Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida, Europa

Vidmantas Valiušaitis. Spaudos apžvalga: kaip Prancūzijos prezidento rinkimai aptariami Lenkijos žiniasklaidoje

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 2 d. 8:00

3     

    

Vidmantas Valiušaitis. Spaudos apžvalga: kaip Prancūzijos prezidento rinkimai aptariami Lenkijos žiniasklaidoje

Jūsų dėmesiui siūlome trumpą, bet turiningą Lenkijos spaudos apžvalgą, kuria Vidmantas Valiušaitis pasidalijo savo veidaknygės paskyroje. Pagal kolegos Roko Tracevskio pateiktas įžvalgas parengtoje ažvalgoje daugiausia dėmesio skiriama Prancūzijos prezidento rinkimams ir pirmojo turo rezultatų vertinimams. Tai, kaip šią pastarųjų savaičių aktualiją atspindėjo Lenkijos žiniasklaida, itin gerai parodo ir tai, kas apie juos buvo nutylėta ir nutylima Lietuvoje. Dar daugiau – atidesnis žvilgsnis į kaimynų spaudą leidžia dar ir dar kartą įsitikinti, kokia vis dėlto skurdi mūsų viešoji erdvė.

Balandžio 24 d., kitą dieną po Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo, PiS poziciją palaikantis tinklalapis wpolityce.pl surengė internetinę apklausą: „Kam atiduotum balsą Prancūzijos prezidento rinkimuose, jei turėtum tokią galimybę?“

Už Marine Le Pen balsuotų 7348 wpolityce.pl skaitytojai, 2875 pasirinko atsakymą „Nė vienas iš kandidatų nesukelia mano simpatijos“, 2148 – už François Filloną, 758 – už Emmanuelį Macroną, 207 – „už ką nors kitą“ ir 74 – už radikalų kairįjį, „Nepasiduodančios Prancūzijos“ judėjimo vadovą Jeaną-Lucą Mélenchoną (Lietuvoje vadinamą komunistu; šiuose rinkimuose jį iš tiesų parėmė ir Prancūzijos komunistų partija). Tinklalapį wpolityce.pl skaito išsilavinę PiS rėmėjai, tad atsakymai skyrėsi nuo viešai skelbiamos Lenkijos valdančiosios PiS partijos vadovų pozicijos.

Ši apklausa vyko dar iki E. Macrono pareiškimo, esą jis, jei bus išrinktas Prancūzijos prezidentu, per tris mėnesius ES įves sankcijas prieš Lenkiją, kuri, pasak jo, „laužo visas [Europos] Sąjungos taisykles“.

Balandžio 27 d. šiaurės Prancūzijos dienraštis La Voix du Nord paskelbė interviu su E. Macronu (lenkiškai – ČIA arba ČIA, o prancūziškai – ČIA).

„Per tris mėnesius po mano išrinkimo [prezidentu] bus priimtas sprendimas Lenkijos klausimu. [...] Negalime toleruoti šalies, kuri Europos Sąjungoje žaidžia visuomeninių kaštų [darbo jėgos kainos] skirtumu ir kuri laužo visas [Europos] Sąjungos taisykles. [...] Negalime turėti tokios Europos, priimančios sprendimą nieko nedaryti, kai [...] joje yra valstybės narės, besielgiančios kaip Lenkija ir Vengrija universiteto [George‘o Soros‘o įkurto Vidurio Europos universiteto Budapešte], švietimo, pabėgėlių, esminių vertybių klausimais. [...] Nenusileisiu jokiu klausimu. Tie, kurie to nesuprato, nepažįsta manęs. Noriu, kad į Lenkijos atvejį būtų žiūrima kompleksiškai. Ir kad dėl su Europos Sąjungos teise ir vertybėmis susijusių klausimų būtų įvestos sankcijos“, – E. Macronas pareiškė dienraščiui La Voix du Nord.

E. Macronas davė šį interviu po viešųjų ryšių prasme nelabai sėkmingo apsilankymo savo gimtajame šiaurės Prancūzijos mieste Amjene (Amiens), kuris tapo dar viena iliustracija jo nelabai sėkmingos kampanijos po laimėto pirmojo turo (pergalės pirmajame ture šventimas neblogame Paryžiaus restorane irgi buvo jo viešaisiais ryšiais besirūpinančios aplinkos klaida).

2018 m. JAV korporacija „Whirlpool“ planuoja perkelti šiame mieste veikiančią gamyklą į Lenkiją, kur tokios gamyklos veikla būtų JAV korporacijai 7,5 proc. pigesnė nei Prancūzijoje. „Whirlpool“ darbininkai Amjene dėl to paskelbė streiką, o E. Macronas atvyko į Amjeną susitikti su vietiniais profsąjungų aktyvistais nuo gamyklos toli esančiame pastate.

Marine Le Pen tuo pasinaudojo ir netikėtai atvyko į Amjeno „Whirlpool“ gamyklos kiemą guosti darbininkų, žadėti išsaugoti gamyklą ir pakalbėti apie „laukinės globalizacijos“ šalininką E. Macroną. Pastarajam dėl to irgi teko vykti į gamyklą ir kalbėtis su piktais streikuotojais, nors jis ir negalėjo duoti tokių neįgyvendinamų pažadų kaip M. Le Pen (tą matė visi Prancūzijos TV žiūrovai). Vis dėlto tai paskatino ar davė pretekstą E. Macronui neigiamai pakalbėti apie Amjene nepopuliarią Lenkiją.

Dauguma PiS rėmėjų, ypač esant galimybei anonimiškai pareikšti nuomonę (kaip balandžio 24 d. internetinės apklausos atveju), teigia, kad jie palaiko M. Le Pen, nepaisant jos prorusiškumo. Mieliausia, žinoma, jos kritika ES institucijoms ir požiūris į islamizmą. PiS rėmėjai įtariai vertina Emmanuelį Macroną, pasisakantį už ES integracijos gilinimą (E. Macronas pasisakė už atskirą eurozonos biudžetą, eurozonos finansų ministro posto įsteigimą, eurozonos parlamentą ir, pasak France 24 televizijos, socialinių išmokų dydžių suvienodinimą eurozonoje).

Kovo mėn. PiS partijos pirmininkas J. Kaczyńskis ironiškai pareiškė, kad jo partija su M. Le Pen turi tiek pat bendro, kiek ir su Vladimiru Putinu. Vis dėlto M. Le Pen buvo vienintelis į Prancūzijos prezidentus kandidatuojantis asmuo, su kuriuo susitiko aukštas Lenkijos pareigūnas – Lenkijos URM vadovas Witoldas Waszczykowskis 2017 m. su ja susitiko Prancūzijoje, pasak jo trumpoje spaudoje konferencijoje išsakytų pa(si)aiškininimų, pasikalbėti apie ES ateitį.

Po Prancūzijos prezidento pirmojo turo, sulaužydami tradiciją nesikišti į ES valstybės narės rinkimų kampaniją, E. Macroną Twitteryje ir viešuose pasisakymuose sveikino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini, ES vyr. derybininkas Brexito klausimu Michelis Barnier, Vokietijos socdemų lyderis Martinas Schulzas, o Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP išplatino balandžio 25 dienos Meksikoje padarytą Lenkijos prezidento A. Dudos pareiškimą, neremiantį nė vieno kandidato į Prancūzijos prezidento postą, – A. Duda, pareiškęs, kad „absoliučiai neįmanoma nuspėti, kuris kandidatas laimės rinkimus“, pasakė ir visiems žinomą tiesą – tradicinė socialistų ir centro dešinės valdymų kaita „užlūžo“ per šiuos rinkimus, kai abiejų tradicinių Prancūziją iki šiol pakaitomis valdžiusių partijų oficialūs kandidatai nepateko į antrąjį turą (ČIA).

E. Macroną galima vadinti šiuo metu Prancūzijoje nepopuliaraus Socialistų partijos elito „neoficialiuoju“ kandidatu, o A. Dudos pareiškime apie antrojo turo absoliutų nenuspėjamumą (toks teiginys prieštarauja visiems sociologų skaičiavimams Prancūzijoje – žr. ČIA) galima įžvelgti tam tikros simpatijos poniai Le Pen.

Balandžio 25 d. Lenkijos atvirai provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl paskelbė savo interviu su Lenkijos ultrakonservatyviu (net simpatizuojančiu monarchizmui) publicistu Jaceku Bartyzeliu, kuriame jis teigė, kad M. Le Pen nereikia demonizuoti, ir šis interviu irgi yra Lenkijos valdančiosios politinės stovyklos simpatijų poniai Le Pen (ir antipatijų E. Macronui) ženklas.
J. Bartyzelis tinklalapiui wpolityce.pl duotame interviu išreiškė nostalgiją Jean‘o-Marie Le Pen‘o vadovautam Nacionaliniam frontui, nes jo duktė Marine Le Pen, pasak J. Bartyzelio, privertė Nacionalinį frontą priimti Prancūzijos pagrindinei politinei srovei būdingas svarbiausias nuostatas, išskyrus požiūrį į ES. J. Bartyzelis išreiškė savo liūdesį dėl M. Le Pen laicistinių nuostatų ir jos pilietinio (o ne tautiško) patriotizmo. „Nacionalinis frontas buvo įvairių srovių konglomeratas, bet vis dėlto Le Penui rūpėjo, kad jame savo vietą turėtų taip pat tradicinė tautiškai-katalikiška frakcija, kurią Marine Le Pen praktiškai visiškai išstūmė“, – apgailestavo J. Bartyzelis (ČIA).

Vis dėlto verta pažymėti, kad katalikų dominuojamas Prancūzijos judėjimas La Manif Pour Tous, organizavęs kartais net apie milijoną dalyvių sutraukiančias demonstracijas Paryžiuje (jas Prancūzijos mainstreaminė žiniasklaida ir socialistų valdžia stengėsi ignoruoti) už tradicinę šeimą ir prieš teisę tos pačios lyties asmenų sudarytoms šeimoms įsivaikinti vaikus (tokios pat pozicijos laikėsi ir centro dešinės kandidatas François Fillonas) pradėjo socialiniuose tinkluose kampaniją prieš E. Macrono išrinkimą, nors M. Le Pen kandidatūros ir neparėmė (ČIA).

Balandžio 29 d. Nacionalinio fronto stovykla, plėsdama rinkiminę bazę, paskelbė, kad Prancūzijos išėjimas iš eurozonos nebėra prioritetinis ir skubus reikalas (ČIA).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabilda       2017-05-2 20:49

Makoronas pataiko į ES makaronų sriubą. Kad ir šiandienos pagrindinis Pasaulio įvykis: Angela Merkel susitiko Sočyje su Vladimiru Putinu. pagrindinė žinia, ką tie du išstenėjo buvo ginčas apie gėjų teises Čečėnijoje.
Maniau, kad tai humoristų feikas, bet visos žinių platformos būtent taip pateikia savo ataskaitas ir apžvalgas.
Svieto pabaiga, ne kitaip.

Ačiū p. Vidmantui       2017-05-2 20:15

nors retkarčiais parodo, kaip ir mes galėtume tvarkytis.
Gaila, kad tiesos.lt nesiima jokių veiksmų plėstis, formalizuotis - entuziazmu ilgai netrauksite. Ir taip jau panašu į stebuklą.
Pro Patria ir ta, nors nepalyginamai gausesnės pajėgos, finanavimą iš fondų gauna, ir paramą susirenka.
Beje, juk prieš keletą metų paramos prašė ir tiesos.lt, kodėl dabar nebėra?

Kokia       2017-05-2 16:56

didelė pažiūrų įvairovė.O Tusko likimas prieštaringas.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.