Ugdymo politika, Intelektualų vaidmuo

Visiems, kam rūpi: dar kartą apie mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 5 d. 9:26

6     

    

Visiems, kam rūpi: dar kartą apie mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką

Kaip teigiama gegužės 4 dieną atnaujintoje Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamoje informacijoje (paskelbtoje smm.lt svetainėje ČIA), „vieni svarbiausių 17-osios Vyriausybės veiklos prioritetų yra švietimo kokybė, prieinamumas, tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų sistema, veiksmingai remianti visos Lietuvos ir jos regionų ūkio ir visuomenės pažangą“.

Čia nurodomi ir įgyvendinant šiuos Vyriausybės veiklos prioritetus būtini žingsniai, kuriais būtų pertvarkytas aukštųjų mokyklų tinklas, finansavimas, kokybės užtikrinimo sistemos.

Svarbiausi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksniai:

- DEMOGRAFINIS, arba pasirengusio studijuoti jaunimo kiekis.  Per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos tik apie 16,8 tūkst. abiturientų, t. y. net 55 proc. mažiau nei 2011 metais.

- FINANSINIS, arba mūsų šalies galimybės užtikrinti kokybiškam mokslui ir studijoms reikalingus piniginius išteklius. Šiuo metu visas Lietuvos aukštajam mokslui skiriamas finansavimas atitinka maždaug dviejų vidutinio dydžio Vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Be to, mūsų šalies investicijos į šį sektorių  didele dalimi priklausomos nuo ES struktūrinių fondų, kurie po kelerių metų baigsis arba labai sumažės.

- MOKSLINIO POTENCIALO, arba pasiekto mokslinių tyrimų lygio, sukurtos infrastruktūros, aukšto lygio dėstytojų ir tyrėjų grupių. Daugelis Lietuvos aukštojo mokslo potencialo įvertinimų rodo, kad šie mūsų akademiniai ištekliai tik kai kur atitinka tarptautinius standartus, be to, yra pernelyg išskaidyti, todėl negalime kaip lygiaverčiai partneriai įsitraukti į tarptautinius tinklus, nuo fragmentacijos kenčia ir studijų kokybė.

- POREIKIO, arba šalies, regionų,  socialinio ir ūkio sektorių raidos interesų. Kaip rodo turimos analizės, aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis.

- VALDYMO EFEKTYVUMO, arba sąnaudų ir gautos naudos santykio. Šiuo metu dalies aukštųjų mokyklų sąnaudos ūkiui ir administravimui artėja prie 30 proc. nuo bendro finansavimo, institucijos yra išsidėsčiusios dešimtyse neracionaliai eksploatuojamų pastatų, investicijos į mokslo ir studijų infrastruktūrą yra išskaidytos.

Svarbiausi aukštojo mokslo tinklo pertvarkos principai yra šie:

- Pertvarką svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektorių kontekste.
Kompleksiškai peržiūrėti ir sutelkti universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklą.

- Derinti potencialo, išteklių ir poreikio kriterijus: (a) ką turime, perspektyvu plėtoti, (b) ko trūksta, ką reikia stiprinti.

- Siūlymus svarstyti, remiantis įrodymais (demografiniais, finansiniais, geografiniais, strateginiai, kokybiniai ir kt. argumentai, užsienio ekspertų rekomendacijos).

- Sprendimus aprobuoti, dėl alternatyvų apsispręsti Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, atsižvelgiant į ilgalaikes šalies ir jos regionų bei sektorių raidos strategijas, taip pat į Seimo patvirtintą 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.

Šiuo metu vyksta konsultacijos su aukštojo mokslo socialiniais dalininkais: savivaldos institucijomis, ministerijomis, asocijuotomis verslo struktūromis, aukštųjų mokyklų tarybomis, Seimo komitetais bei frakcijomis, politikais. Identifikavus pirminius siūlymus, dalininkai, aukštosios mokyklos bus pakviestos teikti šių siūlymų pagrindimus, jei reikalinga, bus formuluojamos, pagrindžiamos ir vertinamos būsimų sprendimų alternatyvos.

Ministro Pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai vasario mėnesį pateikė siūlymus dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo. Su pasiūlymais galima susipažinti ČIA.

Ministro Pirmininko kvietimas teikti siūlymus dėl Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo plano

Siūlymo forma

* * *

Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Jai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Į darbo grupę įtraukti Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, visuomenės, verslo, studentų atstovai ir ekspertai.

Darbo grupės posėdžių medžiaga

Darbo grupė įvertino vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateikė viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Darbo grupės parengti ir 2017 m. gegužės 2 d. Vyriausybei pateikti siūlymai dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Su aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos dokumentacija kviečiame susipažinti ČIA.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Andriukas dviratukas       2017-05-7 19:12

Švietimo pertvarka (”reforma”) yra čia:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#vaikui draudziama
Jį reikia uždaryti... beveik visą.
Tegul vaikai važiuoja mokintis visur. Pasaulyje yra gerų universitetų. Kam išradinėti dviratį?.. Dar ir blogą...
Tik klausimas: baigus gerą mokslą ar vertės grįžti į blogą Lietuvą?

Andriukas dviratukas       2017-05-7 19:06

Atsiprašau, ankstesnėje pastaboje nuoroda klaidinga. Trinkite.

Andriukas dviratukas       2017-05-7 18:53

Švietimo pertvarka (”reforma”) yra čia:
http://www.dviratis.lt/andrius/oficioz#vaikui draudziama
Jį reikia uždaryti... beveik visą.
Tegul vaikai važiuoja mokintis visur. Pasaulyje yra gerų universitetų. Kam išradinėti dviratį?.. Dar ir blogą...
Tik klausimas: baigus gerą mokslą ar vertės grįžti į blogą Lietuvą?

kas čia?       2017-05-5 19:59

Tiesos.lt advokatavimas Dargiui, Skverneliui ir co? O kur pats aukštųjų mokyklų partvarkos planas?

čia tai bent       2017-05-5 16:21

Kaip atrodo darbo grupė be pačių universitetų?  Karinis komunizmas.Iš istorijos.
Jurgita Petrauskienė – švietimo ir mokslo ministrė (darbo grupės vadovė);
• Paulius Baltokas – Lietuvos studentų sąjungos atstovas;
• Eugenijus Butkus – švietimo ir mokslo ministrės patarėjas;
• Robertas Dargis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;
• Unė Kaunaitė – Ministro Pirmininko patarėja;
• Dalius Misiūnas – „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius;
• Agnė Paliokaitė – UAB „Visionary Analytics“ direktorė;
• Ramojus Reimeris – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas;
• Rolandas Valiūnas – asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas;
• Arminas Varanauskas – asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas;
• Giedrius Viliūnas – švietimo ir mokslo viceministras;
• Roma Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

V.Adamkus       2017-05-5 11:01

teisingai siūlo,kad Vytauto Didžiojo Universiteto vardas ir bazė turi būti išsaugota.Reikia tartis su akademine bendruomene.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.