Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis. Nuo Škirpos ir Vėtros – iki istoriografijos „ūsuotų bebrų“

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugpjūčio 3 d. 0:59

5     

    

Vidmantas Valiušaitis. Nuo Škirpos ir Vėtros – iki istoriografijos „ūsuotų bebrų“

delfi.lt

Esu susilaukęs pakartotinio dėmesio iš Didžios Britanijos piliečio Marko Adamo Haroldo. Visada malonu patirti, kai kas nors tavo darbais domisi. O ypač, jei tai tampa „tarptautinio“ susidomėjimo dalyku.

Už straipsnį „Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino“ buvęs Vilniaus miesto tarybos narys apskundė mane žurnalistų etikos inspektoriui. Byla neišnagrinėta, jos nekomentuosiu, kol nepriimtas minėtos tarnybos sprendimas, bet su straipsniu ir jo tikrais ar tariamais žurnalistinės etikos pažeidimais galima susipažinti čia.

Prieš kelias dienas susilaukiau naujo pono Haroldo pasiskardenimo ant mano „Veidaknygės“ sienos: „Kiek suprantu, tikras istorikas ką tik viešai smarkiai kritikavo jus ir kvestionavo jūsų kompetenciją, metodiką“, tad džiugiai pridūrė: „Jūsų kritika [dėl] mano kompetencijos dabar nieko neverta.“

Niekada netvirtinau, kad p. Haroldo kompetencija Lietuvos istorijos klausimais „nieko neverta“, tik stengiausi parodyti, kad jo tvirtinimai K. Škirpos adresu prieštarauja faktams arba grindžiami vienpusiškomis, šališkomis, politiškai motyvuotmis ir konkrečiam tikslui – K. Škirpos gatvės panaikinimui – orkestruotomis interpretacijomis. Bet čia – detalė.

Šio straipsnio tikslas – nėra ginčas su Haroldu. Į jo repliką „Veidaknygėje“ taip ir atsakiau: „Galite didžiuotis – nei jūsų išmanymo, nei kompetencijos tas istorikas nekritikuoja, esate aukštai įvertintas. Nejaučiu dėl to jokios nuoskaudos. O dėl mano kritikų – neturėtumėte sielotis, aš jau kaip nors pats su tuo tvarkysiuosi.“

M. A. Haroldo pastanga „pritildyti“ mane K. Škirpos klausimu, pasitelkus į pagalbą G. Gochino advokatą, kuris veda bylą teisme prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, buvo tik viena iš priemonių pabandyti mane „sudrausminti“, „įspėti“ nerašyti taip, kaip nepatinka kam nors, kas iš anksto planavo ir su nematytu atkaklumu stūmė mero R. Šimašiaus įvykdytą veiksmą pašalinti atminimo ženklus K. Škirpai ir J. Noreikai. Tai sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą – ką ir galima buvo numatyti, – todėl savo straipsniais bandžiau politikus apie tai įspėti bei kviečiau to nedaryti.

Parašiau tomis temomis keliolika straipsnių, dalyvavau ne vienoje viešoje diskusijoje su istorikais ir to klausimo žinovais (įskaitant ir minėtąjį M. A. Haroldą), teikiau argumentų, kurie iki tol tų klausimų aptarimuose naudojami nebuvo. Bet jie liko ignoruoti net ir svarstymo Vilniaus m. taryboje metu, o Vilniaus meras netgi klaidino tarybos narius, pacitavęs K. Škirpos autorytei nepriklausantį sakinį, bet tvirtinęs, kad tai K. Škirpos citata ir, visiškai ignoruodamas istorinį, taip pat politinį kontekstą bei aplinkybes, kuriais tie sakinai buvo atsiradę, makiaveliškai klausė: „Ar yra šioje salėje žmonių, kurie tam pritaria?“

Koks gi bent vidutiniškai sveiko proto žmogus tokiam anachronizmui šiandien galėtų pritarti? Nenorėdami rodyti savo pritarimo tokiam neįsivaizduojamam šiais laikais raginimui, patirdami nebejotiną, nors istorinio teisingumo požiūriu nelabai sąžiningą moralinį spaudimą, Vilniaus miesto tarybos nariai š. m. liepos 24 d. balsavo už Kazio Škirpos alėjos panaikinimą ir pakartotinį jo politinį eksterminavimą.

K. Škirpa politikų buvo „nuteistas“ iš esmės už antisemitizmą, nepaisant to, kad istorikai-profesionalai, su kuriais man teko viešai diskutuoti, pripažino, kad antisemitas jis nebuvo.

Priminsiu, kad pirmą kartą politinį K. Škirpos eksterminavimą įvykdė J. Paleckio vyriausybė 1940 m. liepos 25 d., praėjus geram mėnesiui po Lietuvos okupacijos, išsyk po to, kai K. Škirpa pareiškė protestą dėl vadinamojo „Liaudies Seimo“ nutarimo paskelbti Lietuvą sovietine respublika ir neva „lietuvių liaudies vardu“ prašytis priimamai į Stalino totalitarinio režimo valdomos Sovietų Sąjungos sudėtį. Tada iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė ir nacionalizuotas turtas.

Dabar, K. Škirpos mirties 40-ųjų metinių išvakarėse (rugpjūčio 18 d.), nepriklausomos Lietuvos sostinės taryba atsistojo ant tos pačios politinės platformos, nuo kurios per visus penkerius okupacijos dešimtmečius Kremliaus propaganda ir sovietinė istoriografija jį puldinėjo bei šmeižė.

To priežastis buvo ne tikras ar tariamas K. Škirpos pasakymas, kurių dabar svarstosi propagandos meistrai užsienyje ir Lietuvoje, istoriją naudojantys kaip politinį instrumentą pakirsti žmonių pasitikėjimą mūsų valstybe ir jos ateitimi, bet nepajudinama pozicija ištikimybės nepriklausomybei atžvilgiu, kurią šis pulkininkas ir diplomatas užėmė Lietuvos valstybės žūties valandą.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kvailiausia        2019-08-5 10:25

Kvailiausia ŠIOJE istorijoje, kad visus 20 metų mūsų ,Lietuvos Nepriklausomos Respublikos valdžios sprendimu gerbėme ir šlovinome Tautos didvyrius K.Škirpą ir Joną Noreiką ir tą pagarbą išreiškėme tam tikrais simboliais , praėjus 20 metų nežinia kokių aplinkybių vertinimu staiga tie didvyriai patapatinami su tautos išdavikais, naikinami suteikti simboliaiir irgi taip pat Lietuvos Nepriklausomos Respublikos vardu, juk niekas nepasikeitė , tiedu žmonės jau seniai mirę , Nepriklausomybė Lietuvoje taip pat dar nepanaikinta, ta medžiaga, kuria disponuojama ,seniai buvo žinoma ir niekas nepasikeitė, tik į valdžią atėjo liberalai, kuriems į viską nusispjaut.

stasys        2019-08-3 12:44

Jules ir taip ir ne .  Nėra diskusijų su visuomene toks ir rezultatas . Iš to kaip reaguojama sulaukus kitos nuomonės galima daryti išvada kad nusistovėjusi viena nuomonė tiems “tikriems istorikams” nepalieka alternatyvų išvadoms . Kiek gi čia laiko praėjo kai mus ėmė lankyti sėkmė atrandant “siurprizus” to Lietuvos laikotarpio ..

ah1       2019-08-3 12:13

tai kur iš tiesų palaidotas Vėtra?  Kur Vėtros kapas?

Jules       2019-08-3 11:39

Vadinamieji Raudonosios oligarchijos dvaro tikrieji istorikai tėra profesionalūs, gerai apmokami, dezi propagandistai iš Melo plėtros departamento, prie ko, manau, kad patys geriau žinote. Valdiški pseudo mokslininkai, pseudo istorikai niekada mums, užribio žmonėms, Tiesos nepasakys ir nesugėdins Velnio.

stasys        2019-08-3 9:48

V.Valiušaitis pakapstė pirštu ir še koks susijaudinimas tu ‘tikru istoriku‘ tarpe kilo . Lietuvos istorija visa segmentuota (sudėliota) tiesomis kuriomis abejoti nevalia jokiam mirtingajam . Keista kad Mažiliui buvo leista nuvažiuoti į Vokietija pasiskolinti Lietuvos Nepriklausomybės akto iš vokiečiu tos didžios šventės proga . . O kiek reikėjo sulaužyti iečių ginčuose kol buvo nukabintos žaliojo tilto „kultūrinio paveldo vertybės“  ?  Jei tik reikia galima pirštus lenkti ir vardinti tokius sunkiai paaiškinamus reiškinius kurie kylą iš tu“ tikru istoriku“ rūmų dengtu marmuru . Sutinku kad ginti istorine tiesa faktais tokiu žinovų darbas , bet tikrai ne jiems spręsti kas joje kaip turėtu būti vertinamas .  Jus tik pasižiūrėkite kiek Lietuvoje prigijo nepriimtino požiūrio stereotipu .. kurie pasak tu tikru žinovu yra budingi lietuviams ir Lietuviu tautai ? fašizmas , antisemitizmas , nacionalizmas ,rusofobija ir kas karta tai yra nukreipta prieš Lietuviu tauta tais pačiais politiniais sumetimais ..kai Lietuviai turėtu pasitaisyti tapti kitokie . Ta pati žiniasklaida labai mėgsta pabrėžti Lietuvos valstybės pasiekimus liginant su Estais ar Latviais , o kiek kartu tai tapo spekuliacija interpretacijų ant balto lapo .? Ir vėl jokio kriūkt iš tu tikru istoriku marmuro rūmų . ??  jei tos institucijos dirba istorinei Tiesai kuri tarnauja kitu interesams ar ne laikas tiems istorikams įteikti po „vilko bilietą“ ir paklausti kur norėtu važiuoti .? Aš čia gal kiek per aštriai .. bet teisti Lietuvos žinomus asmenis už ju nuomone kelias į  stereotipu lauką  . Teisinė valstybė gerbia visu nuomones , netgi tu kurie kažkada praeito šimtmečio kovose už Lietuva turėjo savo požiūrį į žydus ir žydu tautą . Tikra istorija tam laikotarpiui rašys asmenys kurie gyvens po mūsų būtent todėl svarbu ginčytis ir prieštarauti dėl kiekvieno istorinio stereotipo .. iki akmens nugludinimo . Bijokime tu kurie laiko save teisiais ir nepajudinamais ..ju nelankstumas Lietuvai sukels daugiausiai nepatogumu .


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.