Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis.  Vėliavos diena

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 2 d. 19:43

10     

    

Vidmantas Valiušaitis.  Vėliavos diena

Naujųjų išvakarėse gavau Algio Naručio, Nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininko pavaduotojo kvietimą dalyvauti iškilmingoje Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo ceremonijoje Gedimino kalno bokšte Vėliavos dienos proga.

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais, sausio 1 d., minint Vėliavos dieną, Gedimino kalno bokšte rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį.

Drauge su kvietimu, buvo priminta ir Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte istorija (teksto pabaigoje).

Tačiau viena detalė istorinėje apžvalgoje paminėta, švelniai tariant, “labai taupiai”. Turiu galvoje ketvirtąjį vėliavos iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1941 m. birželio 23 d. Tebuvo pasakyta, kad “trispalvę virš Gedimino bokšto iškėlė sukilę lietuviai kariai 1941 birželio 23 dienos popietę”. Kokie kariai, kokios jų pavardės, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko? Verta apie tai žinoti daugiau, nes tas iškėlimas buvo pats rizikingiausias ir pavojingiausias žygis iš visų šešių, kurių metu lietuviai sėkmingai iškėlė vėliavą virš Vilniaus miesto.

Kontekstui suprasti, įkeliu du aprašymus iš to meto spaudos (Naujoji Lietuva, 1941 m. liepos 1 ir liepos 3 d.) apie įvykius Vilniuje. Pirmojo straipsnelio autorius - Algirdas Gustaitis, žinomas egzodo kultūrininkas, rašytojas, žurnalistas, kino scenaristas, kartografas. Straipsnyje, paskelbtame vos savaitei praėjus nuo karo pradžios, jis pamini dar tik 17 žuvusių sukilėlių pavardžių. Žurnalistė ir istorikė Vida Girininkienė, tyrinėjusi Vilniuje žuvusiųjų sukilėlių istorijas, yra nustačiusi 79 sukilime žuvusius asmenis, tačiau tvirtina, kad “tikėtina, jų yra daugiau” (http://kariuomeneskurejai.lt/.../vgirininkiene-1941-metu…/).

Kaip ten bebūtų, vis dėlto verta žinoti pavardes žmonių, kurie žūtbūtinės kovos sąlygomis 1941 m. birželio 23 d. popietę iškelė vėliavą Vilniaus Gedimino pilies bokšte. Tai Justas Mažrimas ir Mikas Apynys.

PIRMIEJI KRITUSIEJI LIETUVOS LAISVĖS PRIEŠAUŠRYJE

Kam besiskųsti, iš kur laukti užtarimo, paguodos? Diena iš dienos bolševikų piautuvas skersdavo lietuvius. Paskutiniu laiku nesitenkindavo pavieniu naikinimu. Kaip pasakose, mituose minimas smakas, nepasotinamas ryklys gniaužė gyvybes šimtais, tūkstančiais. Ištisi inteligentų būriai, darbininkų kolonos, ūkininkų kaimai buvo išnaikinti. Vien dėl to, kad jie lietuviai, jie žmonės, turėjo širdį, protą, galvą.

Kūjis kildavo, rinkdavo auką, smogdavo jai. Piautuvas užbaigdavo „darbą”.

Mes patys turime kovoti, veržtis iš apkrekėjusios penkiarankės baisybės! Arba ji, arba mes!

Po visą kraštą sklido moterų verksmai, ašaros. Vyrai, rėždami dantį į dantį, tempdami raumenis laukė laiko. Geri pažįstami būriavosi, grupavosi. Tie su tais, anie su kitais. Ryšys, kontaktas.

Ir. . pagaliau! O, Viešpatie koks džiaugsmas!

<...>

Išmušė valanda. Pirmadienio (1941. VI. 23 d.) įdienojusiomis valandomis prasidėjo Sostinėje, Gedimino mieste, lietuvių ataskatinės valandos su bolševikais.

Geriausieji tautos sūnūs vilkėję karių, milicininkų, paštininkų uniformas, sėmę mokslo aukštose mokyklose, gimnazijose, paprasčiausi juodadarbiai, žemdirbiai ir kitokie griebėsi menkų ginklų ir kreipė juos į tankus, vikšrines mašinas, sunkvežimius, sprunkančių kolonas, pavienius bėglius. Kaip ir 1918 metais, vyko nelygi kova. Žūnančių bolševikų nebuvo laiko skaičiuoti. Jie neverti to.

Bet mūsų partizanų Vilniuje žuvo visa eilė. Rasų kapuose, greta kritusių beginant nuo klastingo lenkų puolimo Vilnių, pailsį rado šie mūsų narsūs tautiečiai:

Kundrotas Viktoras, plk.,
Bairūnas Bronius, mjr.,
Klimka Adomas,
Kalasauskas Jonas,
Žebrauskas Pranas,
Kaziauskas Povilas,
Žėlas R.,
Gulbinas Antanas, stud.,
Čibiras,
Nežinomas Karys (vyr. psk.),
Butkevičius Viktoras,
Nežinomas Karys
Munčelis Pranas,
Kalanta Jurgis,
Staneika Juozas,
Kuodys Kazimieras,
Tančikas Vladas (polit. kalinys).

Jie žuvo, kad mes laisvi būtume. Ir būsime! Dabar visi tikri lietuviai žino, kas tai yra bolševikų okupacija. Jei reikės nepabijosime mirti, nors ir už barikadų.

Jie iš mūsų tarpo pasitraukė tuo keliu, kuris yra visų garbingiausias. Jų pavardės metų metais eis iš lūpų į lūpas, auksinės pagarbos raidėmis bus įrašomos į Lietuvos istorijos lapus, kuri amžiais kalbės apie praeitį, džiaugsmą, kraują, pergales.

Algirdas Gustaitis

PIRMOJI TRISPALVĖ GEDIMINO KALNE

Apie trispalvės iškėlimą Gedimino kalne gautas dar šitas papildomas pranešimas:

Chaotiškai bėgant iš Vilniaus rusų gaujoms, nuo stiebo Gedimino kalne birželio mėn. 23 d. popiečiu nusmuko ir raudonas skarmalas. Tačiau dėl pasilikusių kalne ginkluotų rusų likučių tuojau iškelti lietuviškos vėliavos nebuvo galima, o ją iškelti buvo kuo skubiausias reikalas.

Esant pakrikusiai kalne rusų sargybai, šį žygį atliko buvę policijos valdininkai, dabar Mokslų Akademijos tarnautojai, Mažrimas Justas ir Apynys Mikas. Pirmasis parūpino vėliavą, reikalingą ginklą, o pastarasis, nutaikęs momentą, nudėjo paskutinį rusų sargybinį ir 19 val. 50 min. iškėlė trispalvę – paskelbė visam Vilniui, kad sotinėje tikrieji šeimininkai yra jau lietuviai.

Nepaprastas buvo visų nustebimas. Trispalvė davė naują impulsą ir jėgų visiems aktyvistams, perimantiems įstaigas, ir partizanams, likviduojantiems paskutines azijatų gaujas Vilniuje. Visi pasijuto esą tikrieji sostinės šeimininkai. Gedimino kalne dar daugiau susispietė partizanų plevėsuojančiai trispalvei ginti.

ISTORIJA

Kaip laisvos Lietuvos ženklas, pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo LK savanorio Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė lenkų „želigovskininkai“ ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.

Ketvirtą kartą Lietuvos trispalvę virš Gedimino bokšto iškėlė sukilę lietuviai kariai 1941 birželio 23 dienos popietę.

Penktą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko (1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių-savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje). Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.

Šeštą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Abu Road Escort Service       2022-05-20 9:52

Abu Road Escort Girls are Very High Profile Escort Models in Rajasthan. There are available at cheapest Rate .So Everyone Person affordable of Abu Road Escort Models. Enjoy Your Life With Abu Road College Girls in Abu Road .Your are only Choose Abu Road Escort Service Because This Escort Girls are Very Exprince Call Girls and Fully Educated Girls .All Girls are Modern Girls .Abu Road High Profile Escort Girls are Figure Very High . Abu Road Hot Models angelic beauty .
Abu Road Escort
Abu Road Escorts
Abu Road Escort Service


Jodhpur Escorts | < | > | Abu Road Escorts | < | > | Ahor Escorts | < | > | Ajeetpura Escorts | < | > | Ajmer Escorts | < | > | Aklera Escorts | < | > | Alsisar Escorts | < | > | Alwar Escorts | < | > | Amer Escorts | < | > | Amet Escorts | < | > | Antah Escorts | < | > | Anupgarh Escorts | < | > | Arthuna Escorts | < | > | Asind Escorts | < | > | Asnawar Escorts | < | > | Atru Escorts | < | > |

Al. Nieks nekalbai       2022-01-5 14:13

Tai senovinis spalvų derinys, naudotas dar Mindaugo laikais. Tai mūsų paveldas, kaip ir kalba, kuri rusų okupantams taip pat atrodė nežmoniška (,,govorite na čeloviečeskom jazikie”). Niekas juk neverčia gyventi Lietuvoje (nebent esi nelegalus imigrantas) - gali važiuoti ten, kur vėliava teisingesnė.

To nieks nekalba       2022-01-5 7:45

Sakote, kad jei kitos vėliavos spalvos būtų, tai ir Landsbergis gimęs nebūtų, ir mūsų inteligentija stuburą tūrėtų, ir tauta aktyvi ir besigaudanti politikoje būtų, ir pan?

Praeivis       2022-01-4 6:58

O kur Stasiuko komentarai, vėl rankas tramdomaisiais marškiniais surišo? o gal į Švėkšną ištrėmė?

bjž       2022-01-3 18:07

O tai kiek vėliava plėvesavo Gedimino bokšte,jei 1944m. ją vėl reikėjo iš kelti.Ko gero vokiečiams vėliava irgi trukdė?

nieks nekalba       2022-01-3 10:32

apie vėliavos spalvas ir jų poveikį valstybės gyvenimui. Spalvos primena karaliaus juokdario kepurės spalvas, tai taip ir gyvename, o mužikas ant darbinio arklio su pakelta uodega, pakinkyto ES spalvų pakinktais, pasipuošęs ES spalvų skydu, neša per laukus į niekur. Kokia simbolika, tokia ir šalis…arba atvirkščiai.

Anshikabhandari       2022-01-3 10:06

‘m glad I found this website, I couldn’t find any knowledge on this matter prior to it. Also, operate a site and if you are ever interested in doing some visitor writing for me if possible feel free to let me know, I’m always looking for people to check out my website.
Escorts in Guwahati
Escorts in Surat
Escorts in Bhopal
Escorts in Hyderabad
Escorts in Panchkula
Escorts in Noida
Escorts in Navi Mumbai
Escorts in Nagpur
Escorts in Mohali
Escorts in Ludhiana

Anshika Bhandari       2022-01-3 10:04

I’m impressed, I must say. Very rarely do I come across a blog that’s both informative and entertaining, and let me tell you, you’ve hit the nail on the head. Your blog is important.
Bangalore Escorts

Gerb. Valiušaiti       2022-01-3 9:39

Gerb. Valiušaiti, nepaminėjote dar vieno karto. Vėliavą bokšte ankstų vasario 16 d. rytą (neprisimenu tiksliai metų) iškėlė lenkų okupuotame Vilniuje skautai, vadovaujami skautų vado PRANO ŽIŽMARO. Vėliava plėvesavo maždaug iki vidurdienio, nes skautų gudrybės dėka lenkams jos nuimti iškart nepavyko.

Iš tiesų       2022-01-2 21:36

Puikus ir turiningas,atspindantis tikrovę,Gerb.V.Valiušaičio straipsnis.Tad,nuoširdus ačiū.Nūdienos valdantieji politikai,Istorijos instituto vadovybė,sisteminė žiniasklaida Lietuvos valstybės vėliavos dienos proga daugeliu atveju nepateikė net mažiausios žinios apie lietuviškos vėliavos iškėlimą Gedimino bokšte. Tuo tarpu ,,Visuomeninis” transliuotojas LRT Panoramoje šią žinią pateikė,deja, labai trumpai ir paskutinėje žinių vietoje.O liūdniausia tai,kad eiliniai piliečiai Lietuvos vėliavos dienoas proga neiškelia Trispalvės.Be to skaudu ir tai,jog ,,patriotinės” Skautų ir Šaulių organizacijos neparodė noro dalyvauti Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo iškilmėse Gedimino kalno bokšte Vėliavo dienos proga.

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.