Analizė ir vertinimai

Violeta Milevičienė. Stebėtojos užrašai (II), arba Gegužė prieš šešerius metus

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 16 d. 20:42

28     

    

Violeta Milevičienė. Stebėtojos užrašai (II), arba Gegužė prieš šešerius metus

Pirmąją dalį galima perskaityti ČIA.

2010 m. gegužės 14 d., ryte, atsidariusi internetą, buvau šokiruota žinios – Kėdainių teisėjas Bronius Varsackis nutarė skubiai grąžinti mergaitę biologinei motinai. Jau buvom užliūliuoti pranešimų: jau baigiamos aiškinti pedofilijos bylos aplinkybės, Andrius Ūsas ir Laimutė Stankūnaitė patikrinti melo detektoriumi, kuriuo nustatyta, jog jie meluoja, kad prokurorai tuoj tuoj pateiks įtarimus biologinei motinai žinojus ir galimai dalyvavus tvirkinant dukterį. O dabar štai – teismas, dar nebaigus tirti pedofilijos bylos, kurioje mergaitė yra ir nukentėjusioji, ir liudytoja, o jos motina įtariama sąvadavimu, mano, jog motina niekuo nekaltinama, todėl jai reikia skubiai grąžinti vaiką?! Tai motinai, kuri kiaurą parą saugoma kaukėtų apsauginių, kurios gyvenimas yra kriminalinės policijos žinioje, kad ir mergaitė būtų saugoma tokiomis pačiomis sąlygomis? Asmenų saugojimo taisyklės sako, kad du saugomi asmenys net negali važiuoti tuo pačiu automobiliu ar skristi tuo pačiu lėktuvu? Teismas vaiką atiduoda kriminalinės policijos žinion? Absurdų absurdas – žmogus atiduodamas auginti ir auklėti kriminalinei policijai.

Pasiėmiau Kauno rajono telefonų knygą, susiradau adresą ir nepusryčiavusi per 20 minučių atsidūriau Klonio gatvėje. Štai čia internete rasta 2010 metų gegužės 14-oji Klonio g. (Aliaus Koroliovo / ELTOS nuotr.).

Aš matau save (raudona palaidinuke ir tamsiu švarkeliu), ką tik atėjusią į Klonio gatvę, besidairančią, dar nesutikusią pažįstamų žmonių. Buvau radusi kaip tik apie šitą momentą, ir straipsnį, ir video, bet kai pabandžiau kopijuoti nuotraukas, kažkodėl jos kartu su straipsniu dingo iš interneto (delfi.lt archyvas). Ten aš buvau nufilmuota sėdinti ant suolo ir į žurnalistės klausimą, ką ketinu daryti, atsakanti: ką galėsiu, tą ir darysiu. O ant to paties suolo kito galo atsisėdusi mano buvusi bendradarbė Rasa pakalbėjo visai rišliai.

Prisimenu, kaip man buvo nejauku staiga pakliuvus į nepažįstamą gatvę (tai buvo mano vaikystės vietos, bet tuo metu ten buvo kolūkio laukai) tarp nepažįstamų žmonių. Toje nuotraukėlėje matyti, kad kiekvienas stovi kas sau, klausiamai žvelgdamas į aplinkinius – ką mes čia veikiam? Vėliau sutikau pažįstamų, pradėjom šnekėtis, svarstėm, kodėl mes čia ir ką mes čia veikiam. Besikalbėdami išsiaiškinom, kad atėjom žiūrėti. Tada supratom, jog esame stebėtojai, todėl turime būti tik gatvėje ir privalome kiek įmanoma netrikdyti privataus žmonių gyvenimo, jog turim prižiūrėti, kad į Kedžių kiemą nelandžiotų svetimi žmonės. Žinoma, pro Venckų namo langus tuo metu visą aplinką stebėjo ir kriminalinės policijos apsaugininkai, kurie budėdavo po du, ir mes matydavom, kaip keisdavosi jų pamainos. Žinoma, jie naudojo ir stebėjimo kameras, todėl visi Klonio įvykiai yra nufilmuoti ir kriminalinės policijos apsauga sukaupė didžiulį archyvą.

Vėliau, prisimindama tų pirmų valandų Klonio gatvėje nejaukumą, aš, pamačiusi suglumusį ir nedrąsiai besidairantį žmogų, visada prieidavau, pasisveikindavau ir pašnekindavau. Taip aš susipažinau su daugybe įdomių žmonių, įsigijau naujų draugų iš visos Lietuvos. Sutikau tomis dienomis žmonių iš Petrašiūnų, Panemunės ir Vaišvydavos, tokių, kurie nepažinojo nei Venckų, nei Kedžių, bet gyveno kaimynystėje su Stankūnais ir Naruševičiais. Prisimenu, kad viena moteris pasakojo, jog jos dukra mokėsi paralelinėje klasėje su Laimute Stankūnaite, o kitas vyriškis – jog jo dukra mokėsi vienoje klasėje su vyresniąja Stankūnaite. Tada aš nieko neužsirašinėjau, ir daug kas jau užsimiršo, atmintyje išliko tik ryškesni įspūdžiai.

Paskui į Klonio gatvę atėjo dar daugiau žmonių, atsirado pavėsinės nuo saulės ir atsineštų baldų ir kitokių rakandų – suolų, kėdžių, staliukų, termosų ir geležinė statinė laužui.

Iš to dingusio straipsnio aš spėjau nusikopijuoti tik šitą nuotrauką. 2010 metų gegužės 14-ąją iš Vilniaus atvykęs Marius Kuprevičius atsivežė ir plakatą.

Štai šie vaizdeliai nufotografuoti mano telefonu 2010 m. gegužės 15 d. anksti ryte.

Klonio gatvė, 6 val. ryto. Čia matyt aš paprašiau, kad ir mane „įamžintų“. Taip aš atrodžiau tą rytą šalto vėjo pašiauštais plaukais. Šalia manęs – geležinė statinė, o už nugaros stoviniuoja jaunimas, nes suolai po lietaus dar šlapi.

Senimas sėdi pavėsinėje. Ji pastatyta prie vartelių į Kedžių namus, iš jos gerai matyti, kas vyksta kieme ir kas įeina ar išeina pro vartelius.

Dar viena to ryto nuotrauka užfiksavo stoviniuojančius ir besišildančius prie statinėje degančio laužiuko žmones.

     

Raudonojoje palapinėje dar kažkas snaudžia.

Ta pati diena, 7.48, Klonio gatvė, Teleičių kaimas. Prie Venckų namo stovi kriminalinės policijos apsaugininkų automobilis (jie patys namo viduje), gatvele eina vilnietė Lidija. Tą rytą Birštone buvo švenčiama kurorto diena ir oro balionų fiesta buvo matoma ir iš Klonio gatvės.

2010 metų gegužės 16 diena buvo šilta ir saulėta. Gatvelėje susirinko daugiau žmonių. Beieškodamos, kur patogiau atsisėsti, sutūpėm ant Venckų namo laiptelių. Čia susipažinau su ponia Janina, dviem jos dukromis ir anūke. Aš per visą savo netrumpą gyvenimą nemačiau tiek nuostabių žmonių, kiek jų sutikau Klonio gatvėje 2010–2012 metais.

Sėdėdamos ant laiptelių pasigrožėjom, koks gražus Neringos Venckienės kiemas ir sodelis.

Besišnekėdamos ir besigėrėdamos gražiu kiemu, supratom, kad nors sėdime prie niekada nevarstomų durų ir (kaip vėliau sužinojau) prie langelio, už kurio namo viduje sėdėjo kriminalinės policijos apsaugininkai, esame privačioje teritorijoje, ir nors niekam netrukdome, mums nedera čia būti – juk mes tik stebėtojos. Palikome šitą gražią ir mielai kompanijai pasėdėti patogią vietą, susiradome vietą gatvėje, už kiemo vartų.

2010 m. gegužės 19-ąją sėdėdama pavėsinėje pamačiau, kad keletas žmonių įėjo į Klonio g. 4 kiemą (ten, kur baigiasi tujų gyvatvorė). Priėjusi pasakiau, kad ten privati teritorija, o mums galima stovėti ar sėdėti gatvėje, neperžengiant kiemo ribos. Vėliau dažnai tekdavo paprašyti neiti į kiemą slėptis už tujų nuo saulės. Bet rudenį ten atsirado vartai ir ši problema atkrito. Beje, šitoje nuotraukoje, centre, matomas šalia margakelnio einantis Vitalijus Keršis – vėliau jis tapo specialiuoju liudytoju ir kaltinamuoju absurdo byloje, teisme pasirodydavo su kauke ir dviem apsauginiais.

Jau neprisimenu, kuri iš mūsų pirma susirado vietą prie tvoros pavėsyje, bet sėdžiu aš greta nepažįstamos moters, ir kalba kažkodėl nesiriša. Sėdim tokios susimąsčiusios. Tik girdžiu ją tyliai sakant – lyg man, lyg sau: „Žiūrėjau žodynuose, bet niekur neradau žodžio „budulis“ reikšmės…“ Mane ir prajuokino, ir sužavėjo. Šalia manęs sėdi žmogus, kuris nežiūri „Radijo šou“! Aš panorau susipažinti su ta moterim, ir kad neužmirščiau to momento bandžiau, padaryti „asmenukę“ savo telefonu, deja, nepavyko.

Savo naują pažįstamą, Ireną Kirvelaitytę, aš nufotografavau iš toliau – Venckų namo fone. Pasikeitėme telefonų numeriais ir elektroninio pašto adresais, vakare aš nusiunčiau nuorodas apie „Radijo šou“, kad ji įsivaizduotų, su kokiu personažu mus lygina tam tikros pakraipos žiniasklaida.

Įsišnekėjome, sužinojau, kad mano naujoji bičiulė mėgsta lankyti tokius pačius renginius kaip aš, be to, dar yra ir turistų klubo narė. Apie išprususį žmogų sako „apsiskaitęs“, o Irena yra lietuvių kalbos specialistė, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose korektore. Irena kalba lėtai, bet tokia gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, malonu klausytis, ir jos požiūris į įvairius dalykus man labai įdomus. Tikiuosi, kad mums dar bus progos kartu apsilankyti koncertuose ir parodose, jei tik leis sveikata. Irena yra taisiusi kelis mano tekstus. Aš ir dabar prisimenu, kad taisyklinga sakyti „aklagatvis“, nors aš vis tiek rašau ir sakau „akligatvis“ – kaip „šaligatvis“. Ir dabar galvoju, kiek klaidų aš čia pridariau ir ką man pasakytų korektorė Irena?

2010 m. gegužės 18 d. 9 val. ryto. Aš kažkieno paprašiau, kad mane kartu nufotografuotų su Olga Girdauskiene.

Su Olga (mes ją vadinam Olyte) buvom pažįstamos ir anksčiau, iš matymo. Aš lankydavausi renginiuose bibliotekoje, kur ji dirbo, matydavomės parduotuvėse ar autobusų stotelėse, bet artimiau susipažinome, kai susitikome Klonio gatvėje, prie Girdauskų namų. Tą gegužę matydavomės kiekvieną dieną, susitikdavome ryte, kaip užfiksuota šioje nuotraukoje, ir vakare, kai Olga grįždavo iš darbo, nes Girdauskai gyvena kaip tik prieš Kedžius, kitoje gatvės pusėje. Kelis kartus pas Olgą gėriau arbatos. Man su ja labai įdomu bendrauti. Olytė kalba su akcentu, ir kaip žmonėms, kuriems kalba ne gimtoji, kartais pritrūksta žodžių kalbant įvairiomis buitinėmis temomis. Aš gerai moku rusų kalbą, bet tai iš kino, televizijos ar radijo išmokta kalba, todėl nežinau daugelio paprasčiausių buitinių daiktų pavadinimų.

Tad su Olga bendraujant tekdavo aptarinėti, kaip kas vadinasi rusiškai ir lietuviškai, ypač kokios retesnės daržovės ar prieskoniai, kai dalindavomės savo receptais. Olga labai atidi klausytoja. Kartą vieną žodį pavartojau netaisyklingai, ji tuoj mane perklausė, koks tai žodis, ką jis reiškia. Ketino pasižiūrėti žodyne. Man teko teisintis, kad žodyne tokio žodžio nėra. Ji sakė, kad žodyne visi žodžiai yra. Dabar nebeprisimenu, ką tokio pasakiau, bet jausmas, kad atidžiai klausomasi ir reikia stengtis nekalbėti sujauktai, liko. Vėliau išsišnekėjome, kad Olga yra ieškojusi ir žodžių „sysalas“ bei „pimpalas“ reikšmių: „pimpalą“ rado, o „sysalo“ ne. Aš paaiškinau, kad „sysalas“ vaikų sugalvotas žodis, todėl žodyne jo ir nėra.

Olga labai šiltas ir nuoširdus žmogus, kukli išsilavinusi moteris – žmonėms, neskiriantiems paprasto nuo prasto, to nesuprasti. Kartą, kai „dabojau“ vaikų katiną, pas mane užsuko Olga, tai katinas iškart ėmė glaustytis apie jos kojas, o aš pati jį prisipratinau tik per tris dienas…

Internete apie Olgą radau tokį tekstą:

„Olga Girdauskienė (gim. 1950 m.) mokytojų šeimoje, Irkutske. 1967 m. baigė vidurinę mokyklą. 1968–1972 m. studijavo Rytų Sibiro valstybiniame kultūros institute bibliotekininkystės fakultete. Studijas baigė raudonu diplomu ir buvo palikta ten dirbti bibliografijos dėstytoja. Nuo 1972 iki 1975 O. Girdauskienė dirbo tame pačiame institute dėstytoja bibliografijos katedroje. Klonio gatvės ragana vadinama moteris dėstė užsienio šalių bibliografijos teoriją. Po to įstojo ir baigė aspirantūrą Sankt-Peterburgo valstybiniame kultūros ir menų universitete. Doktorantūrą kaltinamoji numarintoje pedofilijos byloje baigė 1979 metais. Visa jaunystė prabėgo besimokant, rašant straipsnius, vedant konferencijas ir visa kita, ko reikėjo rašant disertaciją. Pabaigusi doktorantūrą, Olia Girdauskienė turėjo grįžti į Irkutską toliau dėstytojauti.

„Deja, gyvenimas padiktavo kitaip – aš, kaip „dekabristė“, nusekiau paskui savo vyrą, į Lietuvą. Mano vyras tuomet irgi baigė mokslą ir pagal paskyrimą turėjo grįžti savo gimtinėn. Štai kaip aš atsidūriau Pribaltikoje“, – maloniai šypsodamasi per interviu kalbėjo moteris. Taip atsitiko, kad aš dirbau nuo 1979 m. iki 2010 m. liepos vidurio Kauno apskrities bibliotekoje vyr. bibliografe, Tarpbibliotekinio ir Tarptautinio bibliotekinio abonemento vadove iki 2011 m. ir trumpam dėstytojavau Vilniaus universiteto Kauno skyriuje. Mokslo metu įsigijau puikius kolegas iš Kauno: mokslo daktarę Juliją Čepytę ir profesorių Osvaldą Janonį, doktorantę iš Latvijos Intą Sallinen. Užauginau sūnus, tapau močiute…“

Tada aš mažai fotografavau ir dabar to gailiuosi, kai žiūriu, kad iš tos mano Nokia su 2 MP išėjo visai geros nuotraukos. Aplinkui atsirado tiek daug filmavimo ir fotografavimo technikos ir tiek daug filmuojančių bei fotografuojančių, o ir internetinė kamera rodė visą Klonio gatvę, dar ir kriminalinės policijos stebėjimo kameros viską fiksavo – kad išsitraukti fotografavimui dar ir savo telefoniuką, pasidarė lyg ir nepatogu…

Su Rimantu Radišausku susipažinau irgi pirmomis buvimo Klonio gatvėje dienomis. Ir su daugeliu kitų nuostabių žmonių.

Štai šitas siužetas, nufilmuotas 2010 metų gegužės 19-osios vidurdienį, yra labai informatyvus. Čia gali pajusti visą tuo meto atmosferą, ar pasijusti vėl ten esant:

„Pagūglinus“ galima rasti ir daugiau to meto iliustracijų – verta dar kartą pasižiūrėti, kol jos dėl trečiųjų asmenų skundo ir autorinių teisių dar nepašalintos iš youtube:

 

Po savaitės – 2010 m. gegužės 21 d. – aukštesnis teismas panaikino teisėjo B. Varsackio nutartį dėl skubaus Deimantės Kedytės perdavimo Laimutei Stankūnaitei.

Bus daugiau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Irena       2019-10-12 9:58

Labai nuoširdus ir įdomus aprašymas.

>kelintai valandai       2016-05-16 20:32

tau nevyks, - issitrauk agurka is stiklainio ir nusisaudamas pasidaryk zalia revoliucija namie.

Violeta       2016-05-16 18:18

Rytoj (kaip ir kievieno mėnesio 17-ą dieną) 12 val aš būsiu Daukanto aikštėje. Per ketverius metus nebuvau nuvažiavusi į Vilnių du kartus, nes sirgau. O į Klonio gatvę eisiu ryte , 8 val, kaip per kiekvienas šturmo metines.

Kelintą valandą       2016-05-16 17:17

rytoj vyks violetinė revoliucija?

:-(       2016-05-16 16:27

Kvietimas yra Lietuvos Saraso puslapyje.

pensininkas       2016-05-16 15:25

Rytoj gegužės 17 d. sukaks 4 metai nuo smurto Garliavoje. Jau traukiamės ir baigiame pamiršti? Kodėl nėra pakvietimo ateiti į Daukanto aikštę ir reikalauti Tie-SOS?

Skelbimas       2016-05-16 15:00
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Nuo ko slaptosi Venckienė       2016-05-16 13:55

O kaip tu manai kas būtų buvę jei būtų likusi? Ar susimastei?
Gyveno žmogus be vargo, turėjo darbą, namus, šeimą ir sugalvojo “šaiką” patvorinių suburt ir pedofiliją pažaižt ............ O toliau palieku tamstai pamastyt

Įdomu       2016-05-16 5:31

Nuo ko slapstosi Venckienė?

skaičiau       2016-05-15 18:29

ne vieną komentarą,matė ponią mamytę anglijoje -deja be dukrelės…...manau tikrai ,kad nesuklydo,kalba ,kad mergaitė ,vilniuje…...VARKŠE MAMYTĖ,MATYT ANGLIJOJE NETURI DARBO,KAD PRAŠĖ PINIGĖLIŲ......aš isitikinusi,kad viskas ankščiau ar vėliau išaiškės….tik gaila senelių mergaitės,taip niekinamų....gaila ,kad nėra BK straipsnio už žmo0gaus žeminimą..........net rašė ,kad prieš kokius 5 metus ,tokioje mafijinėje valstybėje,kaip Įtalija,pasodino apie 30 teisėjų.......GAILA,KAD LIETUVAI IKI DEMOKRATIJOS ,KAIP IKI MĖNULIO….balsuokit už buvusius,ir btegul tvarkosi valstybėje,kaip namuose….....SIAUBIUNGAI NUSIBODO GYVENTI STAGNACIJOJE,BE JOKIŲ PASIKEITIMŲ,KAIP PRIE BREŽNEVO…

skaitykit Laisvą Laikraštį       2016-05-15 4:52

Kaip kyšininkas E.Masiulis bandė uždaryti “Drąsos kelią”

Ar "gerbiamas" vagis Masiulis       2016-05-15 3:58

išduos savo “gerbiamus” brolius (vagius) Masiulius?

Ryt'as       2016-05-14 21:29

Ačiū , Violeta , už prisiminimus . Vienas iš masiulių turi dar keturias dienas būti nepaskandintam pavasarinėje balutėje , nors į tą kelionę jį pasiruošęs palydėti vienas toks jau pasižymėjęs remigijus. Yra labai daug interesantų , kad eligijus nepradėtų pasakoti , ką jis iš tikrųjų žino. Beje , antrasis masiulis nuo pirmojo skiriasi nebent akiniais.

Mukaburis       2016-05-14 21:24

Sužinojęs, kad teisėjas Bronius Varsackis bus vertinamas teisėjų veiklos vertinimo komisijos jam pretenduojant į tris aukštesnes vietas, pilietis Mukaburis surašė komisijai tokį informacinį laišką. (Galiausiai B. Varsackis negavo jokios aukštesnės kėdės ir vykdo teisingumą žemiausios pakopos teisme).
Nuo:  *** (***@outlook.com)
Išsiųsta:  2015 m. lapkričio 16 d. 13:44:46
Kam:  .(JavaScript must be enabled to view this email address) (.(JavaScript must be enabled to view this email address))
Gerbiami komisijos nariai,
Lapkričio 17 d. 11.20 val. Jūs vertinsite Broniaus Varsackio veiklą, jam pareiškus ketinimą būti paaukštintu į Vilniaus m. apygardos teismą.  Be to, B. Varsackis pretenduoja dar į dvi kitas aukštesnes vietas.
Atkreipiu Komisijos dėmesį į tai, kad tokio žmogaus veiklos teigiamas įvertinimas ir juo grindžiamas pakėlimas pareigose neprisidėtų prie visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimo.
Jūsų nuolankiam tarnui teko dalyvauti keliuose B. Varsackio nagrinėtos dailininko Rimanto Radišausko bylos teismo posėdžiuose. Galiu tik patvirtinti vienos posėdžio dalyvės žodžius: “R. Radišauskas jį šalino, bet B. Varsackis pasitarė su savimi ir visai nenusišalino. Per posėdžius žiovavo ir net neklausė, ką žmonės kalba. Visa savo povyza demonstravo savo galią.”
Iš savo pusės pridurčiau, kad šiam teisėjui nerūpi net atrodyti nepriklausomu, nekalbant jau apie buvimą tokiu. Daro įspūdį žmogaus, pribloškiančiai ramiai įvykdysiančio bet kokią užduotį. Kalbu apie elgesį teismo metu, o ne informacijos apie save pateikimą. Čia jis tikrai stengiasi atrodyti nešališku ir nepateikia duomenų apie savo ryšius su rezonansinių bylų figūrantais, e.g. advokatu G. Černiausku. Pvz., savo biografijoje B. Varsackis inter alia rašo: “1999-04-2000-09 Advokato P. Jegorovo kontora, advokato padėjėjas”. O štai advokatas P. Jegorovas savo biografijoje yra tikslesnis. Nurodo, kad minėtu laikotarpiu jis (P.Jegorovas) buvo “Advokatų P. Jegorovo ir G. Černiausko kontoros” seniūnas.
Gana komiška situacija, kai teisėjas “nešališkai” ramia veido išraiška teisia žmogų iš esmės už jo, teisėjo, veiksmų padarinius. Nei jam, nei teisiamiesiems jokia paslaptis, kad pilietiškų žmonių mobilizaciją teisėjas pats ir sukūrė savo ankstesniu garsiuoju sprendimu skubiai perduoti nukentėjusiąją mažametę asmeniui, prieš kurį ji davė parodymus baudžiamojoje byloje. Nešališkumo prasme visai nesvarbu, kad šiuo atveju buvo vykdomas jo kolegos V. Kondratjevo analogiškas sprendimas įsikišti į baudžiamosios bylos sprendimą, sudarant prielaidas pašalinti iš proceso asmenis, galinčius realiai, o ne formaliai, ginti vaiko interesus. 
Apie B. Varsackio kompetenciją ir nešališkumą liudija keli epizodai iš R. Radišausko bylos. Dailininkas baigiamojoje kalboje sako:
“Teisėjas nežino teisminės praktikos ir administracinio proceso, kad nutartis dėl pratęsto administracinės nuobaudos skyrimo termino nėra skundžiama ir tuo klaidino mane (...) Aukštesnės instancijos teismas panaikino teisėjo Broniaus Varsackio 2013 m. birželio 6 d. nutartį  kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
2013 m. rugpjūčio 7 d. man pareiškus nepasitikėjimą teisėju ir Kauno apylinkės teismu, teisėjas Bronius Varsackis perdavė klausimą spręsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr.A2.11-4513-825/2013 pasirašytas Kauno apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio patvirtina, kad teisėjas vėl klysta, bei nežino kokia yra nušalinimo sprendimo procedūra, kuriuo kodeksu teisėjas turi vadovautis nagrinėjant administracinę bylą.
Šie aukščiau nurodyti argumentai nėra mano paties subjektyvi nuomonė, bet to paties teismo oficialus patvirtinimas, taip pat aukštesnės instancijos teismo oficialus dokumentas. Kyla klausimas, kiek galima klaidų  daryti teisėjui, ką turi manyti proceso šalis, kai procesinių dokumentų pripažinimas nepagrįstais ir neteisėtais dėl esminių proceso nuostatų neišmanymo vertinamas pačioje teismų organizacijoje?”
Siūlau gerbiamai komisijai susipažinti su Rimanto Radišausko kūriniu “Justicija”, kurį įkvėpė B. Varsackio organizuotas teismo procesas. Esu įsitikinęs, kad, vertindama šio teisėjo darbą, komisija iš šio paveikslo pasisems žymiai daugiau naudingų minčių, nei iš įvairių statistikų (čia taip pat galite rasti kitos naudingos informacijos):

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/dailininkas-rimantas-radisauskas-liudija-teisetvarkos-geda-ir-kviecia-i-ple
Įtariamieji. Rimantas Radišauskas: jie vietoj žvaigždžių užsidėjo vytis
Mūsų teisėsauga yra okupacinių-tarybinių laikų, nors ir vadinama lietuviška.
https://www.youtube.com/watch?v=c3BcNU8CGM4

Pagarbiai,
***

Ryt'as       2016-05-14 21:18

Ačiū , Violeta , už prisiminimus . Vienas iš masiulių turi dar keturias dienas būti nepaskandintam pavasarinėje balutėje , nors į tą

Liberalų Sąjūdis niūriai       2016-05-14 21:02

rėmė mergaitės išdavimą.Dabar išduoti jie.

Atrodo,kaip       2016-05-14 21:00

vakar.

45° 09′ 37″ N 4° 50′ 16″ E       2016-05-14 20:51

Ponsas - pagal vieną legendą, suvokęs, kad atidavė mirčiai nekaltą žmogų Jėzų Nazarietį, Poncijus Pilotas šioje vietovėje šalia Agripos kelio savo rankomis save pasismaugė ir nušoko iš bokšto į Rono upę. Ar teisėjas Bronius Varsackis kartais nesusimąsto, kad galbūt atidavė mergaitę į budelių rankas?

Tomas       2016-05-14 18:54

Apie masinį įrašų, susijusių su Garliavos įvykiais, naikinimą. 
Štai ir šitas išimtas iš Jutūbės.
https://www.youtube.com/watch?v=-JsmJGQA6WY
Čia vienoje vietoj rinktinė publika, švytinti iš laimės: Kuodytė, šimašius, Ūso pusbrolis, Kuprevičius po 2013 m. balandžio 9 d. Juodojo antradienio.
Matyt, išimta norint apsaugoti žiūrovą nuo niūrių minčių apie šėtono galią.

Violeta       2016-05-14 14:14

Aš dar norėjau pasakyti, kad mus pravardžiavo ir valkatomis. Tačiau, dauguma tada mano sutiktų žmonių - nuosavų namų savininkai. Kaip galima valkatomis vadinti žmones, gyvenančius savo pačių pasistatytuose namuose? Garliavoje apie 60 % gyventojų tremtiniai ir tremtinių palikuonys. Prisimenu vaikystėje mokykloje į klasės žurnalus mokytoja užrašydavo mokinio gimimo vietą. Mano amžiaus tokių, kurie būtų gimę Lietuvoje, buvo mažuma.

Violeta       2016-05-14 12:57

Todėl mes “patvoriniai”, t.y. patvoriniai kabutėse.

Violeta       2016-05-14 12:54

Aš manau, kad žodis “patvoriniai” charakterizuoja ne mus, o tuos , kurie mus taip pravardžiuoja. Kuo reikia būti, kad tokius žmones išvadintum patvoriniais? Ar jūs tikit tokių žmonių objektyvumu ir sąžiningumu?

Violeta       2016-05-14 12:33

Mus pavadino patvoriniais norėdami paniekinti. Bet aš kartą į pakištą man mikrofoną pasakiau (tai buvo Klonio gatvėje), kad būti patvoriniu nieko bloga, nes mes buvom patvoriniais sausio 13 prie Vilniaus bokšto, ir kaip tvora aplink Aukščiausiąją Tarybą. Aš Klonio gatvėje sutikau tuos pačius žmones, kurie buvo Vilniuje ir tuos,kurie kaip tvora stovėjo aplink Juragių bokštą. Juk garliaviškiai, kurie tą naktį iš sausio 12 į sausio 13 nebuvo Vilniuje, visi iki vieno budėjo prie Juragių bokšto.
Ar kas nors pagavo mano mintį, ar tiesiog pagalvojo taip paraleliai, tačiau vis dėl to svarbiau , kas mes tokie esam iš tikrųjų, o ne kaip mus pavadino?

Labai       2016-05-14 12:09

idomu matyti nematytas nuotraukas , skaityti aprasymus is Vencku namu ir matyti tautos buvima , kur labiausiai ir reikejo buti tautos zmonems. Is nuotrauku nematyti , kad kas patvoriuose voliuotusi ar gertu turedami butelius rankose.  Tai , kas pirmasis parase ar pasake ant tu zmoniu , kad jie patvoriniai?. Ar tas pavadinimas primestas ten buvusiems kulturingiems ,issilavinusiems zmonems , jautriems kitu skausmui zmonems yra teisingas?

pastebejimas       2016-05-14 9:19

Klonio gatveje rinkosi sviesiausi Lietuvos zmones- tie, kurie neabejingi vaiko skausmui, neteisybei, melui, tie, kuriems nevistiek, kokioje Lietuvoje gyvensime mes ir musu vaikai.
Mano didziule pagarba jums, eiliniai Lietuvos sviesuoliai!

P.S. Ir didziule panieka jums, valdziagyviai, pridenge tuos, kurie issityciojo is Vaikystes ir is jos gyneju.

Violeta Stasiui       2016-05-14 7:50

Galbūt Jūs kalbat apie laikotarpį tarp 2012 03 23 iki 2012 05 17? Tarp dviejų šturmų? Kai du policijos ekipažai besikeisdami kas 6 valandos budėjo Artojų ir Sodžiaus gatvėse?

Violeta Stasiui       2016-05-14 7:45

Aš pasakoju apie tai, ką mačiau pati. Vėliau apsaugininkai persikėlė į baltą namelį kieme (matoma ankstesnio pasakojimo nuotraukose) ir mes matydavom, kaip keisdavosi jų pamainos.

Stasys       2016-05-14 7:12

Tarp kitko, - girdėjau, kad saugojo ne vien tik kriminalinės policijos darbuotojai. Kažin kodėl ?

"patvorinis" iš JAV       2016-05-14 2:38

Ačiū, buvo įdomu paskaityti apie Klonį ir pamatyti anksčiau nematytas nuotraukas ir filmuotą medžiagą.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Skelbimas       2016-05-16 15:00

Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.