Demokratija ir valdymas, Nevyriausybinės organizacijos, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 11 d. 20:49

6     

    

Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama

Žodis, ištartas per literatūrinę protesto akciją gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose.

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga ataskaita yra svarbesni už straipsnį ar knygą.

Susidaro įspūdis, kad humanitarai Lietuvos valstybei nėra reikalingi. Kad lietuvių kalba, Lietuvos istorija, tautosaka, literatūra, filosofija, dailės tyrimai yra tik pačių tyrėjų reikalas. Valstybei rūpi tik kaip nors humanitarinius institutus suspausti, suglaudinti, susiaurinti. Reformų reikia, bet jungimų-sujungimų argumentai neįtikina. Žvelgiama iš viršaus, iš šiandien aktualaus biurokratinio mokslo valdymo žodyno. Nėra žvilgsnio iš apačios, iš mokslinį darbą dirbančių žmonių realybės.

Ką reiškia išardyti geriau ar blogiau veikiančias struktūras, lizdus, bibliotekas? Tvarkyti, atnaujinti reikia iš vidaus, rūpintis pritraukti gabių žmonių, jaunimo. Esmingos pertvarkos yra tik vidinės. Ir tarpdiscipliniškumas, ir tarptautiškumas randasi iš vidinių mokslinių struktūrų, iš dirbančių žmonių suinteresuotumo. Gabūs ir kūrybingi žmonės temas ir problemas renkasi patys, patys išeina ir už savo pirminių interesų ribų. Galiausiai paaiškėja, kad ir valstybei reikia to, ko reikia talentingiems jos piliečiams.

Kalba yra valstybės protas – neužmirškime šios, nuo Mikalojaus Daukšos ateinančios minties. Tik prigimtinė kalba leidžia valstybės protui, tai didžiajai metaforai, išsiskleisti pasaulyje, jame efektyviai veikti. Lietuvių kalba turi būti ir mokslo, pirmiausia humanistinės, humanitarinės jo šakos kalba. Kitaip mūsų mąstymas ims skursti. Nepriešinkime šiandien vyraujančios anglų ir lietuvių kalbos. Ieškokime kalbų darnos. Ieškokime galimybių kitakalbei sklaidai.

Nesuprantu, kaip gali susidarytų priešiškumas tarp humanitarų, tarp institutų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kurios pirmoji pareiga yra rūpintis tuo, kad mūsų mokslas, mūsų humanistika, mūsų mokyklos, mūsų aukštosios mokyklos dirbtų taip, kad mokslinis darbas, kūryba nebūtų kažkokia našta, kurią reiktų tai pasidėti ant kelių, tai užsidėti ant nugaros, ir visą laiką jaustis nesaugiai, nepatogiai, lyg būtum koks namudininkas, dirbantis be patento. Tos įtampos būti negali – mes turime dirbti išvien. Atsakomybė, mano supratimu, tenka galią, finansinius svertus valdančiai institucijai, tad ministerijai. Kultūros politika – tai ir susitarimų politika. Žemas kultūros lygis veikti pinigų kalba. Ministerija yra valstybės įstaiga. Jos finansai – valstybės, galiausiai jos dirbančių, mokesčius mokančių žmonių.

Išdrįsiu priminti nepaneigiamą autoritetą Aristotelį: neverta įrodinėti savaime suprantamų dalykų. O tą darome. Humanitarai įrodinėja, kad jie nėra kupranugariai. Tie įrodinėjimai ir svarstymai įvelia mus į neišbrendamas klampynes. Užuot dirbę (rašę žodynus, rengę Vilniaus istoriją, leidę senųjų dainų tomus, tyrę sakralinius objektus) mes įrodinėjame savaime aiškius dalykus. Kas gali abejoti, kad mes turime turėti kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos ir kultūros tyrėjų. Negalime kitaip gyventi, nes kitaip negyveno nė viena tauta. Ir negyvens. Ir turime konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. Ne tik dėl objektų, bet ir dėl kompetentingų tyrėjų.

Iš kur atsiranda galvojimas, kad yra perskyra tarp Lietuvos visuomenės ir tarp institutų, kad jie nereaguoja į visuomenės poreikius? Taip nėra ir būti negali. Mokslininkai yra visuomenės dalis, visuomenės deleguojami į kalbos, istorijos, kultūros tyrimus, į tyrimų, supratimų, kalbos kūrimą. Mokslininkai dirba mokyklai, dalyvauja kultūros programose. Kokia gali būti priešprieša tarp institutams atstovaujančių žmonių ir, sakykime, žurnalistų? Dalis jų yra lituanistai, dalis – istorikai, žurnalistai – tie patys humanitarai, išauginti žodžio, kalbos problemų. Turime jausti savo visuomenės bendrumą, ir gausus žurnalistų dalyvavimas šiandieninėje, institutų surengtoje spaudos konferencijoje rodo, kad nėra „jūsų“ ir „mūsų“, mums bendrai neramu.

Tikrovės problema yra visų mūsų problema. Dažnai laikome tikrove tik patį jos paviršių, apdengtą keiksmažodžiais, brutalia leksika, brutaliomis situacijomis. Tai nėra visa tikrovė, o tik vienas jos pavidalas, prieinamas paviršinei kalbai, paviršiniam mąstymui. Tikrovės visad yra daugiau, ji įvairesnė, gilesnė, ir kiek jos suvokiame priklauso nuo mūsų galimybių. Iš ko formuojasi mūsų galimybės? Iš sąmonės įgilinimų, kuriuos pirmiausia teikia humanistika perimama mokyklos, studijų, savarankiško skaitymo. Kiek kalbos, tiek ir tikrovės. Tik savitai mąstančių žmonių tikrovė yra gili, daugiaprasmė ir daugiaklodė. Joje yra ir Lietuva Lietuvoje, ir Lietuva Europoje, ir Lietuva pasaulyje. O svarbiausia – Lietuva mumyse, kaip mūsų savastis, tapatybė.

Mąstymas neleidžia mums susiaurinti tikrovės iki tam tikrų rėmų, iki schemų, kurios veržiasi į humanistikos supratimą ir vertinimą. Mąstymo šaknys kyla iš prigimties ir kalbos ryšio, iš to ryšio galimybių. Sutikime, kad žmonės, kurie kasdien dirba su kalbos, tautosakos, istorijos tekstais, galiausiai įgyja ir daugiau kalbos galių. Kalbos galios gilina tikrovę. Mes liečiamės prie to, kas atverta kitų žmonių. Neprivalome visko priimti, bet turime galimybę susitikti. Savo supratimą pasitikrinti.

Dvidešimt lietuvių kalbos žodyno tomų – mūsų pagrindinė knyga. Bet jau laikas ir naujų žodyno tomų rašymams ir leidimams. Nes viskas yra begalinis tyrimas, begalinis mąstymas, permąstymas. Begalinio judėjimo nesibaigianti tėkmė. Humanistika: kalba, literatūra, tautosaka, istorija, pereinanti ir į atminties tyrimus, visi dvasios mokslai nepaklūsta schemoms. Kai norime jomis remtis (pamatavau, pažiūrėjau, tinka, netinka), tai žlugdo humanistiką kaip begalinį gyvybingą procesą.

Džiaugiuosi savo jaunesnių kolegų humanitarų darbais, esu su jais solidari. Jei ir aiškinamės suprantamus ir savaime aiškius dalykus, tai tas mūsų aiškinimasis ir rūpinimasis irgi yra savaime suprantamas.

Trumpai apie autorę: prof. Viktorija Daujotytė yra literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

o lituanistai sėdėjo po šiaudine pastoge ir skaitė       2018-05-13 11:50

iš vieno mokinio rašinėlio brežnevo laikais     2018-05-7 12:15

“Valstiečiai sėdėdavo po Šiaudine pastoge ir skaitė knygas”,(3 kart). Pakartota 3 kartus, nes matyt daugiau nežinojo ką rašyti. Prisijuokėm…
4:0

Sveiki Lietuvoje be lietuvių    2018-05-8 8:49

Kiek XXI a. pr liberalizmo, globalismo, politinės korupcijos ir idiotizmo nustekentiems lietuviams berūpi lituanistika ir Lietuva puikiai parodo komentarų gausa po šiuo straipsneliu. Netgi Tiesos.lt auditorijai lituanistika jau tik anachronizmas…. Let’s go to future without nations ...
3:0

vienas       2018-05-13 11:21

komentatorius delfyje rašė, kad priežastis, kodėl naikinamas Lituanistikos Institutas yra nusižiūrėtas gražus pastatas - Vileišių Rūmai ir puiki vieta. Ar leisime nebaudžiamiems siautėti suįžūlėjusiems verslo rykliams? Kas jų “stogas”?

Dabar vis prisimenu       2018-05-12 21:50

tėvo ir mamos kalbą,-ji buvo senovinė,pilna senovinių žodžių.Ir kokie jie buvo gražūs,beišnykstą,bet kai kuriuos posakius vis tiek vartojame,kad ir buitiniai
jie,bet neša tėvų dvasią.

Romas       2018-05-12 14:29

vietoje žodžio “humanitarai” galima įdėti bet kurios kitos srities kultūros specialistą - viskas tiks.

Gegužės 7 d.        2018-05-12 7:20

V.Daujotytė pasakė: “Susidaro įspūdis, kad humanitarai Lietuvos valstybei nėra reikalingi”.
O IV a. Šv.Augustinas pasakė:
“Valstybė, kurioje nėra Teisingumo tai tik vagių ir plėšikų gauja”.

tiek       2018-05-12 7:15

elementari tiesa KIEKVIENAM geranoriškai (LIETUVOS valstybės atžvilgiu)nusiteikusiam.


Rekomenduojame

Seime – paroda „2018 metų Laisvės premija“

Linas V. Medelis. Liudininkė iš skrynios, arba Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė

Aušra Maldeikienė. #debatai2019Laidotuvės, arba Kam iš tų pretendentų Lietuvos pelenai beldžia į širdį...

Liutauras Stoškus. Mintys po „Pažadų koncerte“ Balsiuose

Arvydas Juozaitis. Ateina laikas inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą

Algimantas Rusteika. Koks galutinis Konstitucinio Teismo „išaiškinimų“ tikslas?

Laisvos visuomenės institutas: nesutinkame su tokiu Konstitucijos aiškinimu – jis prieštarauja žmogaus prigimčiai

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams artėjant: pirmieji debatai

Algimantas Rusteika. Zonos žiobienės, slušniai ir miliūtės prieš Saulių Dambrauską

Oksfordo studentai dėl „homofobijos“ reikalauja atleisti pasaulinio lygio profesorių

Arvydas Juozaitis. Lietuvos šeimoms — socialinę inžineriją?

Andrius Švarplys. Ir naujosios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos problemos nesprendžia

Vytautas Radžvilas. Lietuvos jaunimo mankurtinimas

Kruvinas išpuolis prieš vokiečių parlamentarą – smūgis Europos demokratijai

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus „iš oro“?

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Andrius Švarplys. Po R. Miliūtės „Dienos temos“ šįvakar

Saulius Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Vytautas Sinica. Marksizmas, bolševizmas ir šeimos panaikinimas

Pilietinė savivalda: mes tai galime – surinkime 300 000 parašų ir referendumu susigrąžinkime savo konstitucines galias (papildyta)

Visuomeninių organizacijų pareiškimas dėl Nacionalinės premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui

Algimantas Rusteika. Ką dar padaryti, kad nieko daryti nereikėtų ir emigrantai sugrįžtų?

Vidmantas Valiusaitis. Žmogus sensta, kai netenka idealų

Arvydas Jockus. Bankai ir „Sodra“ suvienijo pajėgas: pataria nenutraukti pensijų kaupimo sutarčių

Romas Lazutka. Pensijų skaičiuotė: vienas, du, trys… ir lieki kvailys

Nuo bačkos. Rasa Juknevičiene: Šiandien taip apsidžiaugiau, pamačiusi neužmirštuolę ant LRT žurnalistų krūtinių

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“

Raimondas Navickas. Feisbukistane galioja kitokie principai

Povilas Gylys: „Šeimininkai mums parinko ir paskyrė savo kandidatus į prezidentus“

Stasys Jakeliūnas. Ar tai, ką jie daro, yra žurnalistika?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.