Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė

Viešųjų pirkimų tarnyba: pirkdami kelių priežūros techniką kelininkai permoka dešimtis tūkstančių eurų

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 4 d. 15:48

3     

    

Viešųjų pirkimų tarnyba: pirkdami kelių priežūros techniką kelininkai permoka dešimtis tūkstančių eurų

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta kelių priežiūros automobilinės technikos viešųjų pirkimų 2003–2016 m. analizė rodo, jog kelininkų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dominuoja vienas tiekėjas, o už naujus autogreiderius Lietuva permoka vidutiniškai po 20 tūkst. eurų, skelbiama VPT išplatintame spaudos pranešime.

„Konkurencija viešuosiuose pirkimuose yra esminis veiksnys, nulemiantis jų efektyvumą, geriausią kainos ir kokybės santykį, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Kelių priežiūros autotechnikos pirkimai yra liūdna konkurencijos nebuvimo iliustracija: dešimtimis tūkstančių didesnė kaina už autogreiderį ir trys dominuojantys tiekėjai tarp daugiau nei šimto“.

VPT apžvalgos duomenimis, 2003–2016 m. kelių priežiūros automobilinės technikos viešuosiuose pirkimuose buvo sudaryta sutarčių už 78 mln. eurų. Pusė jų – „vieno tiekėjo“ pirkimai, kai pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas arba, atmetus kitų dalyvių pasiūlymus, pasiūlymų eilėje likdavo vienas tiekėjas.

Nors per minėtą laikotarpį perkant kelių priežiūros automobilinę techniką sudaryta sutarčių su 113 skirtingų tiekėjų, tačiau kone pusė – 47 proc. – sutarčių vertės atiteko trim tiekėjams. Labiausiai šiuose pirkimuose sekėsi UAB „Keluva“, kuri sudarė sutarčių daugiau kaip už 18 mln. Eur ir tai sudaro 24 proc. visų tokių sutarčių vertės. Kiek mažesnės vertės sutartis pasirašė UAB „Skuba“ (12,6 proc.) ir UAB transporto firma „Transmitto“ (11,3 proc.).

Mažiausia konkurencija vyrauja autogreiderių pirkimuose –  juose pasiūlymus teikia vidutiniškai vos 1,5 tiekėjo. Šiuose konkursuose be konkurencijos dominuoja UAB „Keluva“: su šia bendrove kelių priežiūros perkančiosios organizacijos sudarė sutarčių beveik už 16 mln. Eur, tai sudaro 99 proc. visų autogreiderių viešųjų pirkimų vertės nuo 2003-iųjų.

VPT taip pat analizavo ir vidutines autogreiderių kainas 2012–2016 m. ES šalyse vykusiuose naujų autogreiderių viešuosiuose pirkimuose. Tyrimo duomenimis, Lietuvos kelių priežiūros institucijų įsigytų autogreiderių vidutinė kaina svyruoja nuo 216 tūkst. eurų iki 267 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos kelininkai už juos permoka vidutiniškai po 20 tūkst. eurų. Palyginimui: vidutinė autogreiderio kaina ES šalyse yra apie 232 tūkst. eurų, o Lietuvoje ši suma siekia 252 tūkst. eurų, ir tai yra 42 proc. brangiau nei moka kelininkai, pavyzdžiui, Lenkijoje, ar 16 proc. daugiau nei Latvijoje.

2003–2009 m. didžiausias kelių priežiūros automobilinės technikos pirkėjas buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – LAKD), o nuo 2010 m. didžiąją dalį tokių pirkimų vertės sudarė 11 valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių pirkimai.

Visą VPT apžvalgą rasite ČIA.

Šaltinis: vpt.lrv.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

$+$       2017-01-5 3:37

Konkurencijos viešuosiuose pirkimuose niekada nebuvo ir nebus, nes nėra atitinkamos teisinės bazės. Dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas yra parengtas korporacininkų, kurie niekada netarnavo valstybei ir viešajam interesui.
Antrojo ešalono korporacininkes tebesėdi tarnyboje ir Naujosios Dūnios lūpomis mala š... viešojoje erdvėje, stengdamos įsiteikti naujai išrinktai valdžiai.
Taip, kelių technika įsigyta permokant, bet ji kokybiška ir patikima. Tačiau kas išdrįs pajudinti Kelių direkcijos ir “Kelprojekto” sandėrius, kai 20 kilometrų ruožas būdavo suskaidomas į pusės kilometro atkarpas ir vėliau vykdomi 19 pirkinių, pagal tą pačią dokumentaciją, neinvestuojant nė vieno lito, pasisavinant iš Kelių fondo šimtus milijonų litų.
Ar buvusio direktorius giminaitės, sėdinčios tarnyboje, ir toliau plaus tautai smegenis ?!

s.m.       2017-01-4 22:20

aha, o šalia straipsnukas apie lietuvius, kaipo nelaimingiausius Europoje. Iš kur toji laimė gali imtis, kai valdžiagyviai vagia atvirai ir net pasilenktyniaudami, o didesnė tautos dalis minta makaronais.

Ch. Greideris       2017-01-4 22:13

Tai ir kelininkai sniegą nuo gatvių gramdo auksiniais šaukštais?
Kai matau riedantį asfalto volą, geriau suvokiu kokio svooooorio pas kelininkus otkatai būna.

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.