Naujienos

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 19 d. 0:32

5     

    

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

2017 m. kovo 9 d. vilniečiai įteikė atvirą laišką Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, kuriame siūloma netvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos parengto Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano.

Iniciatyvai pritarė Lietuvos arboristikos centras, Lietuvių etninės kultūros draugija, susivienijimas Žali.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės aplinkos ir energetikos komisijos pakomisė, nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas D. Razauskas, įvairių sričių specialistai, studentai, Vilniaus miesto gyventojai.

Laiško su priedais kopijos įteiktos R. Karbauskiui, E. Jovaišai, K. Mažeikai, L. Ruokytei-Jonsson, K. Navickui, D. Varnaitei.

Rezervato direkcija 2016 m. sausio 4 d. savo interneto svetainėje pranešė, kad prasideda minėtojo plano viešinimo etapas ir visuomenei suteikiama 11 dienų su tuo susipažinti bei pateikti pasiūlymų. Plano aiškinamasis raštas – 53 puslapių administraciniu stiliumi parašytas tekstas. Planas šiuo metu pateiktas tvirtinti Vyriausybei: tai reiškia, kad pasiekta paskutinė stadija prieš imantis jį įgyvendinti.

Laiško Ministrui Pirmininkui iniciatoriai Deivydas Jonelis ir Asta Kasperavičienė teigia, kad rengiant nacionalinės svarbos objekto pertvarkos planą nebuvo atsižvelgta į viešąjį interesą. Vilniaus miesto gyventojai realiai negalėjo laiku sužinoti apie skirtąsias 11 dienų pateikti pasiūlymams, nes apie tai paskelbta tik labai siauroje informacinėje erdvėje – direkcijos interneto svetainėje. Net jeigu informacija būtų stebuklingu būdu surasta, jos iškoduoti, išanalizuoti, perprasti ir sugalvoti pasiūlymus dirbančiam žmogui per 11 dienų nebūtų įmanoma, turint omenyje tai, kad aiškinamasis raštas parašytas aptakiai, daugelyje vietų pateikiami vieni kitiems prieštaraujantys teiginiai, taip paliekant skaitytoją nežinioje – kaip ir kodėl ketinama pakeisti Vilniaus miestovaizdį. Visuomenė negalėjo sudalyvauti nė viešame plano svarstyme, nes jo tiesiog nebuvo. Dėl to laiško iniciatoriams kyla pagrįstas klausimas: kodėl vykdant tokio masto pertvarkas direkcijos atstovams visiškai nerūpi miesto gyventojų poreikiai ir nuomonė?

Laiške teigiama, kad vietovė nėra tinkamai ištirta, planas pagrįstas hipotetiniais teiginiais, to neslepiant ir nepateikiant argumentų, kuo ši pertvarka būtų naudinga Vilniaus miesto gyventojams. Pabrėžiama, kad Kalnų parko teritorijoje esanti natūrali gamta su nykstančiomis gyvūnų ir augalų rūšimis – tai didelis ekologinis turtas, kokį turėti siekiama daugelyje urbanizuotų Europos miestų, tačiau plane numatyti želdinių kirtimo, kabančių takų tiesimo ir kiti darbai, siekiant „išryškinti gynybinę pilių sistemą“ bei padidinti atraktyvumą, gali sudarkyti šį turtą, ir dėl to Vilniaus veidas prarastų savo identitetą, taptų nebepatrauklus nei gyventojams, nei miesto svečiams. Teigiama, kad želdynai saugo šlaitus nuo erozijos, o žaliuojančios kalvos yra ir puiki, miesto plaučių funkciją atliekanti, gamtovaizdžio atsvara urbanizuotai miesto daliai su pastatais iš stiklo ir betono. Nepaisant to, parko teritorijoje galima pastebėti, kad kasmet nežinia kodėl vis labiau retinami sveiki medžiai. Taip elgtasi ir su Gedimino kalnu: iš pradžių retinta, o vėliau nuskusta plikai.

Laiško autorių nuomone, toks skubotas siekis įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas vengiant viešumo sukeltų dar didesnį visuomenės nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdančiosiomis Lietuvos Respublikos institucijomis. Siekiant to išvengti ir išsaugoti rezervato teritorijoje esančias įvairaus pobūdžio vertybes, laiške siūloma vietovę pirmiausia rūpestingai ištirti ir tik tada, pasitelkus įvairių sričių specialistus, formuoti rezervato teritorijos pertvarkymo viziją, užtikrinant realias galimybes visuomenei dalyvauti šiame procese: skirti pakankamai laiko išsakyti savo pasiūlymus, pastabas, idėjas, pamatyti plano maketus bei kitą vaizdinę medžiagą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalo versija       2017-03-21 2:23

Dar toks momentėlis. Kaune labai gražiai sutvarkyti parkai ir augmenija Santakoje, Nemuno ir Neries pakrantėse. Pasekmė: viskas gražu ir atdara, net medelio nerasi už kurio galėtum pasislėpęs nusišlapinti, viskas kiaurai matoma!
Staiga man, vaikystę praleidusiam imperinio Sanktpeterburgo griuvėsiuose, šovė galvon įdomi paralelė: vienu metu ten masiškai imta šalinti net istorinę meninę vertę turėjusias metalines sodų aptvaras. Juk už jų irgi galima pasislėpti, tik kitu atveju: masiniams neramumams kilus, tai būtų buvusi gera kliūtis malšintojams.
Įsivaizduokime dabar parkus, iš kurių negeri dėdės galėtų patogiai šaudyti į gerąją policiją, kaip jums atrodo? Ir dar miesto centre! Ar Gedimino kalno nuplikinimas bei tolesni projektai tik nebus skirti panašiems negeriems įvykiams užbėgti už akių?

hamer       2017-03-19 12:55

Puiki vietelė. Daug stiklainių tilps.

jie       2017-03-19 10:01

nori užsitarnauti ....

jie       2017-03-19 10:00

nori padaryti tą patį, ką padarė su Gedimino kalnu

tie šėtonai       2017-03-19 9:58

nori padaryti tą patį, ką padarė su Gedimino kalnu. Prakeikti šėtonai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.