pozicija.org
Europos dešiniųjų ir nacionalistų partijų lyderiai šeštadienį susitinka Varšuvoje, siekdami sukurti galingą naują aljansą, kuris taptų antra pagal dydį grupe Europos Parlamente.
Derybose dalyvauja apie 14 partijų, jas priima Lenkijos valdančiosios dešiniosios populistinės „Teisė ir teisingumo“ partijos (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Tikimasi, kad jose dalyvaus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
M. Le Pen, kandidatė į Prancūzijos prezidentus per rinkimus balandį, sakė, kad susitikimas yra „svarbus žingsnis“, bet ji nesitiki greitu laiku paskelbti apie naują grupę. „Galime optimistiškai vertinti, kad ši politinė jėga atsiras per ateinančius mėnesius“, – žurnalistams sakė ji.
Vienas žymus nedalyvaujantis yra Italijos „Lygos“ lyderis Matteo Salvini, paskelbęs pareiškimą, kuriame sakoma, kad „laikas turi būti tinkamas, o egoizmas ir baimė (tiek partijų, tiek tautų) turi būti įveikti“. M. Salvini liepą buvo vienas iš pasirašiusiųjų deklaraciją, skelbiančią „didžiojo aljanso“ planus Europos Parlamente. „Lyga“ ir M. Le Pen „Nacionalinis sambūris“ priklauso Europos Parlamento Tapatybės ir demokratijos frakcijai, o PiS, Ispanijos „Vox“ ir „Italijos broliai“ yra Europos konservatorių ir reformatorių frakcijoje.
V. Orbano „Fidesz“ kovą paliko Europos liaudies partiją – didžiausią parlamento frakciją – ir ieško naujų namų. Vengrijos šeimų ministrė Katalin Novak sakė, kad partijos tikslas yra „užtikrinti, jog žmonės, nusiteikę tautiškai, už laisvę, prieš imigraciją ir gerbiantys tradicines šeimos vertybes, būtų kuo stipriau atstovaujami priimant Europos sprendimus“.
Europos Sąjunga kaltina Lenkiją ir Vengriją demokratinių laisvių naikinimu pastaraisiais metais ir pagrasino nutraukti finansavimą pasinaudojus nauju mechanizmu. Lenkija ir Vengrija teigia, kad kyla pavojus jų suverenitetui, ir laikosi vis euroskeptiškesnės retorikos.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Europa atsidūrė „lūžio taške“, ir paragino valstybes nares padaryti galą „uzurpacijai, kai valdžia koncentruojama Europos elito rankose“.
M. Le Pen spalį jau susitiko su M. Morawieckiu ir V. Orbanu, pareikšdama paramą jų nesutarimams su ES ir tvirtai pozicijai prieš masinę imigraciją. Tačiau penktadienį ji sakė, kad naujo aljanso kūrimas nebus greitas, nes „suvienyti politinius judėjimus yra ilgas kelias, tam reikia laiko“.
Parašyk komentarą
Komentarai
NVA partiją kai kurios prancūzakalbės Belgijos žiniasklaidos pavadinama “nacionalistine”,nors viena iš Flandrijos vyriausybės ministrių yra kurdų kilmės flamandė,NVA partijos narė. Kita vertus, prancūzakalbių interesus ( kartais net pažeidžiančius galiojančius kalbos įstatymus) Flandrijoje ginanti partija Defi tos pačios žiniasklaidos nevadinama nei nacionalistine,nei kraštutine,bet ginančia demokratiją. Išties nacionalistine partija galbūt galima pavadinti Vlaams Belang ( Flamandų interesas),kuri daug griežčiau,nei NVA, nusiteikusi prieš imigracijos politiką Belgijoje.
Teko skaityti,kad Belgijos Flandrijos regiono valdančioji partija NVA-Naujasis flamandiškasis aljansas kovoja už olandų kalbos teises Belgijoje. Gimtoji šiaurės Belgijos gyventojų flamandų kalba-olandų, yra oficiali kalba Flandrijoje ir viena iš oficialių kalbų sostinėje Briuselyje,turinti valstybinį statusą.Kai kurie prancūzakalbiai belgai, atsikėlę į šalia Briuselio esančius Flandrijos gyvenvietes,ima reikalauti,kad valdžios įstaigose su jais būtų kalbama prancūziškai,jiems siunčiami dokumentai prancūzų kalba.Juos palaiko kai kuri prancūzakalbė Belgijos žiniasklaida,kai kurios prancūzakalbės partijos Kai kurie prancūzakalbiai politikai taip ir neišmoka olandų kalbos,kuri yra gimtoji 60 proc. Belgijos gyventojų.NVA, kovodama už olandų kalbos teises Belgijoje kai kurios prancūzakalbės žiniasklaidos ar politikų kartais pavadinama “rasistine”,“nedemokratine”.“kraštutine dešiniaja”,nors tarp NVA narių yra ir kurdų,arabų,turkų ir kt. kilmės flamandų , o jų siekiai yra ginti olandų kalbą ir flamandų visuomenės vertybes.Viena iš priemonių tam pasiekti NVA laiko galimą Flandrijos nepriklausomybę ar prisijungimą prie Nyderlandų.
Ar girdejot,vyriausybe jau sveikina ne su sv.Kaledom,o su ‘‘sventiniu laikotarpiu.Ot, greiti kiaules.Greiciausi geiropoj.Viens du i jau be muilo subinen ilindo.I TUPI.Ijiems gera.Oi oi..’
Aisku,keista,kai Lietuva atstovauja lenku partijos pirmininkas.Gera kl. p.Lebionka uzdave p.Radzvilui.Labai gera…
Dieviau,duok jiems sveikatos.Apie musiskius nesinori net kalbet.Simboliska yra Kaledu egles nupuosimas seime.Apgailetina ir bjauru.Rasykites uz referenduma.
Kol Lietuvą valdo komunočekistai, niekur nesijungsim. Vykdysim kominterno planą.
Lietuvai reikia jungtis prie Lenkijos,Vengrijos,kitaip likę už borto būsime
sudoroti pinigingų vakariečių sudoroti .Atsidursime Europos Federacijos provincija.
Be sienų,be savo valstybės,be savo pinigų,be laisvo žodžio,be teisės savaip tvarkytis savo valstybėje.Prarasime dar esamus savo turtus,tame tarpe be miškų,žemės,vandens telkinių.Okupacija iš kitos pusės.
vos keletas normalių valstybių, kovojančių už savo teises ir savo tautos bei tradicijų išlikimą, kitų gi valdžioje - mutavę liberalieji išdavikai, kuriems už tai sodriai moka briuselis
burtininkas… tik ten kur orkos burtai neveikia.