Birželio 7 dieną, trečiadienį, 17.45 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) įvyksiančioje „Vilniaus forumo“ organizuojamojoje konferencijoje „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“ pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus.
Žlungant pasaulinei komunizmo sistemai Sąjūdis radosi kaip savaveiksmė Tautos politinės saviorganizacijos forma. Okupuotos Lietuvos nomenklatūrinei administracijai nuolankiai vykdant žlungančios Sovietų Sąjungos vadovybės nurodymus, Sąjūdžio gimimas leido šalies visuomenei išvengti pavojaus virsti atomizuota, susiskaidžiusia, dezorientuota ir demoralizuota individų mase. Iš visuomenės apačios kilęs judėjimas sugebėjo sutelkti bendrąją Tautos politinę valią ir įgyvendinti egzistencinį to meto Lietuvos poreikį – atkurti nepriklausomą valstybę.
Mūsų dienomis Lietuvai vėl iškilo egzistenciniai ir dvejopi – vidaus bei išorės – iššūkiai. Atkurtoje Lietuvos valstybėje sukerojusio neteisingumo ir kitų šalies vidaus gyvenimo piktžaizdžių paskatinta masinė emigracija kelia tiesioginį pavojų fiziniam tautos išlikimui. Globali neoliberalizmo ideologija grįstos tarptautinės tvarkos griūtis ir struktūrinė Europos Sąjungos krizė kelia Lietuvai vis didėjančias geopolitines ir saugumo grėsmes. Nenoras ir negebėjimas laiku ir tinkamai atsakyti į šiuos iššūkius gali tapti dar viena ir, labai tikėtina, galutine politine bei istorine lietuvių tautos ir valstybės katastrofa.
Tačiau šalies valdantysis sluoksnis, kaip ir jo sovietiniai nomenklatūriniai pirmtakai, vidaus politikoje nesiima jokių priemonių visuomenės susiskaldymui mažinti augančių grėsmių akivaizdoje, o užsienio ir saugumo politikos srityje vengia savarankiškesnių sprendimų, galinčių sustiprinti valstybės nepriklausomybę ir laiduoti jos išlikimą dabartinės geopolitinės sumaišties ir netikrumo sąlygomis.
Organizuojamos konferencijos tikslas – apmąstyti Sąjūdžio patirtį ir pamokas XXI a. Lietuvai iškylančių egzistencinių klausimų kontekste. Joje bus keliamas klausimas, ar šių dienų Lietuvos visuomenė ir toliau gali kliautis tik šalies valdžia, ar vis dėlto privalo ir yra pajėgi dar kartą imtis iniciatyvos ir savarankiškai burtis į gebantį prisiimti atsakomybę už Tautos ir valstybės likimą „Lietuvos forumą“?
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Rodomos pasekmės bet priežastys ir toliau lieka miglotos. Klausimas ar VF dalyvei galėtų pažvelgti kritiškai į tautą ir į pačius save tai prasme bandytų charakterizuoti tautą ir pačius save? Mano mintis tame kad nuo šito taško reikia pradėti. Nuo tiesos reikia pradėti. Jums prarasti jau nėra ką.
Hmm… tai, kad galima patrūkti vien „vsio razrušinant“
Sunkoka būtų visus kelius, pastatus ir t.t. sugriauti iki paskutinio kvadratinio centimetro
.
Na, o jei kiek rimčiau.
Tai pilnai sugriauti net empatijos nepavyktų (valstybės mastu).
Sakyčiau, tai yra neįsivaizduojamo sunkumo uždavinys - visuose valstybės žmonėse visiškai (iki nulio) išnaikinti empatiją.
.
Taigi, prirašėte kliedesių.
Per 30 metų galima sukurti stabilią empatiją, bet empatiją visiškai sunaikinti per 10, 30,100 metų yra misija neįmanoma.
Jeigu mes “vsio razrušim, a zatem novyj mir pastroim” tai užteks ir 10 metų ir nereikės laukti 30.
> pažiūrėsim kai dugną dėsim <
Stipri (valstybės) bendruomenė yra neįmanoma be tarpusavio supratimo ir bendravimo.
Neabejotinai geriausi bendruomeniškumo “klijai” yra sudaryti empatijos pagrindu.
Sakykim, pakėlus dabartinį valstybės piliečių empatijos lygį 10% - valstybėje tikrai kažkokiu nuošimčiu sumažėtų korupcijos, šešėlio, godumo, skurdo, kriminalų, sumažėtų teisinės komercijos, teisinių draudimų ir t.t. toliau į bet kurią negatyvią valstybės gyvenimo poziciją.
Lygiai taip pat nuo padidėjusios empatijos paaugtų pozityvioji valstybės gyvenimo pusė: pagerėtų švietimo reikalai, pagerėtų santykiai šeimose, tarpusavyje, pagerėtų vargingųjų padėtis, visų teigiamų paskatų didėjime kistų į teigiamą pusę emigracijos reikalai ir t.t. ir t.t.
Taigi, nematau kito kelio Sąjūdžio vizijai tik kaip kurti planus kaip realiai ir kruopščiai auklėti jaunąją kartą empatijos pagrindų ir subtilybių.
Ir tik, deja, tokio darbo rezultatai pasirodys tik po kokių 30 metų – tada kai paaugusi tokia jaunoji karta pradės stoti prie valstybės, verslo, švietimo ir t.t. vairų.
Paksas ,,Respublikoj,, kviečia. Tik jau jūs apsieikite be tokių paksų, tegu sėdi gerovę sau susikūręs.
Uha,tovahišči.
Ar tik “Dėdulė” nebus jus apmovęs?
tam ,kad “zasratj mozgi” ,o po prichvatizuot bendrą turtą.
ar naujas sąjūdis savo šefui draugui putinui sveikinimą nusiųs?
——-
(nes kam nepatinka stribinė kubiliaus, komunistų, polikarpovnos, landsbergio Lietuva - tie putino agentai)
“Me me me materialiai”...
Ar buvo kalba vien apie materialinį Tėvynės matą?
Teisingumas - tai ko visi labiausiai pasigendame Lietuvoje.
Vešintis skurdas yra tik vienas iš daugybės neteisingumo pasekmių.
Valstybė be Teisingumo yra kas?
“Ne abstraktaus, tipo “kad būtų geriau” įsivaizdavimo, o aiškaus ir strategiškai teisingo žinojimo - kokia bus ta Lietuva kuri sugebės išlikti, kurs, augs ir suklestės. Lietuva kuri bus mums mylimiausia Motina Tėvynė, o ne pamotė atgrąsiu snukiu.”
Na, jeigu mums Lietuva mylimiausia Motina Tėvynė, kuri yra tik materialiai turtinga, suteikianti mums galimybę gyventi medžiaginėje, bet ne dvasinėje, prabangoje, tai tokiu atveju nebuvo ir nėra jokių problemų: tokių tėvynių galime susirasti (beje, ir randame) ne vieną Vakarų Europoje, ką ir darome jau nuo įstojimo į ES pradžios.
P.S. Ne vien pyragais žmogus gyvas…
Jeigu bus pradėta tartis KĄ daryti ir KAIP dayti, tuomet ok, bus kažkokia pradžia.
Bet jeigu visas garas nueis vien diagnozių paklodėms ir deklaracijų “švilpukams” , tuomet bus šnipštas.
Visi žinome kad yra blogai. Nieko nebereikia įtikinėti. Daug kas žino ir kodėl yra blogai. Apie tai prirašyti tapetų rulonai diagnozių.
Reikia receptų gydymui, plano.
Bet dar iki to reikėtų susitarti dėl tikslo- ko norime, ko turime siekti.
Ne abstraktaus, tipo “kad būtų geriau” įsivaizdavimo, o aiškaus ir strategiškai teisingo žinojimo- kokia bus ta Lietuva kuri sugebės išlikti, kurs, augs ir suklestės. Lietuva kuri bus mums mylimiausia Motina Tėvynė, o ne pamotė atgrąsiu snukiu.
Taigi, kol kas nepulsime ploti. Matysim ar plepiai ar darbininkai ten susirinks.
Išmintingus ir veiklius remsim patys prisidėdami ir dalyvaudami.
Plepius pasiųsime kakot.
Nes diagnostikai ir deklaracijų rašinėtojai jau užkniso juodai.
Siulau Vytautą Radžvilą, Nikolajų Medvedevą, Rolandą Paksą, Ričardą čekutį, o šis labai gerai žino ką daris, kai bus nuversta kolaborantų konservų, liberastų valdžia. Prašau siulyti kitus, kurie padėtų susidoroti su tais dykaduoniais su tais valdiško pinigo vagimis, turto grobstytojais, aferistais ir visais kitais “lėšų įsisavintojais” sėdinčius prie valdiškų ėdžių.
Ačiū, kad esate mūsų minčių ir vilties išsakytojai. Drąsos ir žmonių palaikymo Jums.
yra vienas vaikas,kurio mama neturi pinigų vaiką išleisti į ekskursijas su klase.Pasiūlėme prisidėti,bet vaikas neėmė.Sako,kad likusius pinigėlius geriau pataupys.Kai klasės seniūnė pasiūlė vaikams susidėti po eurą gėlėms auklėtojai,tas vaikas ,kuris visada kalba su humoru,sako,kad aš nesidėsiu ,aš “skurdukas”.
Tik nedaleiskit, kad ten prie jūsų trintusi “didysis patriaxas” Lansbergis. Jis sugriaus arba parduos bet kokį sąjudį - antrą, trečią, ketvirtą...