Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Spaustuvininkas Otto von Mauderode

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 17 d. 10:32

19     

    

Vidmantas Valiušaitis. Spaustuvininkas Otto von Mauderode

Mažosios Lietuvos genocido 75-ųjų metinių proga, tinka prisiminti tolimą mano giminaitį per mamos kilmės liniją, Tilžės spaustuvininką Otto von Mauderodę (1852-1909). Juo labiau, kad šiemet sukako dar ir 110 metų nuo jo mirties.

Mauderodės buvo sena Prūsijos karalystės giminė, davusi šiam kraštui keletą karvedžių, kilusi iš Mauderodės vietovės Vidurio Vokietijoje.

Otto v. Mauderodė gimė smuikų meistro šeimoje, jaunystėje plačiai keliavo po Europją, įgijo ten spaustuvininko amatą, grįžęs į Tilžę ėmėsi spaustuvininko verslo. Veikla sekėsi, buvo vienas įtakingų ir sėkmingų Tilžės verslininkų, kurio įmonėje dirbo daugiau kaip 200 darbuotojų. Tais laikais tai buvo stambi, pas turinti įmonė, vieni pirmųjų Rytų Prūsijije praktikavusi, šiuolaikiniais terminais kalbant, socialiai atsakingą verslą, sukūrusi savo darbuotojams privatų socialinį fondą, padėti žmonėms ligos ar nelaimės atveju ir pan. Lietuvininkų kalba tai vadinosi *štamas*. smile

Spausdino knygas, laikraščius, vertėsi didmenine popieriaus prekyba, turėjo knygyną, knygrišyklą, giliaspaude gamino atvirukus, meno kūrinių reprodukcijas, leido didžiausią Rytų Prūsijoje dienraštį vokiečių kalba „Tilsiter Allgemeine Zeitung“.

O. v. Mauderodė daug nusipelnęs lietuviškai knygai ir lietuviškai spaudai. Spausdino net ne tik „Aušrą“, „Varpą“, lietuviškus kalendorius, maldaknyges, pasaulietines knygas, bet ir pats leido lietuvišką laikraštį Mažosios Lietuvos lietuviams „Nauja Lietuvizska Ceitunga“. Jo žmona buvo tikra lietuvė Albušaitytė, ūkininko nuo Smalininkų dukra. Padėjo lietuvių knygnešiams, ne vieną jų gelbėjo iš žandarų nagų.

Vis nepritenka rankos apie O. Mauderodę parašyti plačiau. Tikiuosi. O tuo tarpu įkeliu čia porą straipsnelių iš „NLC“ apie O. Mauderodės įmonės veiklos 25-metį ir jo nekrologą iš „NLC“ bei keletą nuotraukų, kuriose matyti taip pat ir žavus įmonės pastatas Tilžėje.

- - - - - - - - - - -

Jubiliejaus šventė

Spaustuvės apturėtojai ponai Otto ir Hugo v. Mauderode šventė 15 augustą, kaip jau minėjom, 25 grystmetį gruntavojimo savo spaustuvės. Iš tos priežasties buvo minėtu ponu šį subatos vakarą visus savo darbininkus ir tulus prietelius į miesčionių butą pakvietusiu ant šemtės ir šventės. Didžioji salė buvo gražiai padabinta ir ilgi stalai kloti bei apsčiai užkandomis apkrauti, prie kurių 350 žmonių susėdo.

Muzikei kelis kartus pagrojus, šiosios pons Otto v. Mauderode ir darbininkams pasidėkavojęs už jų viernajį draugdirbimą, apreiškė, kad ypatišką štamą dovanojęs, iš kurio kaip nors į bėdą parėję darbininkai pašelpiami būt galėtų ir kurį štamą dar vis didinti norįs. Tada apsakė jis, kad vienam seniausiųjų darbininkų ypatišką dovaną ir seniausiai laiškų išnešiotojai taipojau atsiminimą priskyręs. (Kiti darbininkai buvo priedų gavę.)

Vyriausias rėdytojis Wiedemann laikė šventės kalbą, pranešdamas, kaip jubilaru iš menkos pradžios per viernybę, stropumą ir meilingumą prieš kiekvieną ant šiandieniško aukštumo užsidirbusiu. Potam kalbėjo vyriausias burgemistras Pohl, kursai Tilžės palaimos velyjimus pranešė, profesorius Nast, kurs Mauderodės darbus už tiesą ir teisybę apšvietė ir tuli kiti ponai. Tarpais uždainavo drukoriai ir giedrių draugystė tulas rimtas ar linksmas daineles, po kurių pons kunigs Federmann kalbėjo, nurodydamas ant gražiojo sutikimo ir sutarimo, kuriame pamilija v. Mauderode gyvena ir velydams ir ateitinei tą pačią žegnonę, kuri neišvengtina prie geros sėklos.

Taipo praėjo tulos linksmos adytos ir susirinkusieji vos pasijuto, kaip jau rytas aušti pradėjo, ant ko visi kapijos atsigėrę padoreg namuon paėjo. Mauderodės darbininkams pasiliks ta šventė gražiausiame atsiminime ir jie kol gyvi jos minės, o ji ir iš tikro liudija apie gražų sutikimą tarp darbininkų bei darbdavėjų. Mes velijam, kad tas sutikimas ir toliaus išsilaikytų ir kad vieni antrus vis viernai pristotų, tada galės tas didysis užsiėmimas, kurs ir mus lietuviams ant žegnonės buvęs yra, didyn eiti, augti ir tarpti, ponams v. Mauderodėms ant džiaugsmo ir visuomenei ant naudos.

„Nauja Lietuviška Ceitunga“, 1906 m. rugpjūčio 28 d., 2-3 p.

- - - - - - - - - -

Otto v. Mauderode +

Smutną žinią turim šiandien savo skaitytojams pranešti: išleidėjas šito laiško, Otto v. Maudeorde, nedėldienėj pirm pietų ant zėgoriaus pusę 10 po trumpos ale sunkios ligos akis užmerkė paskutiniam miegui. Pirm trijų metų sunkios ligos užniktas ir ilgą laiką ant patalo paguldytas, buvo jis paskutiniame laike šiek tiek atsigavęs, nors senoji stiprybė jau ir nebsugrįžo. Pradžioj praėjusios nedėlės pribuvo jis vienam susiėjimui ir čion atsišaldęs, šiurpulių perimtas namuon parėjo ir ten atsigulęs jau nebatsikėlė. Per ligą pasilpinintajis kūnas nebepertrivojo šitą užpultį ir suniro visiškai. Nedėldienės ryte išvalnijo smertis jį iš visų vargų, 57 mete jo amžiaus.

Otto v. Mauderode buvo 26 aprilį 1852 Tilžėje, Prūsuose gimęs ir po įžegnojimo įstojo į Posto knygų spaustuvę Tilžėje už mokytinį. Po išsimokslinimo dirbo jis tulose spaustuvėse Isrutėje, Berlyne, Vienoje, Miunchene ir tuluose kituose miestuose. Tada apkeliavo jis Austriją, Šveicariją bei Italiją ir daug patyręs bei pritapęs po kokių 7 metų sugrįžo į savo gimtuvės miestą, jeib čion savotišku pastotu. Su tūkstančiu dorliu, kuriuos tėvas jam žyčyjo, įsitaisė jis mažą spaustuvę Vandens ulyčioje, priešais savo dabarnykščiojės spaustuvės.

Otto v. Mauderode buvo žmogus labai meilingo būdo, todėl ne dyvai, kad žmonės mielai jį lankydavo, jam savo spaudos darbus paduodami, o tai dar juo labjaus, kadangi jis labai teisingas kupčystėje buvo ir nei vienam per brangiai neatimdavo. Tokiu būdu kundų pulkas greitai augo, taip kad jau kelis metus vėliaus jis spaustuvę į Aukštoję ulyčią perkelti ir padidinti turėjo. Jau mete spaustuvės gruntavojimo pradėjo jis vokišką laišką išleisti, kursai pradžioje „Tilsiter Anzeiger“ vadinos, vėliaus „Tilsiter Allgemeine Zeitung“ pramintas tape ir kasdien kone 11.000 skaitytojų turėdamas, prie vyriausių laiškų mūsų provincijos priklauso. Knygų spaustuvei prisidėjo veik ir akmens spaustuvė, potam dar knygrišystė su visomis jų šakoms; per tą spaustuvė taip pasididino, kad pirm dviejų metų, kada 25=metines sukaktuves šventė, daugiaus kaip 200 darbininkų bei darbininkių joje darbo ir pelno rado.

Mes lietuvininkai skaitom Otto v. Mauderodę prie anų vyrų, kuriems daug uždėkavoti turim; nėsa nežiūrint ant to, kad jis didį skaitelių lietuviškų knygų bei mūsų ir anos pusės lietuvių atspaudė, kuriems buvo spaudos valnybė užginta, buvo jis ir tas vyras, per kurio drąsą bei užsiemintą kovą mes didžius ir du kart per nedėlę išeinančius laiškus įgavom. Buvo tai mete 1890, kada keli jauni lietuviai pas jį nuėjo ir jam apreiškė, jog norintys naują laišką išleisti, ale didesnį už tąsyk išleidžiamajuos ir du kart per nedėlę išeinantį. Jis žinojo, kad šitie lietuviai rodos gerą norą tur, bet be pinigiškos įgalės yra; ale to neatbodams jis drąsiai atsakė: „Vaikai, jūs neišgalėsite; ale leiskit mane, aš tai darysiu!“ O jis laikė savo žodį. Lietuvininkai įgavo „Naują Lietuvišką Ceitungą“, pirmą du sykiu išeinantį laišką. Kitasis lietuviškųjų laiškų kūrėsi iš tokio aptemimo, sakydamas, kad „būrai“ nei jokio laiko neturintys du kart išeinantį laišką skaityti; ale patyrimas mokino, kad tai netiesa, nes neilgai trukus buvo anie laiškeliai priversti tą patį daryti, nenorėdami visai užmigti. „Naujoji“ augo ir tarpo ir buvo jau kalbama ją tris kart išleisti, kaip šis darbe nepailstantis vyras dabar iš šio gyvenimo pavadintas tape.

Nabaštinikas buvo liberališkos dūmos ir skyrimo laikuose narsus kareivis už valndumjus; ale lygiai jo liberališkoji duma buvo mums lietuviams ant naudos, nes per ją gavom mes pilną valnybę per „Naująją“ vislab tat užtarti, kas lietuviams ant naudos. O kad kartais ir dar taip galingi užgrudavo, kitos pastraipos prašydami, liubėdavo jis ramiai ale tvirtai atsakyti, kad „Naujoji“ lietuvininkų laiškas yra ir pirmoj eilėj jiems služyti tur.

Ir Tilžė neteko šiame vyre vieno savo geriausių sūnų. Jis buvo didis mylėtojas savo gimtuvės miesto ir visur bei visad įstojo už tai, kas jo didinimui, grožinimui bei tarpimui prideringa buvo. Įtaisymas vandens privedimo, pabudavojimas elektriškojo gelžkelio, nutaisymas geverbės parodų ir tuli kiti visuomenei naudingi įtaisymai buvo jo užmanymai ir uždėlavoja savo išbudavojimą jo nepailstančiai procei bei darbui. Dar tulus planus nešiojos jis su savim, taip ant paveikslo pabudavojimą popieriaus fabrikos ir naują padidinimą savo spaustuvės; ale smertis statė jam mierį ir pavadino jį iš visų darbų.

Savo darbininkams buvo Otto v. Mauderodė labai geras ponas. Pats darbininku buvęs, žinojo jis, kaip jiems ant širdies yra ir kožnas darbininkas rado prie jo užstojimą, jei jam kur neteisybė nusidavusi buvo. Dienoje 25=metinių sukaktuvių gruniavojo jis ypatišką štamą, iš kurio per kokią nors aplinkybę į bėdą parėję darbininkai pašalpą gaut galėtų. Senesniesiems darbininkams suteikdavo jis vasaroj tulas nedėles atlaikų, pašelpdavo juos ir pinigais, taip pat kur nors išvažiuot galėdavo dėl pastiprinimo savo sveikatos.

Nabaštininkas paliekta du broliu, penkias seseres ir vieną sūnų, kurs iš lietuviškos motinos gimęs, dabar 20 metų sens yra ir, spaustuvėje prisimokinęs, tėvo palikimą užims.

Otto v. Mauderodės nebėr; ale jis yra sau paminklą statydinęs širdyje savo darbininkų, prietelių bei pažįstamų, kurs geresnis už gelžinius ir marmorinius, gyvas pasiliks iki vėlesnių laikų. Mums, jo paliktiesiems, puolas jo pradėtąjį darbą tolyn vesti, o mes norim tai daryti toje dvasėje, kurioje jis tai pradėjo, norim viernai procavoties vertais jo pasekėjais pastoti teisingume ir viernybėje.

„Nauja Lietuviška Ceitunga“, 1909 m. sausio 19 d., 1 p.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. Tvankstui       2019-10-23 0:50

Atsiprašau, norėjau parašyti Vakarinį (kairįjį), o ne Rytinį Vyslos krantą - ten buvo mūsų ir prūsų giminės, bet, turbūt, ne prūsai.

Tvankstas       2019-10-20 11:47

Al. - Vakarų Prūsija nėra taip paprasta įvardinti, kai vokiečiai po 1168 m. Perkūnos sugriovimo kolonizavo Pamarį / Pommern, o lenkai veržėsi prie jūros, kolonizuodami gaustuvius / Kaszuby. Lenkijos istorikai aprašo buvus stiprią valstybę Pamarys + Gaustuva, kurios nepajėgė užimti joks Lenkijos karalius daugiau kaip 200 metų.
Vokiškoje kolonizuotoje dalyje begalė vandenvardžių, vietovardžių, asmenvardžių išliko lietuviški iki pat 1938 metų, dargi iki 1945 m., Lenkija gavusi tas žemes, vėlgi sulenkino, palikdama nesunkiai atpažįstamas lietuviškas vietovardžių šaknis.
Vakarų Prūsijos / Gaustuvos vietovardžius reikia peržiūrėti visus iš eilės, tikrųjų pradinių išliko nedaug.
Gdansk / Danzig < Gudaniškas, užrašyta įlanka Codanus arba Gudanus, Godanus, Gudanas, Godanas.
Aplink Gudanišką pakankamai lietuviškų vietovardžių : upeliai Swelinia, Reda, gyvenvietės Reda, Obluže, Kielpino, Kawle, Klodawa, Kašubijos nac. parke - ež. Potuly, gyv. Patuly, Rąty (tarti Ronty).

to Nepasirašysiu       2019-10-20 9:44

Ką rūkai? Ar tik su Jurgiu “Vodka Kremlin Gold” mauki ir galvoji, kaip čia klausimėlį susigalvojus ir runkeliokus susimedžiojus? Žečpospolitoje ar Rusijos imperijoje buvo lietuviška spauda, ką? Lietuviškas universitetas, laikraščiai, knygos, lietuviškos mokyklos, pagaliau apskritai literatūra - verstinė taip pat, mokslinčiau, a? Nemanai, kad mums zubrylos, docentų užzombintos, mums nusibodo, ką? Ar dar ilgai mums skaitysi modifikuotą į liberalijas TSK(bolševikų)P istoriją?

Nepasirašysiu        2019-10-19 20:51

Nepaisant galimai “žavaus pastato”, taip ir nesupratau, kuo kolonizatorius iš vidurio Vokietijos nusipelnė Lietuvai ir lietuviams, išskyrus tai, kad leidžia mums, skaitytojams, nukreipti dėmesį nuo Bunkės į kitokią, importinę būk tai įžymybę.
LEIDO kolonizacinę vokišką spaudą, o lietuvišką tik SPAUSDINO (ir ne veltui).
Ar jo “socialinė įmonė” palaikė 200 darbuotojų lietuvybę, ar rūpinosi tik kad kūnai gyvi ir sveiki būtų?
Dirbo Vokietijos užsienio politikai, o ne Lietuvai ir lietuviams.
Atrodo, autorius didžiuojasi savo tolima giminyste su kolonistu, ji laiko ne tik aukštesnio luomo (“karališkos giminės”), bet ir aukštesnės etninės kultūros - nors iki 19 amžiaus bendros Vokietijos kultūros nelabai buvo, o kas buvo atskirai - tokio žemo lygio, kad kompleksas prieš Prancūzijos ir Italijos kultūras (irgi su savomis problemomis) tęsiasi iki šiol.
Atrodo, nuo 1906-09 m. ne visiems išminties prisikaupė. Svarbiausia, ar žmona lietuvė.

stasys        2019-10-18 18:59

Jules .. Nesu tikras kad Tamsta rašo apie Lietuva smile Matyt vėl sumaišėte su kokia Kinija ..

Al. Tvankstui       2019-10-18 16:58

Kad kairiajame krante lietuviški vietovardžiai, tai suprantama.Klausimas tik ar baltai tą krantą vadino Vakarų Prūsija. Nes vokiečiai Vakarų Prūsija vadino ir prieš tūkstantį metų germanizuotas sritis.

Tvankstas       2019-10-18 13:55

Al. - Vakarų Prūsija oficialiai buvo nuo 1795 m., po Žečpospolitos paskutinio padalijimo. Lenkai dar iki kryžiuočių pasikvietimo 1226 m. jau valdė tas žemes, kol 1335 m. panaudojo Caussuves / Cassuves vardą, pagal nepasiduodančios krikštijimui ir lenkinimui prūsų genties vardą, sulenkinę vėliau kaip Košuby.
Tai buvo vakarinis krantas ir jame Vakarų Prūsija, o kad nėra knygose, tai kolonizatorių lenkų ir vokiečių nuopelnas, o lietuviai prof. a la bimbiliauckiai, gink Die, kad patys savarankiškai atliktų tyrimus.
Vakare duosiu vietovardžių iš Vakarų Prūsijos.

Al. Tvankstui       2019-10-18 13:42

,,Vakarų Prūsija” atsirado, kai Prūsija prisijungė dalį rytinės Vokietijos. Kai sritis valdoma iš Prūsijos, Rytų Vokietija tampa Vakarų Prūsija. Panašiai Lietuva Rusams tapo Šiaurės vakarų kraštu, o Vokietijai Ostlandu. Kad rytinį Vyslos krantą senovėj kas nors priskirtų Prūsijai neteko girdėt.

Stasiuk,       2019-10-18 13:04

kai Lietuva savo sąjungininke pasirinko Maskoliją - tai vokiečiai ir pakeitė tas sutartis. Mums, pasirodo, Sovietija, Rusijos imperija, Azija artimesnės nei Europa. Tik tiek. Tai nėra mano nuomonė, o visuotinai žinomas faktas. Aišku tik tai, kad prasčiokams istorija tebėra įslaptinta ir jos paieškos, ir savarankiškas tyrinėjimas, be viršininko leidimo ir priežiūros - draudžiamos.

Tvankstas       2019-10-18 9:44

Al. Juliui 0:50 - vokiečiai vadina teisingai : Ostpreussen / Rytprūsiai, o štai Vakarų Prūsija, tai būtų lenkų Kašubija, o su kašubais / gaustuviais Lenkija turėjo bėdų juos lenkinti nuo krikšto iki šiandien. Vietovardžių išliekos ir gaustuvių  tarminiai žodžiai išduoda lietuviakalbę kilmę.

Al. Juliui       2019-10-18 0:50

Viskas taip, bet mes Prūsijos, manau, neturėtumėm vadinti Rytprūsiais (nors vokiečiai ir vadina).

stasys        2019-10-17 21:44

Jules ..tai tik Tamstos nuomonė kuri netgi nėra kažkuo grindžiama . Ar jau pamiršai kur buvo pasirašomos tos sutartis su slaptais protokolais ? o vėliau dargi ir pataisant pirminį variantą su Lietuvos perleidimu Maskvos įtakai, Maskvoje ..Hitlerio įtaka tuo laikotarpiu buvo labai silpna tuo pasinaudojo Stalinas ir ‘pataisė ’ .? Be abejo kad negražino ..juk tuose planuose Lietuvos kaip suverenios valstybės nebuvo ..Vienok man aišku ir kas paskatino Pakto autorius keisti pirma planą į sekanti .. stalino ‘flamasteris’ ...kuris paprasčiausiai neturėjo tiek lankstumo kopijuojant imantrias Lietuvos kartografines sienas .smile http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23825&seqNr=3 man a,trodo tu neatidžiai skaitei ta laikrašti .. .smile)

Stasiuk,       2019-10-17 20:30

ne sovietų pagalba, o Vokietijos pagalba, įtraukiant Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, klausimą ir būsimą sprendimą į Molotovo Maskvos pakto slaptąjį protokolą. Neklaidink čia žioplių ir kvailų VU studentų. Ir tai grąžinta tik trečdalis lenkų užgrobtos teritorijos. O dėl Nepriklausomybės ir Brest-Litovsko turėtume būti dėkingi vyskupui Pranciškui Karevičiui, prelatui Konstantinui Olšauskui, A.Voldemarui, kurie sugebėjo visgi įtikinti P. Hindenburgą ir Ludendorfą, kad lietuviai verti savojo tautinio valstybingumo, bet juos nedėkingi lietuviai linkę pamiršti, ypač docentai, ypač per valstybines šventes, net ir tas konservatorių Mažylis ES parlamente bijo Tiesą pasakyt - tik kažką numykia ir politkorektiškai nebeišsteni Tiesos, tik dalį. Pagarbiai, - oponentas Jules.

stasys        2019-10-17 19:53

pagarba stasiui Jules ..? tai kažkas naujo šioje padangėje, būtinai apsuksiu savo megzta barete ir saliutuosiu sumušdamas kulnais. Aš neneigiu to fakto kad Lietuvos valstybei labai pasitarnavo tautinės mažumos ar tai Vilniuje ar Klaipėdoje .. bet tautinės lietuvybės klausimas buvo tas kliuvinys kuris tikrai neskatino tu mažumu ja ginti ir puoselėti .. Man pačiam ne karta iš lenku yra teke girdėti kalbas apie lietuviška tautine prigimti kilusia iš gilaus kaimo ..kuri neverta buvo tu Vilniaus bokštu atgautu su sovietu pagalba. Deja dalis lietuviškos visuomenės irgi yra linkusi taip manyti nes ta faktą ,Vilniaus gražinimo, stato į pirma vieta ..kaip svarbiausia .. atkuriant Lietuvos valstybe . Deja istorija rodo kad tai buvo katastrofos pradžia .. Dėl darbuotoju iš rytu ..Jules ? : demokratija į konkrečia šalį gali ateiti tik tos šalies piliečiu kojomis ..Lietuva čia atiduoda duokle kuria kažkada pati pasinaudojo ..iš sovietindamą didesne dalį savo visuomenės.

Jules       2019-10-17 18:08

Pone Stasy, faktas Jums prieš nosį, o dar pažadėta, kad jų bus ir daugiau - labai daug. Nemanyk, kad lietuvaičiai, būdami carinės Rusijos imperijos kariais(rekrutais) Antrajame Žalgiryje 1914 metų rugpjūčio pabaigoje supylė Rusijos imperijos kariuomenę, tiksliau, jos galybę ir Brest-Litovske pasiekė, išpešė Lietuvai valstybingumą, kas mūsų docentams seniai jau yra tapo ašaka gerklėje. Mažyliui, berdods, irgi, nes savo filmuke nelabai tiksliai apibūdino, politkorektiškai išsisukinėdamas. Lenkijai taip pat. Reikia turėti gi ir dėkingumo jausmą pagaliau, ką manai, Stasy? Nedėkingumas gali atsisukti prieš mus pačius ir vėl skaudžiai nubausti - galime vėl netekti valstybingumo, jį prarasti, jei taip ir toliau už gerą atsilyginsime dvigubu blogiu. Taigi laikas pačiam, Stasy, pradėti logiškiau galvoti ir, svarbiausia, mąstyti ir matyti, ne tik žiūrėti, kaip P.P.Rubens’as patarė. Pagarbiai, - Jules.

stasys        2019-10-17 14:20

Jules ..tau turėtu būti žinoma kad iš piršto laužti teiginiai kaip tas užpakaliu daromas garsas ..pradžioje smirda o vėliau ir to nelieka ..

stasys        2019-10-17 14:18

Sunkiai skaitėsi tekstas , o juk parėjo tik šimtas metu o Lietuva atšventė savo tūkstantmetį ..

ah1       2019-10-17 14:13

nu jo, todėl pašto ir spaustuvės reikšmę ypatingai pažymėjo Leninas - pirmiausa perimti ir sukelti pašto ir spaustuvės paralyžių.

Jules       2019-10-17 13:30

Rytų Prūsija, kur išsigelbėjo ir mums padėjo išsigelbėti kaip tautai - tai lietuviškos kultūros, lietuviškos civilizacijos lopšys, židinys, o ne Didžioji Lietuva, kuri tebuvo arba lenkyne, arba ruskynu. Dabar irgi mūsų viarslinykai tenori ją tik kolonizuoti - delituanizuoti, kviesdamiesi juodadarbius iš Rytų. Gudai, rusai, ukrainiečiai mat jiems geresni už lietuvius, kai pas mus šitiek daug bedarbių, ane, Dargi? Darbininkai per juos Vilniuje turi kalbėti rusiškai, yra priversti kalbėti rusiškai, atsisakyti savo kalbos, kuri išsigelbėjo vokiečių valdomoje Rytų Prūsijoje. Gėda Lietuvos pseudo inteligentams, tikrai, jau nekalbant apie dozentus, kurie varinėja mamyčiukams(studenčiokams) deziukus aplink pakaušį.


Rekomenduojame

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.