2019-12-18 18:07

Seimas bus absoliutus bordakas ir galas mums - mūsų valstybei, jei taip.

Rinksite       2019-12-18 18:06

141 vieną partiją? Mafijai tada bus lengviausia savo kandidatus pasiųsti į valdžią nei dabar. Ir ką jūs tiesiogiai išsirinkote, rinkdami merus, pavyzdžiui?

stasys        2019-12-18 10:57

Tomas J. pergyvena kad valdžion papuolusios tradicinės partijos susižeria ir kitų piliečiu balsus .. kaip kokias bulves dalinant Lemano - Danieliaus matuokle .Čia netgi įvardinamas konkretus skaičius ..“ 234 tūkst., t.y. net 20% visų balsavusiųjų!“ ..Gal aš vis dar klystu jog Lietuvoje jau kuris laikas galioja mišri rinkimu sistema ..pagal kuria partijos renkamos naudojant proporcinio atstovavimo rinkimu sistemą .O apie ja protingos galvos va ka rašo ..cit.“ Mažoritarinės rinkimų sistemos trūkumas – net mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą, o pralaimėjusio kandidato balsai išnyksta, rinkėjai netenka savo atstovo (ypač taikant paprastosios daugumos atstovavimo sistemą). Mažoritarinė rinkimų sistema palankesnė didelėms partijoms. Mažos ir neįtakingos partijos dažniausiai neturi galimybių laimėti rinkimus, kuriuose dėl mandato varžosi dvi didžiausios partijos. Mažos partijos gali arba prisidėti prie kurios nors iš didžiųjų, arba pasitraukti iš politinio gyvenimo. Šie trūkumai paskatino daugelį valstybių (ypač Europos) rinktis proporcinę rinkimų sistemą.“  Toliau sekanti mintis cit.“ ..Parlamento rinkimuose mažoritarinė rinkimų sistema nebetaikoma nuo 1992, ją pakeitė mišrioji rinkimų sistema (kai 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę ir 70 – pagal proporcinę rinkimų sistemą).“ Taip išeina kad rinkimu kartelės nuleidimas nuo 5 iki 3 proc. partijoms (pagal proporcine rinkimu sistema) reikštu papildomas dvi vietas naujokui (70 vietų x 2proc.  lygu 1.4 mandato. ) O kaip atrodė praeiti 2016 m. vykę rinkimai ? Dėl trukumo balsu nepapuolė Puteikio-Krivicko koalicija ir Darbo partija . Visiems kitiems reiktu mažinti barjerą kur kas radikaliau . Gal tikrai ta problema audra stiklinėje , o mes čia stumdomės dėl labai simbolinės pataisos didžio. Nežinau kuriai iš tu dviejų partijų simpatizuoja Tomas J ..bet Puteikis ir ši kartą neliko nuskriaustas ir už borto .. smile Bandžiau skaičiuoti ir tuos pasisavintus tūkstančius balsų bijau Tomai J diduma Jų tikrai ne tavo ..smile)) Juk negali eiti obuoliauti su bet kuo ..į Seimą. ?:))

 
.

Ramiros       2019-12-18 9:07

Taip, kortelės nuleidimas vardan teisingumo sveikintinas. Betgi, jeigu laikysimės Konstitucijos nuostatų  ir parlamentarus rinksime pagal sąžinę t. y. taip kaip turi būti, tiesioginiuose rinkimuose, tai tos kortelės klausimas atkris. O dabar, kada pagal sąrašus neretai į seimą sukišami asmenys, kurių, galbūt, iš vis nederėtų prie seimo per patrankos šūvį prileisti, tai gaunasi kaip neteisėtas seimas, nes yra išrinktas pažeidžiant, paminant konstituciją, o tai, manau, ir turi nemažai neigiamos įtakos vadinamosios “gerovės” valstybės kūrimui. Tai patvirtina, kad velkamės ES uodegoje daugeliu aspektų. Pamačiau, kad tas mūsų liūdnai pagarsėjęs “prietelius” štazis ir čia savo tą trigrąšį įkišo, bet, matyt, pramiegojo, kad ne pirmas parašė savo svaičiojimus. ...

T0mas J.       2019-12-17 22:48

Kokį rezultatą nulemia kartelės kilnojimas “aukščiau-žemiau“? Jis nulemia, KĄ DARYTI su MAŽŲ partijų gautais balsais. Kai kam atrodys – anoks čia klausimas! – elkimės taip pat su VISŲ partijų balsais – tiek mažų, tiek didelių! Tačiau didžiosios partijos (konservatoriai ir socialdemokratai, dar liberalai) taip nemanė – jie kadaise taip surašė rinkimų įstatymą, kad MAŽŲ partijų gautus balsus po rinkimų reikia atiduoti didžiosioms partijoms. Apie kokį balsų skaičių kalbam? Praeituose Seimo rinkimuose tokių balsų buvo 234 tūkst., t.y. net 20% visų balsavusiųjų! Dabar jūs patys spręskit – ar tai teisinga, kai užtikrintai, pagal įstatymą, kiekvienuose rinkimuose svetimus balsus pasiima iš biudžeto kasmet tunkantys konkurentai?

pritariu ir papildau       2019-12-17 18:34

pritariu. Papildymui: kadangi rinkimuose dalyvauja vos 50 proc. rinkėjų, siūlyčiau po rinkimų jį ir koreguoti šiuo procentu. Pvz. : rinkimuose dalyvavo 47 proc.rinkėjų . Reiškia ,Seimo kadencijos darbe turės teisę dirbti 141 x 0,47 = 67 išrinkti deputatai . Kas pilnai atitinka darbinę visų praėjusių kadencijų Seimo darbe dalyvavusių skaičių . Net neprisimenu ,kada visą dieną salėje buvo IR DIRBO 141 .Visi gi žino,kad būtent tas pusšimtis Seimo salėje ir yra pats labiausiai tikėtinas seimerių kiekis. Taig,nebūkim populistais , nešvaistykim pinigų ten ,kur jų tikrai nereikia.

stasys        2019-12-17 16:34

Jei jau tiems STS ‘džentelmenams‘ kita nuomonė yra ONS tai apie kokią sveika aplinka diskusijai galima kalbėti.? Tie patys sėkmės „džentelmenai“ verti kritikos ir neišlaiko elementaraus padorumo sėsti prie vieno stalo ir aptarti problemą  .Čia kyla retorinis klausimas o tai kaip Prezidentas G.Nausėda ta padarys .. už juos pačius ? Gal čia verdą įžeistos „džentelmenu“ ambicijos kitiems išdrįsus išsakyti kitą nuomonę ? Paviešinti jų argumentai politinio turinio ir angažuoti neturintis jokio argumentavimo pagrindo kuriuos galima bent butu Konstituciškai įvertinti . Taip vadinami visuomenininkai nesugebėjo paneigti nei vienos išsakytos abejonės įstatymo pataisai..  paviešinus atvirą laišką .. Tokia praktika verčia problemą politikuoti į populizmą.. kas tikrai neatitinka konstruktyvios diskusijos turinio. Sekantis būdas ginčui spręsti .. traukti akademiniais pirštais pas ką pasirodys stipresnį ??

Rinkėjas       2019-12-17 14:50

būtinai vetuoti šį istatymą, nes į seima pateks visokiausio plauko atliekos ir atplaišos, matome ką dabar oliharkas Lietuvos žemių atvedė į seimą, jeigu barjeras 3 proc. tai sekantis seimas bus absoliučiausias burdakas su snarglių tepliotojais ant seimo palangių,


Rekomenduojame

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Rimantas Rubavičius. Apie virusus ir Žemaitiją

Nida Vasiliauskaitė. Penketas su COVID-19 susijusių faktų. Išvada?

Algimantas Rusteika. Dramblių dalybos prasidėjo

Andrius Švarplys. Kas ir kaip išduoda demokratiją?

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.