Ekonominė politika

Viktoras Jašinskas. Ar turime strategiją būsimai finansinei krizei?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 19 d. 13:33

8     

    

Viktoras Jašinskas. Ar turime strategiją būsimai finansinei krizei?

kaunoforumas.com

Žmonių atmintis – trumpa. Dauguma greitai pamiršta istoriją ir gyvena šia diena. Ypač kai ekonominė ir finansinė padėtis yra ganėtinai stabili. Žiniasklaida ir politikai džiaugiasi augančiu BVP ir tik retkarčiais užsimena apie galimą ekonomikos sulėtėjimą. Atrodo, kad per amžių amžius gyvensime taip, kaip gyvename dabar ir niekas nesikeis. Politika ir finansai, ypač globalūs, daugumai yra tabu. Paskutinė pasaulinė finansinė 2008 m. krizė „nuskausmino“ daugybę Lietuvos piliečių, patikėjusių, kad istojus į ES gyvensime kaip vakaruose. Euforija baigėsi, kai buvo užsuktas lengvų paskolų kranelis.

Kas pasikeitė? Visų pirma – 2015 m. savanoriškai atsisakėme savo nacionalinės valiutos – lito. Praradome vieną pagrindinių vidaus ekonomikos valdymo instrumentų, ko nepadarė Vengrija, Lenkija, Čekija ir kitos save gerbiančios valstybės. Taip pat, uždarydami Snoro ir Ūkio bankus, atidavėme bankinę sistemą draugams (?) skandinavams, kuriems svarbu tik pelnas, o ne Lietuvos finansinis stabilumas.

Pasaulio rinkos kaista, apie tai kalba ir Pasaulio bankas, ir Investicinių fondų vadovai, net buvę JAV Federalinio Rezervo pirmininkai, bet ne mūsų politikai ar žiniasklaida. Neturime jokios strategijos ar aukso atsargų, nors daugelis šalių ženkliai didina aukso atsargas ir už valstybės ribų turimus rezervus parsigabena į savo seifus. Mes kaip patiklūs vaikučiai, vis tikimės, kad mus kažkas gelbės ar mumis pasirūpins strateginiai partneriai.

Manoma, kad artėjanti pasaulio finansinė krizė bus daug sunkesnė nei 2008 m. Centriniai bankai toliau spausdina niekuo nepadengtus pinigus, žmonės ir valstybės toliau skolinasi, nors žino kad gražinti skolų – neįmanoma. Pasaulio bendra skola: 253 trl. dolerių – viso pasaulio bendras BVP – 90 trl. dolerių. Būtų naivu galvoti, kad yra kažkokių būdų šią sistemą stabilizuoti. Ar galime tikėtis, kad atėjus sunkiems laikams, Londonas skubės gražinti mums auksą, o skandinavų bankai – lengvai atiduos „jūsų“ grynuosius. Medžiaga pamastymui.

Štai kaip keitėsi valiutos Lietuvos teritorijoje per paskutinius 105 metus. Dar yra gyvų žmonių, kurie visą tai pergyveno. Smagaus pasiskaitymo.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2020-02-22 0:36

išėjimui iš krizių  visokiausių yra tokia vaikiška dainelė ” Jurgeli, meistreli mokyk savo vaikus,o jūs vaikai taip darykit kaip Jurgelis daro” , tik pakeiskit Jurgelį į Trampelį ...

-------       2020-02-21 1:18

—-> 19.50

Ko rėki, vatini?
Išsigandai, kad, turėdama savo naconalinę valiutą Lietuva pasiųs tavo kremliaus papirktus pakalikus Briuselyje ir jie negalės nurodinėti Lietuvai, kaip skaičiuoti savo pinigus?

to -------        2020-02-20 19:50

Durneli, o pramonę tam turi? Ką jau tokio svarbaus čia gamini ir parduodi pasaulio rinkose, a? Nori galutinai pražudyti mus, ane? Kas pačiam taip patarė? Koks prapiesorius? Vagnorka ar jo ginklanešys Jurgis, a?

s.m.       2020-02-20 6:43

ne, neapsirikau, - dešimteriopas nuvertinimas buvo ir 1961-ais, ir 1991-ais.

s.m.       2020-02-20 6:40

Lietuvos finansinio apiplėšinėjimo šimtmečio istorinėje chronologijoje matau praleistą vieną svarbų momentą, kai 1991(1992 ?) dar iki vagnorkių atsiradimo gorbis nuskausmino visos SSSR, įskaitant Lietuvą, gyventojų santaupas, denominuodamas 50 ir 100 rublių kupiūras. Nepamirškime, kad po dar pasaulyje nepripažinto nepriklausomybės atkūrimo ilgą laiką Lietuvoje cirkuliavo bevertis medinis rublis (pamenu keitęs į dolerius 92-ųjų rugsėjį santykiu 230:1).
Turbūt daug kas pamena, kaip darbovietėse buvo sudarytos “komisijos”, kurios fiksavo sąrašuose leidžiamą ribotą skaičių penkiasdešimtinių ir šimtinių iškeitusiųjų pavardes.
Šitą 91-ųjų ar 92-ųjų momentą įsiminiau gerai todėl, kad man, tada jaunam specialistui, buvo be galo gaila raudančios savo gerietės viršininkės, pamiršusios, kur užkišo šimtinėmis kelis tūkstančius rublių, kurių per trumpą terminą taip ir nepridavė iškeitimui į naujo pavyzdžio kupiūras.

-------       2020-02-19 17:44

Teisingiau sakyti - būsimam Lietuvos apiplėšimui ir praskolinimui.
Išeitis tik viena - susigrąžinti nacionalinę valiutą.
Bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau nacionalinė valiuta taps neišvenigama būtinybe.

Nepasotinamas       2020-02-19 14:01

vartojimo mastų  skatinimas labai siaubia gamtą ir jos resursus,alina žmogų,žudo sielą.Čia vidurio nėra,-arba į priekį,į saiko ekonomiką,arba atgal,kol gamta smogs visa jėga parazituojančiam ,korporacijų godumo suklaidintam pasauliui.Kodėl tyli dvasinininkai?Labiausiai gaila jaunimo,kaip jie įkinkomi į paskolų vergiją.

AAA       2020-02-19 13:51

Bet kokiu atveju Lietuvos ekonomika turi tapti uždaresnė

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.