Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Pirmosios Kovo 11-osios metinės, nė dviem mėnesiams nepraėjus po Sausio 13-osios žudynių

Tiesos.lt redakcija   2021 m. kovo 12 d. 9:16

5     

    

Vidmantas Valiušaitis. Pirmosios Kovo 11-osios metinės, nė dviem mėnesiams nepraėjus po Sausio 13-osios žudynių

Gal kas prisimenate kaip buvo minimos pirmosios Kovo 11-osios metinės? Nė dviem mėnesiams nepraėjus po Sausio 13-osios žudynių? Kai aplink dar siautėjo Maskvos OMONas, o iki tarptautinio Lietuvos valstybės pripažinimo dar buvo likęs geras pusmetis?

Bent keli žmonės iš mano FB draugų tikrai tai prisimena. Paminėtos buvo kukliai. Kaune. Šaulių sąjungos būstinėje. Prisimenu ir aš, nes turiu „užsirašęs“.

Nežinau kas šios nuotraukos autorius, ją vienintelę iš renginio teturiu. Tolumoje ir mano, kaip Laisvosios Europos radijo korespondento, snapas matyti. „ŠAULIŲ VAIDMUO TURI BŪTI DIDELIS“ – sakė Vytautas Landsbergis, Kovo 11-osios metinių minėjime.

Laisvosios Europos radijas

1991 m. kovo 11 d.
Sekmadienį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės pirmosios metinės pažymėtos Kaune. Į renginį Lietuvos šaulių sąjungoje atvyko Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis su žmona, krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevicius , užsienio reikalų ministro pareigas einantis Valdemaras Katkus, Kauno miesto tarybos pirmininkas Gintaras Pukas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvio-Putvinskio vaikaitis Rimantas Putvys, Kanados šaulių sąjungos Vlado Putvio kuopos pirmininkas Balys Savickas, kiti svečiai bei Šaulių sąjungos rinktinių, kuopų atstovai iš visos Lietuvos.

Poeto Kazio Bradūno eilėmis renginį pradėjo aktorius ir skaitovas Petras Venclovas. Lietuvos Šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus įžanginiame žodyje prisiminė išbandymų kupinus pirmuosius atkurtos valstybės metus, pabrėžė Šaulių sąjungos tvirtą apsisprendimą visokeriopa talka prisidėti prie mūsų valstybingumo stiprinimo.

Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius pažymėjo: šia, kad ir iškilminga, proga tenka daugiau kalbėti apie rūpesčius, negu džiaugsmus. Lietuvos ateitis nėra labai aiški. Esame valstybė, kuri negali tikėtis ginkluoto pasipriešinimo būdu sustabdyti galimo agresoriaus.

Jei agresija prieš Lietuvą būtų įvykdyta, atsako galimybės tebūtų ribotos. Tai būtų labiau politinė akcija, kuri tačiau sudarytų naujos kokybės politinę situaciją. Kalbėtojas pabrėžė neprievartinio, nesmurtinio pasipriešinimo kelią. Juo savo gynybinę strategiją remia danai, norvegai, švedai. Nedidelių tautų pasipriešinimas agresoriui yra veiksmingas tuomet, kai vykdomas visos tautos, kai sudaroma totalinė nebendradarbiavimo su okupantu gynyba, aiškino Audrius Butkevičius.

Minėjime mintimis dalijosi Rimantas Putvys, Gintaras Pukas, rezistencijos dalyvis Juozas Armonaitis, Balys Savickas, Panevėžio šaulių dvasios tėvas kun. Pukenis.

Šaulių sąjungos vadovybė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui šia proga suteikė garbės šaulio vardą ir apdovanojo Šaulių žvaigždės ordinu, aukščiausiu Šaulių sąjungos apdovanojimu.

Dalies kalbėtojų pasisakymuose buvo juntamos patriotinio užsidegimo, didelės meilės tėvynei, susižavėjimo Lietuvos Respublikos vadovybės laikysena Sausio krizės valandomis gaidos. Išbandymų valandomis – tai suprantama.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, priėmęs apdovanojimą, savo kalboje teigė nesijaučiąs vertas pasakytų skambių žodžių, prašė ateityje apseiti be ryškių epitetų, be ypatingo vieno žmogaus iškėlimo. „Vienas žmogus, arba ir daug žmonių, bet po vieną, nepaneš tos naštos, kurią skiria Lietuvai likimas ir šis istorijos tarpsnis. Po vieną galima garbingai mirti, – sakė Vytautas Landsbergis, – bet nugalėti galime tik kartu. Todėl nepamirškime, jog esame mes, kokie turime būti mes, kaip turime veikti mes.“

Vytautas Landsbergis pabrėžė giliai demokratinę Lietuvos valstybės formavimosi tradiciją, taip pat demokratinę dvasią, kurios pagrindu tvarkėsi Vlado Putvinskio įkurtoji Šaulių sąjunga. Kalbėtojas priminė vieną epizodą, paliudytą beveik jau šimtmečio senumo laiške, kuris atsiskleidžia Putvinskio, bajoriškos kilmės asmenybės, šeimoje vyravusią dvasią.

Atėjus pietų metui, sakoma aname laiške, prie stalo susėdo visi kartu su samdyta šeimyna. Visi kartu, kaip to paties ūkio darbininkai, kaip bendradarbiai, kaip viena šeima, ir lietuviškai kalbėjo apie reikalus. Ir visa tai vyko dar šio amžiaus pradžioje, gerokai prieš Lietuvos valstybės atkūrimą.

„Tai yra kultūra, – sakė Vytautas Landsbergis, – kurią šiandien galėtume suvokti kaip būsimos piliečių visuomenės užuomazgą, kurioje neturi reikšmės luominiai, turtiniai skirtumai: žmonės randa savo vietą valstybėje, yra draugiški, suvokia kits kitą krikščioniškai, kaip artimas artimą.“

Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pažymėjo, kad iš tokios dvasios kilo savanorių ir šaulių demokratinė Lietuvos Respublika, kurią dabar ir mums tenka ginti, ir kurios geriausias tradicijas norime plėtoti. Šitą humanišką, gilia tolerancijos ir pakantumo dvasia persmelktą tradiciją, ateinančią iš Lietuvos valstybės gelmių, jos valdovo Gedimino laikų, kuri mums teikia dvasinės jėgos, Lietuvos valstybės vertės pajautimo, turėtume puoselėti ir tęsti šiandien. Kadangi dabartinė mūsų kova yra kova prieš diktatūrą, prieš barbarizmą, prieš tautinę neapykantą.

Šaulius Vytautas Landsbergis suprantąs kaip savo namų, savo šeimos, savo artimo, tautos ir valstybės gynėjus. Jų vaidmuo turi būti didelis. Bet būtų tai labai žmoniškas vaidmuo: tvirta dvasia, aiški kalba, artimo meilė ir tolerancija.

„Norėčiau, – sakė kalbėtojas, – kad šauliai būtų pavyzdys kiekvienam piliečiui. Todėl negalėčiau pasakyti, kad man labai patiko jūsų įstatų vienas bruožas, iš anksto nubraukiantis bet kurį socialdemokratą.“

Pirmininko nuomone, daug gero atkuriant Lietuvos valstybingumą yra padarę kairiųjų pažiūrų valstybės vyrai: Steponas Kairys, Kazys Grinius, Petras Klimas.

„Nebūkime iš anksto nusistatę. Kuo daugiau Lietuvos vyrų bursis apie Lietuvos vėliavą arba ir norės ateitį į Lietuvos šaulių sąjungą, kad savo krūtinėmis uždengtų Tėvynę, tuo Lietuvai bus geriau“, – teigė Vytautas Landsbergis.

Vidmantas Valiušaitis Laisvosios Europos radijui iš Kauno.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Per ilgai       2021-03-13 21:00

trunkanti nemiga kenkia sveikatai. Musulmonui atleistina, kai rašo ,,neužmiKčiau”. Taigi jei esate musulmonas - viskas gerai. Gerai, kad bent NemiGa, o ne NemiKa smile .

Ramiros       2021-03-12 15:09

Mūsų buvo tūstančiai, dešimtys tūkstančių, gal net šimtai, beveik visa   Lietuva stovėjo prieš žiauraus agresoriaus tankus. Stovėjom nekviesti, mus kvietė mūsų pačių vidus, mūsų sąžinė . ... Stovėjom pradžioj prie TV bokšto, kol R, Šilanskas nebaigė anekdotais savo linksminti susirinkusių tūkstančių Lietuvos patriotų. O nuo pirmos nakties prie parlamento rūmų. Po valandos pradėjo bumpsėti prie bokšto. Kažkas ramino, kad agresorius šaudo tuščiais..  Kur tau boba devintine, juk tai raudonasis agresorius, iš kurio žiaurumo neatimsi…. Buvom iš parlamento tribūnos po kelių minučių apšviesti, kad deja ne tuščiais šaudo, yra daug sužeistų ir net nužudytų. Pasigirdo greitųjų medicinos pagalbų automobilių, skubančių į žudynių vietą, sirenų garsai. Po kiek laiko buvo pranešta apie aukas ir kad TV bokštas yra užimtas ir kad raudonieji tankai pajudėjo link parlamento. Mūsų buvo tūkstančiai aplink parlamento rūmus. Išėję į balkoną vadovybės vyrai pasakė, kad su agresorium maži juokai ir paprašė, kad nueitume toliau nuo parlamento rūmų, nes agresorius gali pasėti labai daug aukų ... Na, šiek tiek praretėjo žmonių gretos, bet dauguma pasiliko, nebijodami nieko ... Bet, laimei,  tankistai su savo tankais nedrįso pulti parlamento ...

Žodžio laisvė...       2021-03-12 13:17

O kas gynė Lietuvos Televizijos bokštą?Kodėl apie juos niekas niekada neprisimena?
Juk jie Sausio 13-osios kruvinąją naktį stovėjo,krauju aplaistė.Jų buvo daug.Bet
šiandien pamiršti.Kas gali man šiandien paaiškinti?Kvietė ginti,bet gerai žinojo kas gali nutikti prie bokšto.Matyt,iki šiol sąžinė graužia.Kažkam reikėjo aukų.Kas tie
norėjusieji???

Nemiga       2021-03-12 11:57

Dar vienas padūsavimas garo nuleidimui.
––––
Vienas musulmonas Jurgai Lago pasakė: “... jei būčiau baltasis naktimis neužmikčiau…”.
––––
Pažiūrėkite į dabartinius Egipto koptus, tikruosius egiptiečių palikuonis…
Tas pats laukia visų lietuvių, visos baltųjų rasės, visos Vakarų civilizacijos…
Ir toliau mėgaukitės epizodiniais garo nuleidimas.
.
Aš baltas, ir tuo didžiuojuosi.
.
..

StasySG       2021-03-12 9:39

Tai buvo pasakyta prieš 30 metų:

“„Tai yra kultūra, – sakė Vytautas Landsbergis, – kurią šiandien galėtume suvokti kaip būsimos piliečių visuomenės užuomazgą, kurioje neturi reikšmės luominiai, turtiniai skirtumai: žmonės randa savo vietą valstybėje, yra draugiški, suvokia kits kitą krikščioniškai, kaip artimas artimą.“
————————————————-
O šiandien kas liko iš tokios svajonės “neturi reikšmės”?

Vidaus karas prieš NEAPYKANTĄ?

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.