Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vilniaus forumas palaiko Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 10 d. 15:24

1     

    

Vilniaus forumas palaiko Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą

Pernai gruodį Seimas inicijavo įstatymo projektą  (XIIIP-1475) dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo. Jame numatyta, kad ši aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Seimo narių įsitikinimu, projekte Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir jų atminimo įamžinimą.

Tokia Seimo narių iniciatyva iš esmės paneigė Kultūros ministerijos ir ŠMC surengto abejotino skaidrumo konkurso rezultatus. Todėl į tai netruko sureaguoti dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir istorikė Mingailė Jurkutė, surengusios   akademinės bendruomenės narių parašų rinkimą akciją – jos kvietė nesutikti su Seimo įstatymo projektu, kuris, jų nuomone,  ignoruoja ekspertų darbą bei išvadas.

Tačiau G.Jankevičiūtės ir M. Jurkutės iniciatyvai nepritarė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) ir Lietuvos kultūros kongreso taryba (LKKT), gruodžio 20 d. pareiškimu pritardami Seimo iniciatyvai prisiimti atsakomybę už reprezentacinės aikštės likimą.  LŽTKC ir LLKT nurodė, kad Seimo nariai yra demokratiškai išrinkti atstovai,  o Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ekspertų kompetencija bei surengto konkurso teisėtumas visuomenei kelia labai rimtas abejones. Visuomenininkų nuomone, ne ekspertai, o tauta ir jos išrinkti atstovai priima galutinį sprendimą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo, kitaip tariant, ne Kultūros ministerijos paskirta Šiuolaikinio meno centro ekspertų grupė gali nurodyti Seimui ir Vyriausybei, kokia turi būti valstybės sostinės pagrindinės aikštės paskirtis ir memorialiniai akcentai. Tokį valstybinės svarbos klausimą gali spręsti tik Seimas ir Vyriausybės sudaryta kompetentinga komisija, kartu su pilietinių organizacijų, kultūros ir akademinės bendruomenės atstovais, iškaitant menininkus, istorikus ir politologus.

Šiai nuomonei per pasitarimą pritarė ir Vilniaus forumas (VF). Sausio 10 d. pareiškimu, adresuotu valstybės vadovams, Seimo frakcijoms bei sostinės merui, Vilniaus forumas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausia valstybės politinė institucija, išreiškianti suverenią Tautos valią. VF palaiko Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti valstybinį-reprezentacinį Vilniaus Lukiškių aikštės statusą ir apibrėžti pamatines jos politinio ir meninio įprasminimo gaires. Kartu nurodo, kad Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės, taip pat Šiuolaikinio meno centro ir privačių asmenų bei jų grupių veiksmai ir iniciatyvos, kuriais siekiama sutrukdyti sostinėje suformuoti valstybę reprezentuojančią aikštę, yra sovietmečiu vykdytos Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politikos tęsimas naujais būdais ir formomis, kurie turi būti vertinami kaip nesąmoningas arba tyčinis mėginimas paneigti arba sumenkinti pačią Lietuvos valstybingumo idėją.

Tokie veiksmai ir iniciatyvos, VF nuomone, objektyviai prieštarauja milžiniškų aukų kaina laisvę ir nepriklausomybę susigrąžinusios šalies geopolitiniams ir nacionalinio saugumo interesams ir todėl turi būti laikomi antivalstybinės ideologinės ir politinės ardomosios veiklos apraiškomis.

* * *

Skelbiame ir visą Vilniaus forumo pareiškimo tekstą.

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrui pirmininkui
Vilniaus miesto savivaldybės merui

 

VILNIAUS FORUMO PAREIŠKIMAS=“woo-image thumbnail” />

2018 m. sausio 10 d.

Vilniuje, kaip ir kitų nepriklausomų ir savo laisvę bei kovų už ją atmintį branginančių šalių sostinėse, turi būti reprezentacinė valstybės aikštė su valingai ir meniškai valstybingumą teigiančia simbolika ir kovos už laisvę tradicijas primenančiais memorialiniais akcentais.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra aukščiausia valstybės politinė institucija, išreiškianti suverenią Tautos valią, palaikome Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti valstybinį-reprezentacinį Vilniaus Lukiškių aikštės statusą ir apibrėžti pamatines jos politinio ir meninio įprasminimo gaires.

Pritariame Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro ir Lietuvos kultūros kongreso 2017 metų gruodžio 20 d. pareiškimui „Dėl grupės asmenų iniciatyvos stabdyti LR Seimo sprendimą, susijusį su Lukiškių aikšte“ (pridedama).

Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės, taip pat Šiuolaikinio meno centro ir privačių asmenų bei jų grupių veiksmai ir iniciatyvos, kuriais siekiama sutrukdyti sostinėje suformuoti valstybę reprezentuojančią aikštę, yra sovietmečiu vykdytos Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politikos tęsimas naujais būdais ir formomis. Jie turi būti vertinami kaip nesąmoningas arba tyčinis mėginimas paneigti arba sumenkinti pačią Lietuvos valstybingumo idėją.

Šie veiksmai ir iniciatyvos objektyviai prieštarauja milžiniškų aukų kaina laisvę ir nepriklausomybę susigrąžinusios šalies geopolitiniams ir nacionalinio saugumo interesams ir todėl turi būti laikomi antivalstybinės ideologinės ir politinės ardomosios veiklos apraiškomis.

VF organizacinė grupė

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Cha       2018-01-11 12:47

Ka toks Vilniaus liberastas ar siuolaikiniai kultirurininkai gali daugiau pasiulyti? Nebent pimpaliniu paminklu pristatyti, nes toje aiksteje pasibaigia py- rastu eitines su pasivoliojimais ant zoles.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.