Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui artėjant.  Vilniaus forumas: neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 24 d. 18:30

0     

    

Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui artėjant.   Vilniaus forumas: neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas

Supažindiname su Vilniaus Forumo kreipimusi dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo.

Lietuvos Respublikos Prezidentei,                                 
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui,
Vilniaus miesto Merui

KREIPIMASIS

 

Dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus
ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo


2018 balandžio 18 d.


APIE SUSIKLOSČIUSIĄ SITUACIJĄ

Mes, įvairių sričių profesionalai, prisiimdami atsakomybę ir turėdami omenyje artėjantį mūsų sostinės jubiliejų 2023 metais, tikimės tinkamo Lukiškių aikštės sutvarkymo. Taip būtų išspręsta gėdinga aikštės pertvarkymo situacija ir šventinė dovana Lietuvai. Iki jubiliejaus liko nepilni penkeri metai. Turėdami karčią dvidešimties metų nesėkmių patirtį manome, kad tai pakankamas laikas šiems darbams pasiruošti, juos atlikti ir taip ištrinti mums visiems tekusią DĖMĘ.

Sąmoningai atmetus vis dar galiojančio 1999 m. vasario 11 d. Nr. VIII-1070 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, visi konkursai ir atlikti darbai buvo nesėkmingi. Teigiame, kad šiuo metu Lukiškių aikštė esmingai SUDARKYTA, bet LAISVA. Laisva dėl neaiškios aikštės idėjos, nepatvirtintų pertvarkos projektų, nevykusių konkursų ir nekompetentingų  valdininkų savivalės. Tačiau šešėlis dėl nesėkmės krinta ne tik jiems.

Išeities tašku laikome architektų A. ir V. Nasvyčių paruoštą 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lukiškių aikštės funkcijų“. Dėl šios priežasties norime savo veikla ir kompetencijomis prisidėti prie tinkamo Lukiškių aikštės pertvarkymo į Pagrindinę Reprezentacinę Valstybės aikštę. Kviečiame profesionalus, pritariančius minėto dokumento nuostatoms, prisidėti.

Imant Valstybės herbo įvaizdį kaip pagrindinį simbolį formuojamai Valstybės aikštei, turime pripažinti, kad visos buvusios nesėkmių priežastys buvo dėl nepakankamo domėjimosi Valstybės herbo simbolika ir pačia heraldika. Pati problema nebuvo išsamiai aptarta istorikų, architektų ir skulptorių. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kuriant valstybės reprezentacinės aikštės ansamblį svarbus ir jo sakralumo aspektas.


IKI VILNIAUS 700 METŲ JUBILIEJAUS LIKO NEPILNI 5 METAI

Tai pakankamai realus laiko tarpas tinkamai sutvarkyti būsimą reprezentacinę Valstybės aikštę.

Norint tai padaryti matome tokius tolesnius radikalius žingsnius:

1. Pripažinti pirmuoju ir esminiu 1999 metų Aukščiausios tarybos nutarimą dėl Lukiškių aikštės pertvarkos į Pagrindinę Reprezentacinę Valstybės aikštę.  Šis nutarimas yra neatšauktas ir vienintelis tiksliausiai apibrėžiantis aikštės idėją ir funkcijas. Jame pagrindinis dėmesys teikiamas architektūriniam aikštės ANSAMBLIO sprendimui.

2. Formuojamai Pagrindinei ir Reprezentacinei Valstybės aikštei suteikti NACIONALINĖS REIKŠMĖS statusą. Įvardinti aikštės ansamblį nuo Tauro kalno iki apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios su sudedamosiomis dalimis: paties architektūrinio ansamblio su vertikalia Valstybės simbolika, skulptūriniais akcentais ir želdiniais, memorialo visiems žuvusiems už Lietuvą su amžinąja ugnimi ir jau esamomis aikštėje relikvijomis, tame tarpe –  aikštėje nužudytų 1863 metų sukilimo vadams. Būtų prasminga numatyti garbės sargybinių postų vietas ir garbės sargybos kuopos ceremonialą.

3. Atmesti kaip netinkančius ir pripažinti negaliojančiais visus po 1999 metų Aukščiausios Tarybos nutarimo vykusių konkursų rezultatus ir po to priimtus aikštės pertvarkos dokumentus, tame tarpe – ir Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro konkursą.  Pripažinti šį Kultūros ministerijos ir ŠMC tarnautojų ir visų kviestų  žiuri komisijos narių veiksmus vykdžius savo asmeninius sumetimus, bet ne tautos lūkesčius atspindintį projektą.

4. Būtina atstatyti istorinę urbanistinę aikštės struktūrą ir pripažinti visus per 20 metų vykusius veiksmus pertvarkant aikštę kaip NESĖKMĘ.

5. Paruošti ir suderinti su aukščiausiais Valstybės vadovais naujo konkurso nuostatas. Konkurso keliu parengti koncepciją, apsvarstyti specialistų komisijoje ir tik tada pradėti architektūrinius ir skulptūrinius sprendimus. Projektavimas nuo pat pradžių turi būti kompleksiškas.

6. Kviesti Lietuvos Respublikos PREZIDENTĘ būti aikštės pertvarkos į Pagrindinę reprezentacinę Valstybės aikštę globėja ir prašyti savo įsakymu sudaryti profesionalią veiksmų koordinavimo ir žiuri komisiją.

7. Skelbti NAUJĄ ARCHITEKTŪRINĮ-IDĖJINĮ KONKURSĄ pagrindiniam reprezentaciniam Valstybės aikštės ansamblio projektui sukurti, įvardijant privalomus tokiai aikštei aspektus ir objektus bei ašinę aikštės kompoziciją įvardintus antrame punkte.

8. Turint omenyje šio objekto NACIONALINĘ reikšmę numatyti konkursus laimėjusiems specialias tobulinimo galimybes, esant reikalui numatyti galimybę skirtingų autorių kolektyvų projektų ar jų dalių jungimą, ar bendrą tolesnį tobulinimą.

Mes, žemiau pasirašę, tikimės Valstybės vadovų ir kolegų supratimo ir palaikymo, kad būtume verti Lietuvos ir mūsų sostinės Vilniaus.

Parašai:
Bronius Leonavičius, dailininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
Aušra Jasiukevičiūtė, skulptorė, LDS skulptūros sekcijos pirmininkė
Algis Vyšniūnas, architektas, apdovanotas Menų Akademijos aukso medaliu
Vytautas Rubavičius, filosofas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas
Arvydas Gelžinis, istorikas
Arvydas Každailis, dailininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Vytautas Juozapaitis, muzikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ričardas Krištapavičius, architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Arvydas Anušauskas, istorikas
Birutė Valionytė, Seimo Signatarų klubo prezidentė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.