Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Vasario 16-oji per paskutinį šimtmetį

Tiesos.lt redakcija   2021 m. vasario 16 d. 1:27

9     

    

Vidmantas Valiušaitis. Vasario 16-oji per paskutinį šimtmetį

Kai kas dabar sako, kad Vasario 16-toji – „šventė be turinio“. Man tai labai aiški jos prasmė. Rašiau prieš 20 metų.

VASARIO 16-OJI PER PASKUTINĮ ŠIMTMETĮ

„Klaipėda“ | 2001 m. vasario 15 d.

Vasario 16-oji visuomet primena didelį ir brangų turtą: per kartų kartas išpuoselėtą siekį – laisvą, nepriklausomą Tėvynę, kuriamą laisvų žmonių ir jų sąmoningai branginamą.

Kažkas yra taikliai pastebėjęs, kad Vasario 16-oji – tai mūsų valstybės Velykos, kurios sutinkamos kaip ženklas keltis naujesniam gyvenimui – geresniam, tauresniam.

Šis ženklas lydėjo ir lydi lietuvių tautą, galima sakyti, per visą XX-ąjį amžių, keldamas pasididžiavimą ir brandindamas valstybinį susipratimą iškiliomis laisvės ir nepriklausomo gyvenimo valandomis, grūdindamas pasiryžimus bei žadindamas naujas viltis svetimųjų priespaudos metais.

Jo reikšmė ypač išryškėjo okupacijų nelemtyje. Kai prievarta buvo primesta svetima tvarka ir gyvenimo būdas, ši diena žadino tautinę savigarbą, Vasario 16-osios dėka tebesijautėme esą kitokie, tebenešiojome savyje tikėjimą vėl turėti savo šalį laisvą.

Vasario 16-oji įrašyta Lietuvos istorijoje ne vien 1918 metais, kai Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratinę, etnografinių žemių Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi; tai yra – valstybę, kuri ištisus šimtmečius buvo svarbi, stipri ir reikšminga Europos, ypač Vidurio Europos, istorijoje.

Vasario 16-osios simbolis ir prasmė raudona gija žymi ir laisvę bei nepriklausomybę praradusios Lietuvos istoriją.

Štai 1949-ieji – Lietuva okupuota, bet nenugalėta. Slaptame ginkluotos rezistencijos vadų suvažiavime, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba Vasario 16-ąją skelbia istorinę deklaraciją. Tame suvažiavime išrenkama teisėta, nepasiduodančios, kovojančios, savo konstitucinę teisę naudojančios ir ją ginančios Lietuvos vadovybė.

Deklaracijoje skelbiama, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba „okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai“. Vyriausiuoju kariuomenės vadu išrenkamas Jonas Žemaitis-Vytautas, su įgaliojimais – Lietuvą išvadavus iš okupantų – laikinai eiti Lietuvos prezidento pareigas.

Šis dokumentas ženklina ir Lietuvos valstybės atkūrimo gaires, pabrėžia teisėtą konstitucinį tęstinumą ir teisėtumą tos Lietuvos, kuri būtinai atgims, ir kokiomis ekonominėmis, socialinėmis kryptimis turės atgimti, kai okupantas bus išvarytas.

Deklaracijoje tarp kita ko pažymima: „L[ietuvos] L[laisvės] K[ovos] S[ąjūdžio] Taryba, prisidėdama prie kitų tautos pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus teisių Deklaracijoje ir kituose teisingumo ir laisvės Deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti“.

Šiandien galime stebėtis ir didžiuotis šį dokumentą pasirašiusių partizanų vadų valstybiniu brandumu, politine išmintimi ir toliaregiškumu, kilniu įsipareigojimu aukštesnėms žmogiškosioms vertybėms, laisvės ir demokratijos idealams, ištikimybe savo žemei ir žmogui. Būdami, atrodytų, beviltiškoje padėtyje, kovodami su žiauriu ir nepalyginamai stipresniu priešu, metų metus gyvendami išdavystės ir mirties akivaizdoje, regėdami, kaip artimiausi bendražygiai žūsta nelygioje kovoje, o jų šeimos tremiamos į Sibirą, jie liudijo tautos valią, pasiryžimą aukotis ir nepalaužiamą tikėjimą Lietuvos ateitimi. Kadangi tautos pasirinkimas buvo šioje pusėje.

Beveik neįmanoma aiškinti, kad žmonės pritarė okupantų pastatytai komunistų partijai, jei tokiomis nedėkingomis gamtos ir politikos sąlygomis atkaklus pasipriešinimas okupantui užtruko dešimtmetį. Be didesnės gyventojų paramos partizanai nebūtų išsilaikę taip ilgai, o žmonės nebūtų jų rėmę, jei laisvės kovotojai nebūtų atstovavę tam, kas lietuviams buvo labai brangu.

Niekas negalėjo įsakyti Lietuvos kaimui dainuoti apie partizanus, jų žygius. Bet Lietuva dainavo. Nedainavo apie stribus, dainavo apie partizanus – kovojančius ir žūstančius. Tai buvo mandatas, kurį, savo krauju aplaistytą ir pateisintą, pasirašė tada vienintelė teisėta Lietuvos vadovybė – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba 1949 m. Vasario 16 d.

Lygiai po keturiasdešimt metų – 1989 m. Vasario 16 d. gimė dar viena nepriklausomos valstybės atkūrimo gaires ženklinanti deklaracija. Tebeviešpataujant Lietuvoje sovietams ir komunistų partijai, Sąjūdžio seimas, susirinkęs iškilmingo posėdžio Kauno muzikinio teatro rūmuose, pirmą kartą atvirai paskelbė, kad jo tikslas – Lietuvos nepriklausomybė.

Sąjūdžio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir vicepirmininko Romualdo Ozolo Lietuvos Sąjūdžio vardu pasirašyta deklaracija be kita ko skelbė: „Lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės suvereniteto praradimu, įvairiais būdais priešinosi hitleriniam bei stalininiam genocidui ir lig šiol priešinasi didžiavalstybinio kolonializmo apraiškoms. Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato. […] Sąjūdis žengia keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, neapsiribodamas daliniais pasiekimais“.

Tai irgi Vasario 16-osios žodžio aidas, mūsų istorinės sąmonės tąsa, nepaliaujamos lietuvių tautos kovos už savo laisvę ir valstybės nepriklausomybę dalis.

Pagaliau – ir Kovo 11-osios aktas skelbia, kad Lietuvos valstybės pamatas yra 1918 m. Vasario 16-osios nutarimas: tai ta pati Lietuva, kuri buvo, ir kuri vėl randasi iš savo pačios pelenų ir kančios. Štai kas mums yra Vasario 16-oji ir jos tęsinys – Kovo 11-oji.

Valstybė yra kaip žmogus: kai jis gimsta, svarbiausias jo tikslas – išsilaikyti ir išgyventi; kai išsilaiko – augti, stiprėti, išsivystyti ir tapti sąmoningu, brandžiu, atsakingu, pilnaverčiu žmogumi.

Du sykius šiame šimtmetyje kėlėsi Lietuva iš pelenų (trečiasis bandymas buvo 1941 m. biržely), apginti ką tik paskelbtą nepriklausomybę buvo aukščiausias jos žmonių tikslas ir idealas. Viskas – žodžiai, darbai, ištekliai, pagaliau sveikata ir net žmonių gyvybės – buvo tam idealui atiduota.

Tačiau pats valstybės buvimas nėra idealas – tai greičiau istorinis faktas. Idealas yra turinys, vykdomas valstybės buvimu. Lietuvos valstybė šiandien jau išaugusi iš naujagimio vystyklų, tad tenka galvoti ne vien apie jos formą, bet ir apie šios formos turinį.

Penkiasdešimt fizinės ir ideologinės prievartos metų Lietuvoje reiškė ne tik valstybinės laisvės netekimą, bet ir pasikeitimą daugelio vertybių, kuriomis gyveno lietuvių tauta, vakarietiškosios istorijos ir kultūros vertybių veikiamas žmogus. Demokratinė sąmonė, pilietinė iniciatyva, pakantos dvasia, atsakomybės ir pareigos jausmas mūsų visuomenėje tebėra svarbi siekiamybė, kadangi ilgai būdami svetimos valstybės dalimi, neturėjome galimybių išmokti nei būti savarankiški, nei už šią svetimą valstybę atsakingi.

Ir vis dėlto pakartotinai šiame šimtmetyje atkūrę savo valstybę, jungdamiesi į demokratinių Europos valstybių šeimą, atliksime mums laiko pavestą uždavinį. Mūsų istorija nužymėta kraujo aukomis ir nuolatiniu pasiaukojimu, nepabaigiamomis pastangomis išlikti. Tuos bandymus išlaikėme. Tai darė mūsų seneliai ir tėvai, o paskui – ir mūsų kartos žmonės.

Šviesus jų atminimas testiprina mūsų dvasią ir pasiryžimus, kuriant šiuolaikišką, pažangią, laisvą ir solidarią Lietuvą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Paulius       2021-02-16 14:46

ne neapsirikau. Beje, būtent tada LRT Konarskio gatvėje buvo iškelta Trispalvė, sukėlusi nemenką KGB sumaištį

A man labai, labai, na, očienj, očienj       2021-02-16 14:13

patiko sportsmėnas Marčiulionis su Baltušiu, vieningai pasisakiusius prieš beatsikuriančią Lietuvą vasario 15 dieną. Lietuvos sportsmėnams valio už vasario 15 dieną.

stasys       2021-02-16 13:46

to Susitiko 2021-02-16 12:22 .. uzduodate tam ‘placialapiu-kavalieriui’ per sudėtingus klausimus . Vat jei sutiktumete su juo ‘kapsukes domino’ partijele supliekti žiūrėk ir rastumete bendra kalbą .

> 2021-02-16 12:54       2021-02-16 13:38

Ar neapsirikai, ar tikrai 1988 metais kas nors buvo?!

Paulius       2021-02-16 12:54

o man įspūdingiausia Vasario 16 buvo 1988 metais. Vilniaus centras atrodė lyg būtų įvesta karo padėtis…. deja, ilgainiui viskas nublanko ir galiausiai ėmė priminti brežnevinę lapkričio 7. su „pareigą atliekančiais“, iki kaukimo nykiais, klerkų ir valdžiagyvių papostingavimais „užduotu klausimu“. Aišku, iš nomenklatūros kūrybinių polėkių nevertėtų tikėtis. bet tokiomis progomis jie net save pranoksta savuoju nykumu….

to Susitiko       2021-02-16 12:22

Pats labiau trockistas ar kovidistas? Ar labai nepatinka prezidentinis pasas - iš prezidento rankų šventam reikalui, taip sakant, a?

Susitiko       2021-02-16 11:58

du „liūtai”, trolių fabriko specialistai, tai dabar tiek rūrinių mazgų priraitys su savo liežuviais, kad ne tik NS, bet visa Lietuva “pakvips”.

Jules       2021-02-16 9:45

Svetimieji, į Lietuvą atėję, pirmiausia griovė mūsų paminklus, trynė istoriją, atmintį, ir degino Tarpukario Lietuvos, Pirmosios Respublikos, knygas. O pats čia apie guašą kolonistams ir okupantams - Rusijos imperijai, Sovietijai ir Lenkijai, okupavusiai etninę Pietryčių Lietuvą ir ją nulietuvinusiai, nutautinusiai kalbi, kodėl? Kam to reikia? Mums, diletantams, to tikrai nereikia. Na, o kas tie Vakarai, reikia irgi gerai pagalvoti - katrie? O dabar mums kas tokie Sanitarinį karą suvairavo, nežinai? Gal nežinai ir kas tokie Sovietiją suvairavo, ką? Kas laiveliu atplukdė drg.Liūtą Trockį į Europą su prezidentiniu pasu? Tiksliau, su tiesiai iš prezidento rankų pasu. Pagarbiai oponentui p.Stasiui Vasario 16-osios proga, - Jules.

stasys       2021-02-16 9:32

Kartais Vidmanatai Valiušaiti labai sunkų save priversti tuo patikėti .. jog tikrai kuriame tam kad būtume tos vakarietiškos demokratijos sudėtimi . Į ką paprastam žmogui atsiremti ? Į tuos ‘patriotus’ kurie svetimus manumentus terlioja guašu ? O gal į tuos ‘tikrus intelektualus’ pasiruošusius svetimai nuomonei perkąsti gerklę ? Kaip paprastam žmogui patenkinti smalsumą jei iš jo reikalaujama tikėjimo neatsakius į esmynius jo klausimus ? Ar tikrai tik vienintelis būdas visiems išeiti į mišką kad būtų palaidoti asmeniškumai ir susiskaldymas visuomenė ?Lietuva susiduria su visai kitomis problemomis ir iššūkiais, ji gal ir nori svariai pagerbti šios dienos atminti ..bet ta diena vienybės nebus surastą ..o tai jau didelis nuopolis ir prarastą pagarba tų kurie kažkada kovojo perkope savo klaidas ir asmeniškumus .


Rekomenduojame

Dainius Rudzevičius. Stambulo konvencija ir jos ryšys su socialinės lyties ideologija

Ligita Sinušienė. Ar Stambulo konvencijai bebus ką pražudyti Kretingos pranciškonų gimnazijoje?

Rasa Čepaitienė. Kaukių kritimo metas

Brolis Paulius Vaineikis OFM. Šaukiu aš tautą nuodėmės užguitą

Lietuvos gyventojų nuomonių apklausa

Dovydas Norkūnas. Kaip iš tikrųjų atrodo LYTINIS ŠVIETIMAS? Kam iš tiesų reikia Stambulo konvencijos?

Brolis išsižadėjo brolio ar direktorius – pavaldinio?

Alvydas Jokubaitis. Ar Europos Sąjungai reikia šeimos? – Taip ir ne

Algimantas Rusteika. Iliuzijų pabaigos metai

Andrius Švarplys. „Influenceriai-garsenybės“ gali viešai kalbėti apie politiką, o Bažnyčia nebe?

Nuo bačkos. Andrius Kubilius: Tomai, neišsigąsk šios atakos! Tomas Raskevičius: Dėkoju TS-LKD už palaikymą. Pažadu nepasiduoti!

Konstantinas Bogomolovas. Europos pagrobimas 2.0. Režisieriaus manifestas

Pozicija, kurios nenori girdėti LGBT lyderiai. Dovilo Petkaus pokalbis su Eimantu Gudu

Kam tas „šešėlis“? Darius Kuolys: Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi

Nida Vasiliauskaitė apie Stambulo konvenciją:  dabar – trumpai, kone prieš trejus metus – išsamiai

Kun. Robertas Grigas. Kuo blogi „specialioms grupėms“ kuriami įstatymai

Algimantas Matulevičius. Negi valstybės piliečių nuomonė lygi nuliui?

Andrius Švarplys. JAV vyskupų pozicija dėl seksualinės orientacijos ir ‘gender identity’ sąvokų įtraukimas į įstatymus yra blogis

Audris Narbutas. Per Stambulo konvenciją – į melo visuomenę

Kun. Andrius Narbekovas. Stambulo konvencija – Trojos arklys

Elagu Eesti! Tegyvuoja Estija! Vidmantas Valiušaitis: Pagarbos žodis broliams estams

Rasa Čepaitienė. Kvalifikacija

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Andrius Švarplys. Priešingai – tai jūs puolate Lietuvos Konstituciją, o visuomenė reaguoja ir, beje, labai demokratiniu bei civilizuotu būdu

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas – Vasario 16-osios važiuotynės

T. Elijas Leyds. Virusas, hidra ir Bažnyčia

Raimondas Navickas. „Neapykantos kalbos“ kriminalizavimo per ANK afera yra antikonstitucinė ir antidemokratinė

Audrius Bačiulis apie „Coca Cola“ kursus, kaip „tapti mažiau baltaisiais žmonėmis“

Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

Algimantas Rusteika. Stukačių epocha sugrįžta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.